- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-10
- Bylos Nr.
- I-43-621/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00579-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas (pran.), Laisvutė Kartanaitė, Marytė Švažienė
- Pareiškėjas
- P. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Algimantas Medelis
- Kategorijos
- 6.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko,
dalyvaujant atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, atstovei Janinai Maciūtei,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. atstovo advokato Algimanto Medelio skundą ir patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo apskaičiuoti ir išmokėti neteisėtai sumažintos nuo 2010 m. sausio mėn. netekto darbingumo pensijos dalis iki šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, įpareigojimo mokėti visą netekto darbingumo pensiją pareiškėjui P. B., neturtinės žalos priteisimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo P. B. atstovas advokatas Algimantas Medelis kreipėsi su skundu ir patikslintu skundu prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau ir – VSDFV Mažeikių skyrius) 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr.(5.33)-6856, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Fondo valdyba) 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (6.5)1-5768, įpareigoti atsakovą VSDFV Mažeikių skyrių apskaičiuoti ir išmokėti neteisėtai sumažintos nuo 2010 m. sausio mėn. netekto darbingumo pensijos dalis iki šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, įpareigoti Fondo valdybą mokėti visą netekto darbingumo pensiją pareiškėjui P. B., priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Mažeikių skyriaus, neturtinę 1000 Lt žalą, priteisti iš atsakovo VSDFV Mažeikių skyriaus visas teismo išlaidas, susijusias su pareiškėjo prašymu.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skunde bei patikslintame skunde išdėstytą poziciją ir prašo tenkinti jo skundą bei patikslintą skundą.
Pareiškėjo atstovas advokatas Algimantas Medelis teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjui buvo paskirta netekto darbingumo pensija. Šią pensiją neteisėtai, pagal Laikinąjį įstatymą, 2009-12-09 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymo 4 str., 7 str., 8 str. nuostatas sumažino. Pareiškėjas patyrė, kaip dirbantis ir invalidas, nuostolį. Valstybinė institucija, kuri turėtų tokiam žmogui padėti, turėtų galvoti, kur toks žmogus gali susipažinti su informacija – pradedant internetu ir baigiant laikraščiais. Apie tokį žmogų galvojama, kad reikalinga iš institucijos socialinė pagalba, o iki šios dienos pagalbos nemato. Prašo panaikinti atsakovo 2011-08-08 sprendimą, Fondo valdybos 2011-09-23 sprendimą ir įpareigoti Mažeikių skyrių apskaičiuoti ir išmokėti neteisėtai sumažintą pensijos dalį nuo 2010 m. sausio mėn. iki šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 pripažino, kad pagal Laikinojo įstatymo 8 str., kaip dirbančiam pensininkui, sumažinimas yra neteisėtas, ar jis pensininkas, ar ne pensininkas. Šios nuostatos atsakovas nenori pripažinti ir savo atsiliepimuose teigia, kad jis yra aukščiau valstybės ir teismo sprendimo neprivalo vykdyti. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nurodė, jog pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, o pareiškėjas būdamas invalidas dirbo. Mažinimas pareiškėjui buvo taikomas nuo 2010-01-01, dirbo pagal darbo sutartį ir gavo draudžiamųjų pajamų, todėl vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostata, pareiškėjui mokėta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas. Sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 str. Šis mažinimas yra neteisėtas ir Konstitucinis Teismas tai pripažino. Pensijos jau turėjo būti grąžintos. Tai konstituciškai nepateisinamas veiksmas, kyla pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo praradimus vengiama kompensuoti. Šiandien įstatymo Seime nėra, nukrypstama nuo Konstitucijos 23, 29, 48, 58 str. reikalavimų. 2012-02-06 Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymo leidėjas turi pareigą numatyti susidariusią situaciją. Po Konstitucinio Teismo nutarimo nei Vyriausybė, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nieko nenumatė iki šios dienos, o praėjo 4 m. Tarp pareiškėjo ir atsakovo yra susiklostę ne civiliniai santykiai, o teisiniai santykiai. Pareiškėjas tapo Laikinojo įstatymo 8 str. 16 str. nuostatų nevykdymo, Konstitucinio sprendimo nevykdymo – atsakovo sprendimų auka. Pareiškėjui buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, jam trukdoma naudotis nuosavybe. Nemokama pensijos dalis sukėlė jam sunkius išgyvenimus, prarado draugus, gimines, gydosi – iš ligoninės keliauja į ligoninę. Nepriemoka pareiškėjui nebuvo išmokėta. Atsakovai nesiėmė priemonių ir taip pažeidė Konstitucijos 48 str., 58 str., t.y. neužtikrino socialinio teisingumo bei jo pasitikėjimu teise, valstybe. Dėl Laikinojo įstatymo 4 str. pareiškėjui yra atimta 20 procentų pensijos dalis. Seimui veiksmingai dirbant 4 metus, nesugebėjo parengti įstatymo dėl kompensavimo, jis nepatvirtintas. Invalidai pensininkai yra itin pažeidžiama socialinė grupė. Atsakovas, Seimas, Vyriausybė, Fondo valdyba rengia įstatymus. Jie svarstė projektus, teikė Laikinąjį įstatymą tvirtinti. Dėl neturtinės žalos – žmogus atsidūręs tokioje situacijoje, jis invalidas ir paprastas pensininkas – skirtingos situacijos ir šita žmonių kategorija įstatymo leidėjas ir valstybė turi ypač rūpintis. Pareiškėjas pats turi ieškoti lėšų, kreiptis į gimines, kad galėtų samdytis advokatą. Pareiškėjas negauna vaistų, neturi pinigų nuvažiuoti pas gimines, jis negali dirbti, jis galvoja iš ko pragyventi. Pinigai – tai jo pensija, valstybė skyrė, o Konstitucijos 23 str. gina. Šiandien pasirodo apie gynybą valstybinė institucija kalba tik popieriuje, kabinete, o pareiškėjas paliktas pats egzistuoti, gintis nuo to, kas yra. Praktiškai paliktas žemiau skurdo egzistuoti, todėl tos kančios, išgyvenimai, nekalbama apie gydymą, neturint piniginių lėšų sumažėjo bendravimo galimybės su giminėmis, draugais, kaimynais, bendradarbiais. Darbas žmogų gydo, jam reikia dirbti, bendrauti, kuo toliau, tuo jam sunkiau. Ką jis patyrė tuo metu iki šios dienos, tai diskriminacija, ji nepanaikinta. Prašo pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo VSDFV Mažeikių skyriaus atstovė Janina Maciūtė teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstus. Palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją (II t., b.l. 3-6). Teismo posėdžio metu nurodė, jog skundo dalykas yra netekto darbingumo pensijos sumažinimo pagrįstumas. Netekto darbingumo pensijos skiriamos, kaip socialinio draudimo, senatvės ir kitos pensijos yra skiriamos, apskaičiuojamos ir mokamos, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo bei pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Pareiškėjui, netekus tam tikros dalies darbingumo 2009 m. vasario mėn. buvo skirta netekto darbingumo pensija, kurios dydis buvo 623,77 Lt per mėn. Prasidėjus krizei LR Seimas, atsižvelgdamas į valstybės bei Sodros biudžetus priėmė socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą 2009-12-09. 2010 m. ir 2011 m. pensijos buvo perskaičiuotos, atsižvelgiant į laikinąjį įstatymą, įstatymo nuostatos lietė ir pareiškėją. Laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 5 p. buvo numatyta, kad įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems ir netekto darbingumo pensijas, išskyrus pensijas asmenims, kurie neteko darbingumo nuo 75-100 procentų, t.y. I gr. invalidams, jeigu paskirtos pensijos viršija pusę valstybinio socialinio draudimo pensijos dydžio. Pensijos dydis laikinojo įstatymo 3 str. buvo nustatytas 650 Lt. Pusę ribinio dydžio pareiškėjo netekto darbingumo pensija viršijo, todėl nuo 2010-01-01, atsižvelgiant į Laikinojo įstatymo 6 str. nuostatas, netekto darbingumo pensija pareiškėjui buvo sumažinta ir buvo mokama 563,47 Lt. Šita sumažinta pensija buvo mokama iki 2010-12-01, nes nuo tos dienos įsigaliojo Laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 5 p. redakcija, kuri numatė, kad netekto darbingumo pensijos mažinamos, jei viršija ribinį dydį. Pareiškėjo pensija 650 Lt neviršijo, todėl ji buvo perskaičiuota ir pradėta mokėti tokia, kokia buvo paskirta pirma kartą – 623,77 Lt. Pareiškėjas gavo mažesnę netekto darbingumo pensiją 11 mėn. – nuo 2010-01-01 iki 2010-12-01. Netekto darbingumo pensija buvo sumažinta, kaip dirbančiam pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. Pagal tą dalį buvo mažinamos pensijos dirbantiems asmenims, kurie turėjo draudžiamųjų pajamų, tai senatvės pensijos, ištarnauto laiko, o netekto darbingumo pensijos asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, nebuvo mažinamos. Teiginys, kad pareiškėjui buvo sumažinta kaip turinčiam draudžiamųjų pajamų, yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas yra pateikęs visus dokumentus ir matosi, kad jis yra gavęs 623,77 Lt. Buvo sumažinta 563,47 Lt, buvo mokama 11 mėn. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad senatvės pensijos taip pat ir netekto darbingumo II gr. invalidams, I gr. iš viso nebuvo mažinta, toks pensijų perskaičiavimas, pagal laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatas, ir tokia pensijų perskaičiavimo tvarka, numačiusi laikiną pensijų sumažinimą, LR Konstitucijai neprieštaravo, nepažeidė asmenų vienybės principų. Pensijų sumažinimas buvo laikino pobūdžio. Buvo įstatymo leidėjo įpareigojimas – numatyta kompensuoti dėl pensijos sumažinimo atsiradusius praradimus. Dabar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ruošia pensijų kompensavimo įstatymo projektą ir bus numatyta finansavimo tvarka, todėl yra pagrindas įpareigoti teismą, kad šita negauta pensijos dalis būtų priteista. Mažeikių skyrius 2010 m. perskaičiuodamas pareiškėjo netekto darbingumo pensiją pagal Laikinojo įstatymo nuostatas veikė teisėtai, įstatymo nepažeidė, o neturtinė žala, kurią prašo pareiškėjas atlyginti, atsirasti gali tik dėl neteisėtų veiksmų, o iš teisėtų veiksmų žala kilti negali. Vadovavosi šiuo metu galiojančiomis įstatymo nuostatomis, kurios nebuvo pripažintos nekonstitucinėmis. Prašo pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (II t., b.l. 9 ). Atsiliepime su pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo reikalavimais ir jame išdėstytais argumentais nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstus (II t., b. l. 15-18).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo gaunamos valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos sumažinimo teisėtumo. Pareiškėjui pensija buvo sumažinta nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., 4 d. Pareiškėjas mano, kad paskirtos pensijos sumažinimas teisiškai nepagrįstas.
Administracinės bylos medžiaga patvirtina, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) pareiškėjui nuo 2009-02-24 iki 2010-02-23 nustatė 45 procentų netektą darbingumą. Pareiškėjas 2009-02-24 kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių su prašymu skirti netekto darbingumo pensiją. VSDFV Mažeikių skyrius 2009-04-28 sprendimu Nr. SPS-2001, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, nuo 2009-02-24 iki 2010-02-28 pareiškėjui skyrė 623,77 Lt valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. NDNT pareiškėjui pakartotinai nuo 2010-02-23 iki 2011-02-22 nustatė 45 procentų netektą darbingumą. VSDFV Mažeikių skyriaus 2010-02-25 sprendimu Nr. SPS-692 pareiškėjui nuo 2010-03-01 iki 2011-02-28 buvo paskirta 623,77 Lt valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. NDNT pareiškėjui pakartotinai nuo 2011-02-22 iki 2012-02-21 nustatė 45 procentų pareiškėjo netektą darbingumą, todėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2011-02-23 sprendimu Nr. SPS-703 nuo 2011-03-01 iki 2012-02-29 buvo paskirta 623,77 Lt netekto darbingumo pensija. Nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, įsigaliojus Laikinajam įstatymui ir remiantis šio įstatymo 6 str. 1 d., 4 d., pareiškėjo gaunama pensija nuo 623,77 Lt buvo sumažinta iki 563,47 Lt. Nuo 2012-01-01 pensijos dydis atstatytas į ankstesnį lygį.
Įvertinęs pateiktų įrodymų bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo pensija buvo perskaičiuota pagal aukščiau paminėtas Laikinojo įstatymo nuostatas. Laikinojo įstatymo preambulėje Lietuvos Respublikos Seimas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų prognozės rodo nuolat didėjantį deficitą, nulemtą Lietuvos ūkį apėmusios ekonomikos krizės, pabrėždamas būtinybę stabilizuoti Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą ir subalansuoti pinigų srautus; siekdamas kiek įmanoma apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti išmokų mokėjimą laiku, įvertindamas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog išimtiniais atvejais, kai valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir pan.), kai neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina išmokoms mokėti, išmokų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas ir laikinai, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis, išmokos mažinamos tokiu mastu, kokiu būtina gyvybiškai svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms apsaugoti. Laikinasis įstatymas numatė būtinybę perskaičiuoti ir laikinai sumažinti valstybines socialinio draudimo pensijas, viršijančias šiame įstatyme nustatytą ribinį pensijos dydį.
Pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo (II grupės invalidumo pensija), perskaičiuojama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. Valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 45–55 procentų darbingumo (III grupės invalidumo pensija), perskaičiuojama taip kaip asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo, o po to mažinama 50 procentų.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. galiojo Laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 5 p. redakcija, kurioje buvo numatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo pensijas, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, t.y. Laikinasis įstatymas galiojo asmenims, gaunantiems netekto darbingumo (invalidumo) pensijas, išskyrus pensijas asmenims, netekusiems 75–100 procentų darbingumo (I grupės invalidumo pensijas), kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį. Šio įstatymo 3 str. 1 d. buvo nustatytas ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis – 650 Lt. Pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija buvo apskaičiuota kaip asmeniui, netekusiam 60-70 procentų darbingumo, dydis viršijo ribinį pensijos dydį, todėl ji pagrįstai buvo perskaičiuota Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., 4 d. nustatyta tvarka.
Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. reglamentuoja, kad pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį. Pagal šio įstatymo 2 dalį, jeigu asmuo neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, bet turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai, pagrindinė senatvės pensijos dalis perskaičiuojama proporcingai turimam stažui, dauginant 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį iš asmens turimo stažo ir dalijant iš būtinojo stažo. Iš to išeina, kad pareiškėjo 2009 metų gruodžio mėnesį gauta 623,77 Lt dydžio netekto darbingumo pensija nuo 2010-01-01 turėjo būti perskaičiuota Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta tvarka (ABTĮ 57 str.). Perskaičiavimas buvo atliktas atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr.1771 patvirtintą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1170 Lt. Teismas pabrėžia, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas, leidžiantis sumažinti paskirtas pensijas, buvo nustatytas laikinai. Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. buvo numatyta, kad ginčo pensijos perskaičiavimo (sumažinimo) tvarka taikytina laikinai – iki 2011-12-31. Laikinojo įstatymo 16 str. 4 d. Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybę įpareigojo parengti ir patvirtinti iki 2010-07-01 sumažintų pensijų kompensavimo tvarką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nustatytas teisinis reguliavimas kartu su nustatytuoju šio įstatymo 16 str. 4 d., pagal kurių nuostatas pareiškėjui buvo perskaičiuota jo gaunama pensija, tiek, kiek sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtą pensiją, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, jog laikinas pensijų sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja, kai valstybėje susidaro ypatinga situacija, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti, paskirtos ir mokamos pensijos gali būti mažinamos, tačiau tai darant privalu paisyti konstitucinių lygiateisiškumo, proporcingumo principų, nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą. Taip pat nustatė, jog Lietuvos Respublikos Seimas, pensijų mažinimo įstatyme aiškiai nenustatęs sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų taip pat nepažeidė.
Įvertinęs paminėtas Konstitucinio Teismo išvadas, teismas laiko nepagrįstais pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus dėl pensijos sumažinimo. Į likusius pareiškėjo skundo argumentus, liečiančius įstatymų atitiktį Konstitucijos nuostatoms, Lietuvos Konstitucinis Teismas išsamiai atsakė 2012-02-06 nutarime, kuris yra viešai prieinamas teisės aktas. Taigi, teismas pabrėžia, kad pareiškėjo netekto darbingumo pensijos dydis perskaičiuotas teisėtai, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., 4 d. nuostatomis (ABTĮ 57 str.). Kaip jau paminėta, Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad valstybinių pensijų ir pensijų perskaičiavimas (mažinimas) pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir 4 str. 1 d. nuostatas buvo nulemtas ekonominės krizės, todėl paskirtų pensijų perskaičiavimo tvarka, nulėmusi laikiną pensijų sumažinimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštaravo. Iš to išeina, kad atsakovų priimti ir pareiškėjo skundžiami sprendimai priimti nepažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimų, priimti teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus, atsižvelgiant į tai nėra pagrindo tenkinti išvestinių pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo reikalavimų – įpareigoti atsakovą VSDFV Mažeikių skyrių apskaičiuoti ir išmokėti neteisėtai sumažintos nuo 2010 m. sausio mėn. netekto darbingumo pensijos dalis iki šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, įpareigoti Fondo valdybą mokėti visą netekto darbingumo pensiją pareiškėjui P. B. (ABTĮ 57 str.).
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo P. B. atstovo advokato patikslinto skundo reikalavimus, pažymi, jog pagal ABTĮ 23, 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Savo ruožtu skundo dalykas ir pagrindas lemia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktą gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę. Teismas pažymi, kad negali išeiti už skundo nagrinėjimo ginčo ribų, ginčo dalykas šioje byloje yra valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas vertindamas pareiškėjo P. B. atstovo advokato Algimanto Medelio patikslinto skundo reikalavimus, kuriuose prašo panaikinti skundžiamus aktus ir priteisti iš atsakovo valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, pažymi, kad negali išeiti už skundo nagrinėjimo ribų ir būtent pasisako dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos sumažinimo teisėtumo.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Mažeikių skyriaus, neturtinę 1000 Lt žalą.
LR CK 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. LR CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 str.), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-338/2010 išaiškino, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė), pagal LR CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.
Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. LR CK 6.246 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. LR CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012).
Kaip matyti iš pareiškėjo patikslinto skundo, jis žalą kildina iš VSDFV Mažeikių skyriaus veiksmų, kuriais pareiškėjui buvo sumažinta valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, teigdamas, jog paskirta netekto darbingumo pensija buvo sumažinta neteisėtai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius sumažindamas pareiškėjo netekto darbingumo pensiją veikė įstatymų nustatytose ribose, vadovavosi pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiais teisės norminiais aktais, pareiškėjo netekto darbingumo pensija pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuota (sumažinta) teisėtai ir pagrįstai, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos atsiradimą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai objektyvių duomenų, įrodančių jam padarytos neturtinės žalos realumą bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, jo abstraktūs teiginiai apie dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimus, piniginių lėšų neturėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą su giminėmis, draugais nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.
Taigi šiuo atveju pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų (VSDFV Mažeikių skyriaus) neteisėtų veiksmų.
ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Šiuo sprendimu pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas atmesti kaip nepagrįsti, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. B. atstovo advokato Algimanto Medelio skundą ir patikslintą skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr.(5.33)-6856, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. (6.5)1-5768 panaikinimo, įpareigojimo atsakovą VSDFV Mažeikių skyrių apskaičiuoti ir išmokėti neteisėtai sumažintos nuo 2010 m. sausio mėn. netekto darbingumo pensijos dalis iki šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, įpareigojimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mokėti visą netekto darbingumo pensiją pareiškėjui P. B., priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Mažeikių skyriaus, neturtinę 1000 Lt žalą, bylinėjimosi išlaidų atmesti kaip nepagrįstus.
Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.