- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-06-04
- Bylos Nr.
- II-608-406/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas K. K. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. K. skundą dėl Vilkaviškio rajono Policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio nutarimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. 2008 m. balandžio 7 d. Vilkaviškio rajono Policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d. buvo nubaustas administracine nuobauda - 550 Lt bauda, už tai, kad viršijo leistiną greitį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
K. K. teigia, kad administracine nuobauda pagal ATPK 124 str. 4 d. nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai. Pareiškėjas nurodo, kad 2008 m. kovo 17 d. važiavo keliu Marijampolė – Prienai - Vilnius ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų už leistino greičio viršijimą. Pareiškėjo nuomone, greitį ribojantis kelio ženklas toje vietoje, kur buvo nustatytas jo automobilio greitis ir kur jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 1-ojo priedo III dalies 7 punktu, negaliojo, kadangi jis pravažiavo sankryžą. už kurios minėto kelio ženklo galiojimas kitu tokiu pačiu kelio ženklu pratęstas nebuvo. Pareiškėjo nuomone, tokioje situacijoje privalu vadovautis Kelių eismo taisyklių 1-ojo priedo III dalies 7 punkto reikalavimais. Taigi akivaizdu, jog greitį ribojančio kelio pabaiga buvo iki sankryžos, tuo tarpu pareigūnų automobilis stovėjo 300 metrų nuo sankryžos ir jo automobilio greitis buvo fiksuotas jau jam pravažiavus sankryžą, kai jis padidino greitį. Prašo skundą tenkinti ir bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ( ATPK 297 str. ), konstatuoja, kad K. K. pagal LR ATPK 124 str. 4 d. nubaustas nepagrįstai.
Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, patikimai nustatyti, ar asmuo kaltas šio pažeidimo padarymu ir ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat visapusiškai, pilnai ir objektyviai, vadovaudamasis įstatymu, išnagrinėti bei nustatyti visas kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( ATPK 284 str. ).
Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, darytina išvada, kad pareigūnas objektyviai neištyrė bei neįvertino visų bylos aplinkybių ir todėl nepagrįstai pripažino pažeidėjo kaltę, padarius ATPK 124 str. 4 d. numatytą pažeidimą.
Konstatuodamas pažeidėjo kaltus veiksmus bei jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, pareigūnas, kaip įrodymais, iš esmės rėmėsi tik administraciniu teisės pažeidimo protokolu ir policijos pareigūno V. S. tarnybiniu pranešimu.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas vairavo jam priklausančią transporto priemonę kelio Marijampolė - Prienai -Vilnius atkarpoje, kurioje kelio ženklu 329 buvo ribotas leistinas greitis iki 70 km./val., tačiau iš byloje esančių fotonuotraukų taip pat matyti, kad šiame kelyje už greitį ribojančio kelio ženklo buvo sankryža. Kelių eismo taisyklių 1-ojo priedo III dalies 7 punkte nustatyta, kad galiojimo zoną turinčių ženklų draudimai galioja nuo ženklo iki artimiausios sankryžos už ženklo. Už sankryžos nurodyto kelio ženklo galiojimas nebuvo pratęstas, todėl konstatuotina, kad leistinas greitis už sankryžos buvo ne 70 km./val., bet 90 km./val.
Pareiškėjas teigia, kad jo vairuoto automobilio greitis buvo fiksuotas jau pravažiavus sankryžą. Tokie jo paaiškinimai leistinais įrodymais nepaneigti. Pripažinus, kad už sankryžos leistiną greitį iki 70 km./val. ribojančio kelio ženklo galiojimas buvo pasibaigęs, svarbu nustatyti, kurioje kelio atkarpoje buvo K. K. vairuojamas automobilis greičio matavimo momentu – iki sankryžos ar už jos.
Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimas greičio matavimo prietaisais turi būti atliekamas taip, kad nebūtų pažeidžiama įrodymų fiksavimo ir rinkimo tvarka, piliečių teisės, kad, vertinant šio prietaiso parodymus, nekiltų jokių abejonių dėl teisės pažeidimo padarymo fakto. Pažymėtina, kad pažeidėjas neprivalo pats rūpintis įrodymų savo kaltei paneigti rinkimu.
Įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir tai yra būtent jų pareiga (ATPK 256 str. 3 d.), todėl šiuo atveju, konstatuodami administraciniame teismo pažeidimo protokole padaryto teisės pažeidimo faktą, kurį K. K. ginčija, jie privalėjo pasirūpinti, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl nustatyto greičio viršijimo fakto, t. y. bylos medžiagoje policijos pareigūnai privalėjo fiksuoti tikslią jų tarnybinio automobilio stovėjimo vietą, taip pat nurodyti greičio matavimo prietaise pažeidimo padarymo metu nustatytą atstumą iki pareiškėjo automobilio, kurio greitis buvo fiksuojamas. Toks greičio matavimo prietaisu nustatytas atstumas bylos medžiagoje nefiksuotas. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pareiškėjo automobilio greitis buvo fiksuotas kelio Marijampolė- Prienai-Vilnius 82 km., tačiau tiksli policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vieta nėra aiški. Tuo tarpu būtent šios aplinkybės objektyviai ir patikimai paneigtų pareiškėjo versiją, kad jo automobilio greitis buvo nustatytas dar iki sankryžos.
Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka ( ATPK 7 str. 1 d. ).
Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltus veiksmus ir dėl to kyla apgrįstos abejonės, ar pareiškėjas padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Visos bylos nagrinėjimo metu kilusios abejonės yra vertinamos pažeidėjo naudai. Bylos grąžinimas naujam nagrinėjimui, siekiant papildomai ištirti bei nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes neturi prasmės, kadangi patikimai nustatyti tokių minėtų aplinkybių nebus galimybės.
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas tik priešingas teisei, kaltas veikimas arba neveikimas ( ATPK 9 str. ). Byloje nėra objektyviai ir pilnai įrodyta, kad pažeidėjas atliko kaltus veiksmus ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą. Darytina išvada, kad K. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 4 d., sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima.
Byloje nėra ginčo, kad K. K. važiavo 103 km./val. greičiu, todėl pažymėtina, kad jis viršijo leistiną 90km./val. greitį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus ir todėl jo veiksmuose yra kito teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 1 d., požymiai. Šis teisės pažeidimas, įrodytas ir nekelia jokių abejonių, papildomų aplinkybių tyrimo atlikti nereikia, todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundas tenkintinas iš dalies. Panaikinus nutarimą dalyje dėl administracinės nuobaudos paskyrimo pagal ATPK 124 str. 4 d. straipsnį, K. K. veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 124 str. 1 d. ir jam sankcijos ribose skirtina nuobauda, atitinkanti šio pažeidimo kvalifikavimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. teisėjas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2008 m. balandžio 7 d. Vilkaviškio rajono Policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio nutarimą, kuriuo K. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d. paskirta administracinė nuobauda – 550 Lt bauda.
Kvalifikuoti K. K. veiksmus pagal ATPK 124 str. 2 d. ir skirti jam 70 Lt baudą.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.