- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- 1-29-958/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33061-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Latožienė
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
- 4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2017-10-10 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 281 str. 7 d. - 38 MGL (1431,08 eurų) dydžio bauda, kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d.
R. S. 2018 m. liepos 12 d., apie 01.45 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), balkone, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą J. M. atžvilgiu, t. y. vieną kartą tyrimo metu nenustatytu daiktu trenkė į smakro sritį, dėl ko nukentėjusiajai J. M. dėl žaizdos smakro srityje nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis R. S. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2018-07-11, apie 19-20 val., pas jį į svečius atėjo draugė J. M., abu vartojo alkoholinius gėrimus. Vakaro metu tarp jų kilo žodinis konfliktas, todėl nutarė eiti miegoti. Nusirengė ir dar nuėjo į balkoną parūkyti. Matė kaip J. M. užrakino balkono duris, pradėjo spjaudyti stiklą iš vidaus. Pats liko užrakintas balkone, o J. M. nuėjo į kambarį, girdėjo kažkokį garsą. Po to prie lango atbėgo J. M. ir matė, jog jos veidas kruvinas, rankose turėjo telefoną ir kažkam skambino. Klausinėjo J. M. apie jos sužalotą veidą, bet ji nieko nesakė ir nuėjo į virtuvę. Būdamas balkone užmigo. Po kiek laiko J. M. atidarė balkono duris ir pasakė, jog yra atvažiavę policijos pareigūnai. J. M. jį apkaltino pastarosios sužalojimu, tačiau jis jokių smūgių J. M. nesudavė. Įtaria, jog J. M. galėjo veidą susižaloti atsitrenkdama į duris. Kodėl J. M. jį apklaba, nežino.
Kaltinamasis R. S. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 276 str. tvarka) parodė, kad 2018-07-11, apie 19.00 val., pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo J. M.. Su J. M. yra draugai, tačiau kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Tą vakarą su J. M. vartojo alkoholį, nesipyko. Apie 23.00 val., jis ėjo miegoti, prieš miegą sugalvojo nueiti į balkoną parūkyti. Jam einant į balkoną, J. M. ėjo iš paskos. Nuėjus į balkoną, atsisėdo ir rūkė, o J. M. uždarė balkono duris iš vidaus. Prašė, kad J. M. jį išleistų iš balkono, tačiau ji į jo prašymą nereagavo. Balkone jis prabuvo apie dvi valandas laiko, sėdėdamas užmigo. Miegodamas išgirdo skambutį į buto duris, tuo metu J. M. pribėgo prie balkono durų, atidarė duris ir pasakė „eik atvažiavo policija“. Jam išėjus iš balkono matė, kad J. M. veidas buvo kruvinas. Jis J. M. tikrai nemušė, jai netrenkė (b.l. 98-99, 102).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog kaltinamasis R. S. parodė vietą balkone, kur jis sėdėjo ir rūkė, bei uždarė balkono duris, kad negalėtų išeiti (b.l. 104-110).
Nukentėjusioji J. M. teismo posėdžio metu parodė, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo pas R. S. bute, abu išgėrinėjo. Vakaro metu kilo konfliktas, kurio metu R. S. jai priekaištavo dėl kitų vyrų. Pamena, kad su R. S. buvo išėjusi į balkoną parūkyti. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog R. S. jai sudavė, tačiau minėtą vakarą buvo neblaivi, pavargusi, nepamena kaip susižalojo, galėjo atsitrenkti į sieną, duris.
Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2018-07-11, apie 20.00 val., buvo pas draugą R. S., adresu (duomenys neskelbtini), bute. Abu vartojo alkoholį. 2018-07-12, apie 01.00 val., su R. S. pradėjo pyktis, kadangi jis ėmė jai priekaištauti dėl kitų vyrų. Apie 01.45 val., abu kartu su R. S. išėjo į balkoną parūkyti. Ji rūkė balkone stovėdama, R. S. sėdėjo ant kėdės. Vykstant žodiniam konfliktui R. S. staiga atsistojo, dešine ranka paėmė kažkokį aštrų daiktą iš spintelės ir jai vieną kartą trenkė į smakrą. Nuo smūgio ji pajuto didelį fizinį skausmą, iš karto iš smakro ėmė bėgti kraujas, ji išbėgo iš balkono, uždarė balkono duris, kad R. S. negalėtų iš balkono išeiti, kadangi jo labai bijojo. Iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnams atėjus į butą, ji atidarė balkono duris, išleido R. S.. Pareigūnai ją nuvežė į Utenos ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo susiūta žaizda smakre (b.l. 21-22, 24-25, 27).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusioji J. M. nurodė vietą balkone ir parodė kaip kilus konfliktui R. S. jai trenkė kažkokiu smailiu daiktu į smakrą (b.l. 30-37).
Iš akistatos protokolo matyti, jog nukentėjusioji J. M. ir kaltinamasis R. S. liko prie savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, prieštaravimai nepašalinti (b.l. 86-87).
Iš specialisto išvados Nr. G 2882/2018(01) matyti, jog J. M. padaryta žaizda smakro srityje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog apatinio žandikaulio srityje yra apie 3 cm kraujuojanti žaizda lygiais kraštais (b.l. 55, 59).
Specialistas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atliko nukentėjusiosios J. M. kūno sužalojimų tyrimą iš medicininių dokumentų. Medicininiuose dokumentuose neišsamiai buvo aprašyta žaizda, tik nurodyta, jog žaizda lygiais kraštais. Praktikoje lygūs kraštai žaizdoje laikomi kaip pjautinė žaizda. Kartais ir muštinė žaizda gali būti lygiais kraštais. Neatmetama galimybė, jog sužalojimas galėjo būti padarytas atsitrenkiant, nes smakro dalis yra atsikišusi, tačiau kokiu būdu atsitrenkiant negali paaiškinti, tai nėra jo kompetencija.
Liudytojas M. N. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo nuvykęs į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą apie smurtą. Atvykęs matė sužalotą nukentėjusiąją J. M.. Pastaroji paaiškino, jog balkone ją sužalojo kaltinamasis R. S., trenkdamas kažkokiu smailiu daiktu į smakrą. J. M. besigindama R. S. uždarė balkone, paskambino policijai. Apžiūrint įvykio vietą, daiktą, kuriuo galėjo R. S. sužaloti J. M., nerado. Kaltinamasis R. S. įvykio vietoje neigė sužalojęs J. M., nurodė, jog J. M. susižalojo smakrą pati krisdama ir atsitrenkdama į kažkokią spintelę. Patikrino R. S. nurodytą versiją, tačiau jokių kraujo pėdsakų nerado. Nukentėjusioji J. M. ir R. S. buvo neblaivūs, tačiau J. M. įvykio aplinkybes dėstė rišliai.
Liudytojas M. N. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2018-07-12 vykdė tarnybines pareigas Utenos mieste kartu su Utenos AVPK RS vyr. tyrėju G. N.. 2018-07-12, apie 02.12 val., iš Utenos apskr. OVS specialisto gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš pranešėją smurtavo sugyventinis. Nuvykus minėtu adresu, buto duris atidarė pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo J. M.. Jos smakras buvo prakirstas. J. M. paaiškino, jog kilus žodiniam konfliktui sugyventinis R. S. balkone, rankoje laikydamas kažkokį daiktą, trenkė vieną kartą jai į smakro sritį ir prakirto smakrą. Jiems užėjus į buto vidų, J. M. atidarė balkono duris, iš balkono išleido R. S.. Tuo tarpu R. S. teigė, kad J. M. nemušė, ji pati pargriuvo ir susižalojo. Detaliai apžiūrėjus buto ir balkono patalpas, nerasta jokio daikto, kuris galėjo būti nusikalstamos veikos padarymo įrankiu. Kraujo pėdsakų bute taip pat nebuvo. Taip pat buvo apžiūrėta teritorija lauke, po balkonu, daikto, kuriuo galėjo būti padaryta nusikalstama veika, nerasta (b.l. 66-67).
Liudytojas G. N. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2018-07-12, apie 02.12 val., iš Utenos apskr. OVS specialisto gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš pranešėją sumušė jos sugyventinis. Nuvykus minėtu adresu buto duris atidarė pranešėja J. M.. Jos smakras buvo akivaizdžiai sužalotas, smakro srityje matėsi kraujuojanti žaizda. J. M. paaiškino, jog ją sumušė draugas R. S., balkone vieną kartą kažkokiu daiktu trenkė į smakro sritį ir jį prakirto. R. S. teigė, kad J. M. atžvilgiu smurto nenaudojo, jos nemušė. Apžiūrėjus buto ir balkono patalpas, nusikalstamos veikos įrankis nerastas. Taip pat buvo apžiūrėta teritorija lauke po bakonu, tačiau nerasta jokio išmesto daikto, kuris galėjo būti nusikalstamos veikos padarymo įrankiu. Negali nurodyti, ar bute buvo kraujo žymių (b.l. 69-70).
Liudytoja E. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą byloje, du kartus apklausė nukentėjusiąją, su ja atliko parodymų patikrinimą vietoje, surašė akistatos protokolą. Nukentėjusioji J. M. visą laiką teigė, jog kilus konfliktui balkone, R. S. jai kažkokiu aštriu daiktu trenkė į smakrą ir jį praskėlė. Tuomet ji R. S. uždarė balkone, iškvietė policijos pareigūnus. J. M. su protokolais buvo supažindinta, juos pasirašė, parodymus davė nuosekliai, nesakė, jog pati būtų kur nors atsitrenkusi. Apklausti pareigūnai nerado įvykio vietoje daikto, kuriuo buvo suduota J. M..
Iš alkoholio kiekio matuoklio parodymų matyti, kad 2018-07-12, 03.12 val., J. M. blaivumo tikrinimo rezultatas – 1,33 promilės (b.l. 18).
Iš alkoholio kiekio matuoklio parodymų matyti, kad 2018-07-12, 02.41 val., R. S. blaivumo tikrinimo rezultatas – 1,32 promilės (b.l. 88).
Iš apžiūros protokolo bei vaizdo ir garso įrašo matyti, jog 2018-07-12 atvykus policijos pareigūnams J. M. nurodė, jog ją „sudaužė“. Nukentėjusiosios J. M. smakras kruvinas (b.l. 71, 72-74).
Iš apžiūros protokolo bei garso įrašo matyti, jog užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjos J. M. ir BPC darbuotojo. J. M. nurodė, jog ją sumušė draugas R. S. (b.l. 80-83).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta apžiūrėta adresu (duomenys neskelbtini). Balkone yra dvi kėdės, staliukas, ant jo peleninė su nuorūkomis. Prie balkono šiaurinės sienos yra pastatoma spintelė. Nusikalstamos veikos pėdsakų ar įrankių nerasta (b.l. 9).
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis R. S. smurtavo prieš J. M., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis R. S. savo kaltę neigė ir nurodė, jog J. M. nemušė, ji galėjo susižaloti pati. Nors nukentėjusioji J. M. teismo posėdžio metu pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir nurodė, jog galėjo susižaloti pati, tačiau teismas tokius nukentėjusiosios parodymus vertina kritiškai kaip siekį R. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti, nukentėjusioji po įvykio ir toliau palaikė bendravimą su R. S., teismo posėdžio metu nurodė, jog R. S. jai dar paskambina. Akivaizdu, kad kaltinamojo R. S. ir nukentėjusiosios J. M. santykiai nebuvo visiškai nutrūkę ir J. M. pakeitė savo duotus parodymus siekdama palengvinti R. S. teisinę padėtį. Nukentėjusioji J. M. 2018-11-02 teisme pakeitė parodymus, t. y. davė melagingus parodymus apie tai, kad ji kaltinime nurodytu laikotarpiu susižalojo pati, todėl apie jos galimai padarytą nusikalstamą veiką BPK 257 str. tvarka praneština prokurorui.
Kaltinamasis R. S. nepripažindamas savo kaltės nurodė, jog J. M. galėjo susižaloti pati atsitrenkdama į duris, nes būdamas balkone girdėjo kažkokį garsą. Tačiau į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui M. N. jis nurodė, jog J. M. balkone krito ir galėjo susižaloti atsitrenkdama į spintelę. Liudytojo R. N. teigimu, ši R. S. versija buvo patikrinta įvykio metu ir atmesta, nes ant spintelės kraujo pėdsakų nesimatė. Tai rodo, jog R. S. nėra nuoseklus dėl nukentėjusiosios J. M. susižalojimo. Pati nukentėjusioji J. M. teismo posėdžio metu keisdama parodymus taip pat negalėjo paaiškinti kaip ji susižalojo, nurodė, jog galėjo atsitrenkti tai į duris, tai į sieną. Nors nukentėjusioji nurodo, jog įvykio metu buvo neblaivi ir neprisimena įvykio aplinkybių. Tačiau alkotesterio duomenys rodo, jog J. M. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, į įvykio vietą atvykusio pareigūno M. N. teigimu, J. M. rišliai dėstė įvykio aplinkybes. Teismas remiasi nukentėjusiosios J. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji buvo apklausta net tris kartus, jos parodymai buvo nuoseklūs, ji nurodė, jog R. S. jai vieną kartą aštriu daiktu sudavė į smakrą, taip ją sužalodamas. Sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog J. M. padaryta žaizda smakro srityje, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas V. K. patvirtino, jog atliko nukentėjusiosios J. M. kūno sužalojimų tyrimą iš medicininių dokumentų, kuriuose nukentėjusiajai diagnozuota žaizda lygiais kraštais, o praktikoje žaizdos lygiais kraštais vadinamos pjautinėmis žaizdomis. Visa tai patvirtina nukentėjusiosios J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog R. S. jai sudavė į veidą aštriu daiktu. Tai, kad tyrimo metu daiktas, kuriuo kaltinamasis R. S. sudavė nukentėjusiajai į veidą, nesurastas, nepaneigia nurodytų aplinkybių dėl panaudoto įrankio ar daikto nusikalstamai veikai padaryti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nukentėjusioji J. M. apie tai, jog buvo sužalota R. S. nurodė ne tik atvykusiems policijos pareigūnams M. N., G. N., bet ir pranešdama Bendrajam pagalbos centrui, gydytojams. Visa ši įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog R. S. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. M. sveikatą, o tokie jo veiksmai atitinka BK 140 str. 1 d. sudėtį.
Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Kaltinamojo R. S. asmenybę apibudinantys duomenys: praeityje teistas už vairavimą esant neblaiviam, administracine tvarka ne kartą baustas už girto pasirodymą viešoje vietoje, į psichiatrinio ir priklausomybių įskaitą neįrašytas, Utenos miesto seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi, dirba UAB (duomenys neskelbtini).
Įvertinus kaltinamojo R. S. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, padarytos veikos pavojingumą – padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą bei tai, kad šiuo metu yra dirbantis, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė- laisvės apribojimas (BK 48 str.).
R. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas nuteistas 2017-10-10 Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 str. 7 d. - 38 MGL (1431,08 EUR) dydžio bauda, todėl vadovaujantis BK 64 str. nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2017-10-10 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.
Dėl kardomosios priemonės
Iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kaltinamajam R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Dėl daiktinių įrodymų
CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais (b.l. 71, 79), paliktinos byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017-10-10 Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, jas visiškai sudedant ir paskirti R. S. galutinę subendrintą bausmę- laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei 1100,93 EUR dydžio baudą.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2018 m. liepos 12 d., 2.20 val., iki 2018 m. liepos 13 d., 10.50 val., vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios, palikti tą pačią.
CD laikmenas palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.