- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-10
- Bylos Nr.
- A-248-628-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- H. L.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti jo skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.2.3-12318-41 patvirtinto Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo teisėtumo.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1992 metų teisėtai naudojo 1,9850 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypus, esančius Užubalių kaime, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, jis kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl šių žemės sklypų suformavimo ir įtraukimo į žemės reformos žemėtvarkos projektą. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. kovo 31 d. raštu Nr.SR-1563-(1.12) pavedė Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriui UAB „Minorantė“ paruošti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.2.3-12318-41 patvirtinto Avižienių kadastro vietovės I-VII eilės pretendentų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektą, tačiau UAB „Minorantė“ neįvykdė šio pavedimo. 2006 m. balandžio 5 d. pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tačiau per įstatymo nustatytą terminą atsakymo negavo. Tuomet pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, o atsakovas 2006 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-L-542/2-1089 informavo pareiškėją apie tai, kad jis kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl pavedimo papildyti žemės reformos žemėtvarkos projektą neįvykdymo priežasčių nustatymo. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracija nesiėmė priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti, todėl 2006 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas vėl kreipėsi į atsakovą. Atsakovas 2006 m. gruodžio 28 d. raštu Nr.3B-(9.5)-L-542/3-1586 grąžino pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad jis negali nagrinėti klausimo dėl parengto ir patvirtinto žemėtvarkos projekto, nes šiuo metu Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamas prašymas dėl proceso civilinėje byloje, kurioje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, atnaujinimo. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija pažeidė jo teises, o atsakovas, pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnį, privalėjo išnagrinėti jo skundą.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo įsiteisėjo po Vilniaus rajono Avižienių kadastro vietovės I-VII eilės pretendentų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo, todėl šio žemėtvarkos projekto papildymo rengimo metu pareiškėjui negalėjo būti suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypai. Atsakovas nurodė, kad jis gavo informaciją, jog Vilniaus rajono apylinkės teismui yra pateiktas prašymas dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo panaikinimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovas pagrįstai grąžino pareiškėjui jo skundą. Atsakovas taip pat nurodė, kad, pagal įstatymus, Nacionalinės žemės tarnybos nuostatus, patvirtintus žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr.194, bei kitus teisės aktus, jo kompetencijai nepriskirta teisė priimti sprendimus, kurie darytų įtaką apskričių viršininkų administracijų sprendimams bei sukeltų teisines pasekmes fiziniams ir juridiniams asmenims.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad, vykdydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą, jis pavedė Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriui UAB „Minorantė“ iki 2006 m. gegužės 11 d. suformuoti pareiškėjo naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus bei parengti projektą dėl Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.2.3-12318-41, papildymo. Avižienių seniūnijoje 2006 m. gegužės 17 d. įvykusiame susirinkime Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius pareiškėjo įgaliotiems asmenims siūlė asmeninio ūkio žemę suprojektuoti laisvame žemės fonde Saldenės kaime, tačiau jie nesutiko. Piliečiai, kuriems pagal Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.2.3-123180-41 patvirtintą Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypai pareiškėjo naudotose vietose, šių sklypų grąžinti nesutiko. Šiuo metu minėtoje Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra atnaujintas procesas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad ginčas kilęs dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai Nacionalinė žemės tarnyba 2006 m. gruodžio 28 d. raštu Nr.3B-(9.5)-L-542/3-1586 grąžino pareiškėjui nenagrinėtą jo 2006 m. lapkričio 27 d. skundą. Šiuo skundu pareiškėjas prašė atsakovo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją perduoti Generalinei prokuratūrai medžiagą apie teisės aktų pažeidimus, padarytus rengiant Avižienių kadastro vietovės I-VII eilės pretendentų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, ar imtis kitų priemonių, kad būtų panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.2.3-12318-41 patvirtintas Vilniaus rajono Avižienių kadastro vietovės I-VII eilės pretendentų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. Teismas nurodė, kad ginčas nagrinėjamu atveju yra susijęs su pareikėjo naudojama asmeninio ūkio žeme, o civilinėje byloje, kurioje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl pareiškėjo naudojamų asmeninio ūkio žemės sklypų, yra pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nutartis patvirtina, kad šia nutartimi teismas atnaujino procesą minėtoje civilinėje byloje. Teismas nurodė, kad, atsakovui 2006 m. gruodžio 28 d. grąžinant pareiškėjui jo skundą, Vilniaus rajono apylinkės teismas nebuvo pakartotinai išnagrinėjęs atnaujintos civilinės bylos ir nebuvo priėmęs šioje byloje nei vieno iš Civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. Todėl 2006 m. gruodžio 28 d. rašte Nr.3B-(9.5)-L-542/3-1586 atsakovas padarė iš esmės teisingą išvadą, kad teismas nagrinėja prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėjas nuo 1992 metų teisėtai naudoja asmeninio ūkio žemės sklypus, esančius Užubalių kaime, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone, nustatymo (Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo matyti, kad civilinėje byloje dalyvaujantys tretieji asmenys teigia, jog asmeninio ūkio žemės sklypais naudojosi jie, o ne pareiškėjas. Todėl teismo sprendimas atnaujintoje civilinėje byloje gali turėti įtakos pareiškėjo teisėms dėl asmeninio ūkio žemės sklypų suformavimo, o kartu ir dėl Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.2.3-123180-41 patvirtinto Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo. Teismas taip pat nurodė, kad, remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2-4 dalimis, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 6 punktu, žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr.194 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1, 6, 7, 8 punktais, Nacionalinė žemės tarnyba pagal jai suteiktą kompetenciją negalėjo duoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai pareiškėjo 2006 m. gruodžio 27 d. skunde nurodyto įpareigojimo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad, sužinojęs, jog žemės sklypai, kuriais jis naudojosi iki 2006 metų, yra suformuoti kitiems asmeninio ūkio žemės sklypų naudotojams, o jam gali būti suformuotas asmeninio ūkio žemės sklypas tik kitoje vietoje, jis skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. 2006 m. spalio 16 d. raštu Vilniaus apskrities viršininko administracija informavo pareiškėją, kad, rengiant Avižienių kadastro vietovės I-VII eilės pretendentų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektą, buvo nesilaikyta Avižienių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo sutarties sąlygų, Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr.385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo reikalavimų. Šis raštas patvirtina faktą, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija tik konstatavo pažeidimų buvimą, bet nesiėmė jokių veiksmų pažeidimams pašalinti, nors tokia pareiga Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta institucijoms, kurios nagrinėja skundus dėl žemės sklypų formavimo. Pareiškėjas nurodo, kad į atsakovą jis kreipėsi todėl, jog Žemės reformos įstatymas numato apskundimo procedūrą, kurios metu atsakovas privalo išnagrinėti skundą dėl apskrities viršininko administracijos veiksmų. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo atsisakymo motyvų, bet nagrinėjo atsakovo įgalinimų apimties klausimą. Tokiu būdu teismas neatskleidė ginčo esmės. Atsakovas neturėjo teisės grąžinti jo skundo, nes skundo nagrinėjimas, pagal Žemės reformos įstatymą, priskirtas atsakovo kompetencijai. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįgalintas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją kreiptis į Generalinę prokuratūrą, inicijuojant Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr.2.3-12318-41 panaikinimą, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 30 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.A(4)-65/2004, pateiktiems išaiškinimams. Pareiškėjas nurodo, kad atnaujintos civilinės bylos nagrinėjimas Vilniaus rajono apylinkės teisme galėjo būti pagrindas atsakovui atidėti pareiškėjo skundo nagrinėjimą, bet ne grąžinti skundą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo įsiteisėjo po Vilniaus rajono Avižienių kadastro vietovės I-VII eilės pretendentų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo, todėl šio žemėtvarkos projekto papildymo rengimo metu pareiškėjui negalėjo būti suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypai. Atsakovas nurodo, kad jis gavo informaciją, jog Vilniaus rajono apylinkės teismui yra pateiktas prašymas dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo panaikinimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovas pagrįstai grąžino pareiškėjui jo skundą. Atsakovas nurodo, kad, pagal įstatymus, Nacionalinės žemės tarnybos nuostatus, patvirtintus žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr.194, bei kitus teisės aktus, jo kompetencijai nepriskirta teisė priimti sprendimus, kurie darytų įtaką apskričių viršininkų administracijų sprendimams bei sukeltų teisines pasekmes fiziniams ir juridiniams asmenims.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, pakartodama argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir dėstė tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atsakovas pareiškėjui nenagrinėtą prašymą grąžino Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusio iki 2007 m. sausio 1 d.) 19 straipsnio 2 dalies pagrindu. Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai prašymą nagrinėja teismas, prašymas grąžinamas pareiškėjui pateikiant reikalingą informaciją.
Teisingam bylos išnagrinėjimui būtina išsiaiškinti šios teisės normos turinį. Nurodytą nuostatą galima suprasti dvejopai: prašymas grąžinamas pareiškėjui, jei toks prašymas jau nagrinėjamas teisme arba jei ginčas, dėl kurio paduotas prašymas, žinybingas teismui. Neabejotina, kad tais atvejais, kai ginčas žinybingas ne viešojo administravimo subjektui, į kurį kreipiamasi, o teismui, viešojo administravimo subjektas turi prašymą grąžinti pareiškėjui. Tuo atveju, kai prašymas grąžtinas pareiškėjui dėl to, kad jis jau priimtas nagrinėti teisme, ginčo dalykas prašyme, pateiktame viešojo administravimo subjektui ir prašyme (pareiškime, ieškinyje ir kt.), nagrinėjamame teisme, turi būti tas pats. Ši nuostata dėl prašymo grąžinimo netaikytina, jei teisme nagrinėjamo ginčo išsprendimas nors ir gali turėti įtakos viešojo administravimo subjektui pateikto prašymo sprendimui, tačiau teismine ir administracine tvarka sprendžiami ginčai nėra tapatūs.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas atsakovo prašė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją kreiptis į Generalinę prokuratūrą, inicijuojant Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr.2.3-12318-41, kuriuo patvirtintas Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, panaikinimą. Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – kad 1992 m. pareiškėjui buvo suteikti ir nuo 1992 m. teisėtai naudojami 1,9850 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypai, esantys Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Ažubalių kaime, nustatymo. Taigi prašymo, pareiškėjo paduoto atsakovui, esmė ir ginčo dalykas byloje, nagrinėjamoje teisme, skiriasi, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo nenagrinėtą prašymą grąžinti pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir dėl šios priežasties priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimas naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas.
Paminėtina, kad teismas be pagrindo svarstė, kokio turinio galėtų būti administracinis aktas, priimtas atsakovui išnagrinėjus pareiškėjo prašymą (prašymas patenkintas ar atmestas). Tai yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, o teismas tikrina jau priimtų administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nusprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti.
Skundą tenkinti.
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti H. L. skundą, gautą 2006 m. lapkričio 30 d., registravimo Nr.2B-L-542/3.
Sprendimas neskundžiamas.