- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- 1A-29-383/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00045-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Advokatai
- Žilvinas Kalinauskas, Haroldas Juška
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Svetlanos Zabielinienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. ir V. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. P. (toliau – V. P.) buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 21 d. iki 2012 m. sausio 10 d., veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe su V. P. (toliau – V. P.), siekdama nuslėpti nebaigtos statybos gyvenamųjų namų pardavimo faktus ir tokiu būdu išvengti ekonominės veiklos vykdymo požymių, iš kurios gautas atlygis yra PVM objektas, suklastojo tikrus dokumentus – žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, dėl ko Lietuvos Respublikos biudžetui padarė didelės žalos, o būtent:
1.1. 2010 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupe su V. P., 2010 m. spalio 21 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje savo parašais patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad parduoda V. S. (toliau V. S.) jai (V. P.) asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) dalį bendrąja jungtinės nuosavybės teise jai ir V. P. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už bendrą 8 717,56 Eur (30 100 Lt) sumą, nors V. S., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, pardavė ir nebaigtos statybos gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), už 91201,34 Eur (314900 Lt). Taip nuslėpusi nebaigtos statybos gyvenamojo namo pardavimo faktą ir už jį gautas pajamas, pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) „Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos“ (forma FR0608) ir nuo gautų pajamų per 6 mėnesius po sandorio sudarymo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino pardavimo PVM: ji (V. P.) – 4400,78 Eur, V. P. – 2887,80 Eur, iš viso 7288,58 Eur PVM;
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad V. P. ir V. P. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog sudarydami pirkimo-pardavimo sutartis V. P. ir V. P. nenurodė aplinkybės, kad sklypuose (duomenys neskelbtini), yra nebaigtų statyti ir VĮ Registrų centre neįregistruotų statinių, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog jie pardavinėjo ne tik žemės sklypus, bet ir pastatytus namus, ir tokiu būdu bendrais veiksmais suklastojo tikrus dokumentus – 2010 m. spalio 21 d., 2011 m. balandžio 29 d., 2012 m. sausio 10 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, šių dokumentų pagrindu išvengė piniginės prievolės nuo gautų pajamų per 6 mėnesius po sandorio sudarymo sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino pardavimo PVM ir dėl to Lietuvos Respublikos biudžetui padarė didelę 48 505, 57 eurų dydžio turtinę žalą.
4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Svetlana Zabielinienė prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti V. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 68² straipsniu, 2 metams atimti teisę dirbti darbą ar užsiimti veikla, susijusia su nekilnojamojo turto prekyba. Pripažinti V. P. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Šalies argumentai
4.1. Prokurorė skunde nurodo, kad teismas, vertindamas išteisintųjų ir liudytojų parodymus, nepagrįstai suteikė prioritetą išteisintųjų parodymams, padaręs išvadą, kad, skirtingai nuo liudytojų, jų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, nes jie laikėsi tos pačios pozicijos teikdami paaiškinimus Kauno apskrities VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – FNTT). Prokurorės teigimu, teismas nutylėjo aplinkybę, kad išteisintieji parodymus davė tik teisme, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė. Toks vienkartinis parodymų davimas byloje bei formalių paaiškinimų teikimas negali būti vertinami kaip nuoseklūs parodymai viso proceso metu.
4.2. Prokurorė iš dalies sutinka su teismo išvada, kad liudytojų V. S., J. K. (toliau – J. K.), R. K., A. K., K. U. (buvusi –K.), P. U. parodymai nebuvo nuoseklūs. Prokurorės teigimu, esminiai prieštaravimai yra tarp liudytojų parodymų, duotų Kauno apskrities VMI ir baudžiamajame procese bei liudytojų V. S., J. K. ir K. U., duotų ikiteisminiame tyrime. Kiti liudytojai viso baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius parodymus. Prokurorė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog visi liudytojai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylos nagrinėjimo metu logiškai ir nuosekliai paaiškino, kad melagingus paaiškinimus davė paprašyti ir įtikinti V. P., kadangi jo ir jo sutuoktinės V. P. atžvilgiu VMI atliko operatyvų, vėliau mokestinį patikrinimus ir surinktą medžiagą perdavė FNTT. Prokurorės teigimu, teismas šių liudytojų paaiškinimus ir parodymus vertino selektyviai, nepagrįstai suteikdamas prioritetą liudytojų paaiškinimams, duotiems VMI bei liudytojų V. S., J. K., K. U. duotiems pirmos apklausos metu ikiteisminiame tyrime, o vėlesnius šių ir liudytojų P. U., A. K., R. K. parodymus atmetė deklaratyviai nurodęs, kad jie galimai suinteresuoti šios baudžiamosios bylos baigtimi, savo procesine padėtimi bei galimu mokestinių prievolių ar baudžiamosios atsakomybės už tą pačią veiką patiems atsiradimu, nors tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas liudytojų V. S., J. K., R. K., A. K., K. U., P. U. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime ir teisme, nesivadovavo bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, iš kurių seka, kad liudytojų parodymai turėjo būti vertinami ir pripažįstami ar nepripažįstami įrodymais neatsietai nuo visų byloje esančių įrodymų, tačiau kitus įrodymus tyrė atmestinai, fragmentiškai, pasirinkdamas palankius išteisintiesiems ir nutylėdamas tuos, kurie patvirtina jų kaltę ir paneigia jų parodymus.
4.3. Prokurorė pažymi, kad teismas atmetė 2017 m. birželio 28 d. VMI V. ir V. P. mokestinio patikrinimo aktuose, 2017 m. spalio 4 d. VMI sprendimuose dėl jų patvirtinimo, 2018 m. sausio 29 d. VMI sprendimuose dėl V. P. ir V. P. skundų, 2018 m. gruodžio 20 d. VMI Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“, 2018 m. gruodžio 20 d. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“, 2018 m. gruodžio 30 d. FNTT specialisto išvadose dėl V. P. ir V. P. ūkinės finansinės veiklos, specialistės V. M. paaiškinimais nustatytas fakto aplinkybes, kad sutuoktiniai P. pardavė 3 žemės sklypus su nebaigtos statybos gyvenamaisiais namais V. S., K. ir U.. Kaip matyti iš 2018 m. sausio 29 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 4 d. sprendimai panaikinti dėl sandorių, nesusijusių su nurodytais kaltinime. Prokurorė nurodo, kad tiriamuoju laikotarpiu V. ir V. P. pardavė dar du žemės sklypus su VĮ Registrų centre įregistruotais nebaigtos statybos namais A. ir R. B. bei A. Ž.. Būtent dėl šio parduoto turto netinkamo vertės nustatymo buvo panaikinti sprendimai. Prokurorė nurodo, kad dalyje dėl kaltinime nurodytų sandorių vertės nustatymo ir mokesčių dydžio apskaičiavimo 2017 m. spalio 4 d. sprendimuose nustatytos aplinkybės patvirtintos. Prokurorė sutinka, kad mokesčių administratorius pateikė skirtingą mokėtiną PVM ir teismas tuo apsiribojęs formaliai atmetė aukščiau išvardintas išvadas ir sprendimus, neanalizuodamas jų turinio, nors iš šių šaltinių gautą informaciją privalėjo išnagrinėti išsamiai ir kruopščiai. Prokurorės teigimu, kadangi mokestinio patikrinimo metu liudytojai teigė, jog namus statė patys, mokesčių administratorius P. mokėtiną PVM apskaičiavo vadovaudamasis turto vertinimo ataskaitose nustatytomis žemės sklypų ir nebaigtos statybos namų vidutinėmis vertėmis, išvedant vidurkius iš kelių vertinimų, atskirais atvejais pasinaudojant turimais šalia esančio nekilnojamojo turto vertinimų duomenimis. Specialisto išvadoje mokėtinas PVM apskaičiuotas jau papildomai įtraukus liudytojų ikiteisminio tyrimo metu nurodytas V. P. sumokėtas pinigų sumas už parduotus namus (sandorių kainas). Specialistė V. M. apklausta ikiteisminiame tyrime ir teisme pagal užduotą klausimą P. mokėtiną PVM apskaičiavo tik pagal liudytojų nurodytas turto vertes. Kadangi P. nepateikė jokių dokumentų, atitinkančių PVMĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, apskaičiuojant mokėtiną PVM, PVM atskaita netaikyta. Skunde pažymima, kad Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimo taisyklių 6.2 p. nurodo, jog mokesčių administratorius parenka informacijos, duomenų šaltinį, kuris leistų nustatyti kuo teisingesnį mokestinės prievolės dydį. Įvertinimui atlikti gali būti naudojamas vienas ar keli informacijos, duomenų šaltiniai. Mokesčių administratorius gali atkurti slepiamas faktines aplinkybes, apskaičiuoti mokestinės prievolės dydį, remdamasis įvairiais duomenimis, taip pat ir baudžiamojoje byloje esančiais. Svarbiausia, kad pasirinktas informacijos šaltinis atspindėtų kuo tikslesnius rodiklius ir atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus. Pasak prokurorės, akivaizdu, kad visi PVM skaičiavimai atlikti nepažeidžiant mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimo taisykles, įvertinus tuo momentu turėtus informacijos šaltinius, todėl teismui abejoti jų teisingumu nėra jokio pagrindo. Sprendžiant, kurį mokėtiną PVM dydį pasirinkti, svarbu įvertinti, kad atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą mokesčių administratorius buvo priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais skaičiavimais (turto vertinimo ataskaitose nustatytomis žemės sklypų ir nebaigtos statybos namų vidutinėmis vertėmis, išvedant vidurkius iš kelių vertinimų, atskirais atvejais pasinaudojant turimais šalia esančio nekilnojamojo turto vertinimų duomenimis). Būtent liudytojų, kaip vienos iš sandorių šalių, nurodytos turto įsigijimo vertės laikytinos objektyviai teisingomis, juo labiau, kad jos artimos rinkos vertei. Taigi, kaltinime nurodytas išteisintųjų valstybės biudžetui padarytas žalos dydis (nesumokėtas PVM) yra laikytinas tiksliu, pagrįstu ir patikimu.
4.4. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad VMI patikrinimo aktuose, sprendimuose, specialisto išvadose nustatyta, jog P. du žemės sklypus adresu (duomenys neskelbtini) su nebaigtos statybos namais pardavė padidindami žemės sklypų ir sumažindami nebaigtos statybos gyvenamųjų namų pardavimo kainas, t. y. pagal Gyventojo pajamų mokesčio įstatymo nuostatas padidindami neapmokestinamųjų pajamų ir sumažindami apmokestinamųjų pajamų (GPM) sumą. Be to, sumažinę turto adresu (duomenys neskelbtini) vertę išteisintieji išvengė mokestinės prievolės mokėti PVM, nes jų gautas atlygis neviršijo PVMĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos sumos, o sumažinę turto adresu (duomenys neskelbtini) vertę sumažino mokėtino į biudžetą PVM dydį. Žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) ne pardavė, o padovanojo sūnui T. P. ir dėl šio sandorio išteisintiesiems jokių mokestinių prievolių neatsirado. Prokurorė nurodo, kad atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, išteisintųjų tiriamuoju laikotarpiu užimtas pareigas (V. P. nekilnojamo turto agentūros savininkas ir patyręs nekilnojamo turto pardavimo agentas, V. P. (duomenys neskelbtini)), patirtį (tiriamuoju laikotarpiu abu teikė GPMD, deklaravo iš nekilnojamo turto gautas pajamas), galima pagrįstai teigti, kad išteisintieji žinojo jiems tenkančių mokestinių prievolių atsiradimo momentą ir dėl šios priežasties įformino sau naudingus tikrovės neatitinkančius sandorius.
4.5. Prokurorė skunde nurodo, kad iš 2008 m. gruodžio 19 d. preliminarios žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties matyti, jog V. S. (Pirkėja) ir V. P. (Pardavėja) įsipareigoja per 3 metus sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o nuo šios sutarties sudarymo momento Pirkėja gali savo sąskaita vykdyti statybos darbus žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ortofotografinio žemėlapio matyti, kad 2009 m. gegužės 1 d. minėtame žemės sklype užfiksuotas statinys su stogu. Iš 2010 m. spalio 6 d. V. S. ir J. K. kredito paraiškos aprašymo bankui matyti, kad jie 2010 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į banką paskolai namo statyboms gauti ir nurodė, jog ketina įsigyti žemės sklypą ir jame statytis namą, tačiau preliminarios sutarties nepateikė visos paraiškos svarstymo eigoje, kas prieštarauja elementariai logikai. 2011 m. vasario 2 d. bankui nurodė, kad 2010 m. spalio 20 d. įsigytame sklype apie mėnuo laiko stato namą. Pateikė 2011 m. sausio 14 d. turto vertinimo ataskaitą, kurioje fiksuotas 63 proc. namo baigtumas. 2011 m. kovo 2 d. gavo 415000 Lt kreditą. Prokurorės teigimu, šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad aptariamu laikotarpiu preliminari sutartis neegzistavo, ji nebuvo pasirašyta 2008 m. gruodžio 19 d., jos pagrindu V. S. 2009 metais namo statybų nevykdė ir statinys 2009 m. gegužės 1 d. datai jos 2010 m. spalio 20 d. įsigytame žemės sklype yra ne jos. Įvertinus tai, kad V. S. ir J. K. prisiėmė itin didelius finansinius ir ekonomiškai nenaudingus kredito ir palūkanų prasme įsipareigojimus bankui – 415000 Lt su 1,8 proc palūkanoms 32 metams, paneigtina kaip nelogiška ir prieštaraujanti elementariems ekonomikos dėsniams V. P. versija, kad V. S. ir J. K. jį apkalba, norėdami nuslėpti faktą, jog namą statė iš neoficialių pajamų. Nors V. S. ir J. K. VMI kontrolės procedūrų metu melagingai teigė, kad namą statė patys, šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų ar kitų įrodymų, jog patys statė gyvenamąjį namą. Prokurorės teigimu, tai patvirtina, jog jie statybų nevykdė.
4.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš 2009 m. gegužės 1 d. preliminarios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog P. U. (Pirkėjas) ir V. P. (Pardavėjas) įsipareigoja per 3 metus sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o nuo šios sutarties sudarymo momento Pirkėjas gali savo sąskaita vykdyti statybos darbus Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ortofotografinio žemėlapio matyti, kad 2009 m. gegužės 1 d. minėtame žemės sklype užfiksuotas statinys su stogu. Taigi, preliminarios sutarties pasirašymo dieną, kurios pagrindu, pasak V. P., P. U. kaip ir kitiems pirkėjams buvo leista pradėti statybas, P. U. 2012 m. sausio 10 d. įsigytame žemės sklype jau stovėjo namas su stogu. Prokurorės teigimu, akivaizdu, kad V. P. versija tiek dėl namo statybų, tiek dėl P. U. motyvo jį apkalbėti (teisme pralaimėtos civilinės bylos) yra paneigta objektyviais ir patikimais įrodymais, todėl turi būti atmesta. Nors U. VMI kontrolės procedūrų metu melagingai teigė, kad namą statė patys, šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų ar kitų įrodymų.
4.7. Prokurorė nurodo, kad iš 2009 m. sausio 23 d. preliminarios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog R. K. (Pirkėjas) ir V. P. (Pardavėjas) įsipareigoja per 3 metus sudalyti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o nuo šios sutarties sudarymo momento Pirkėjas gali savo sąskaita vykdyti statybos darbus Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ortofotografinio žemėlapio matyti, kad 2009 m. gegužės 1 d. minėtame žemės sklype užfiksuotas statinys su stogu. VMI patikrinimo aktais ir specialisto išvadomis nustatyta, kad R. ir A. K. santaupos terminuotų indėlių sąskaitose nuo preliminarios sutarties iki 2011 m. balandžio 29 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo tik didėjo. Jie daugumą indėlių atsiėmė, pardavė butą 2011 metais. Dalį pinigų, apie 165000 Lt, jiems 2011 metais padovanojo tėvai. Šios aplinkybės paneigia V. P. versiją, kad R. ir A. K. jį apkalba, norėdami nuslėpti faktą, jog namą statė iš neoficialių pajamų. Nors A. ir R. K. VMI kontrolės procedūrų metu melagingai teigė, kad namą statė patys, šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų ar kitų įrodymų. Teisme apklausti liudytojai L. K., A. K., N. K., Z. S. patvirtino, kad A. ir R. K. jiems aprodė ketinamą įsigyti žemės sklypą su nebaigtos statybos namu, kurį vėliau ir nusipirko. Šiam turtui įsigyti 2011 metais padovanojo pinigų, tačiau teismas šiuos liudytojų parodymus nutylėjo.
4.8. Prokurorės vertinimu, atmestinas teismo nurodytas argumentas, kad liudytojai apkalba išteisintuosius, siekdami išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės, nes pasirašydami žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis taip pat patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis. Akivaizdu, kad galimus baudžiamuosius padarinius liudytojai prisiėmė ne tuomet, kai pasirašė tikrovės neatitinkančias sutartis ir kartu su išteisintaisiais nuosekliai tvirtino, jog pirko tik žemės sklypus, o būtent tada, kai pripažino, jog davė melagingus paaiškinimus ir sutartyse nutylėjo fakto aplinkybę, kad perka ne tik sklypą, bet ir namą. Dėl liudytojų santykio su pavojingais padariniais, tikslo ir motyvo nebuvimo (siekio išvengti mokėtino PVM) šioje byloje sutartis pasirašę liudytojai nėra ir negali būti nusikaltimo bendrininkais.
4.9. Prokurorė skunde akcentuoja, kad gynybos teismui pateiktų 2012 m. gruodžio 18 d. VMI operatyvaus patikrinimo pažymose Nr. (duomenys neskelbtini) gauti ir vertinti minimalūs duomenys, susiję išimtinai su išteisintaisiais (duomenys apie jų turimą turtą, sąskaitas, darbovietes, pateiktas deklaracijas, P. atsakymai į pateiktus klausimus). Vien dėl savo apimties ir naudotų informacijos šaltinių skaičiaus lyginant su vėliau atliktais mokestiniais, ūkinės finansinės veiklos tyrimais šios pažymos neturi viršenybės prieš juos. Be to, tose pačiose pažymose pažymėta, kad mokesčių administratoriui gavus naują informaciją ar duomenis, kurie nebuvo žinomi operatyvaus patikrinimo metu, jie gali įtakoti šio operatyvaus patikrinimo rezultatus ir būti tolimesnių kontrolės veiksmų pagrindu. Dėl šių priežasčių minėtos patikrinimo pažymos negali būti vertinamos vienareikšmiškai kaip išteisintųjų nekaltumo įrodymas.
4.10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nustatyta, jog didžiąją dalį veiksmų atliko išteisintasis V. P.. Jis išėmė statybos leidimus, derino projektus, statė namus, įkalbėjo liudytojus pasirašyti tik žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis, melagingai teigdamas, kad nebaigtos statybos namų negalima įregistruoti VĮ Registrų centre, taip nuslėpdamas tikrąsias sandorių aplinkybes ir sumažindamas parduodamų objektų skaičių bei kainą. Po sutarčių pasirašymo iš liudytojų paėmė pinigines lėšas už faktiškai parduotus namus. VMI pradėjus operatyvų patikrinimą, organizavo preliminarių žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarčių parengimą ir pasirašymą, klausimynų pildymą. V. P. vaidmuo pasireiškė tuo, kad ji pasirašė melagingas pirkimo pardavimo sutartis, preliminarias sutartis, teikė melagingus paaiškinimus VMI. Išteisintoji V. P. nurodė, kad statybomis rūpinosi jos vyras ir ji tuo nesidomėjo, VMI ir teisme teigė, kad šioje byloje aptariamus namus statė ne V. P., o pirkėjai. Iki žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarčių pasirašymo matė, kad visuose sklypuose stovi namai, tačiau, pasirašydama sutartis tik dėl sklypų pardavimo, nepasidomėjo, kodėl ši aplinkybė jose nutylėta. Pasirašė 2008 m. gruodžio 19 d. ir 2009 m. sausio 23 d. preliminarias sutartis įrodytomis atgalinėmis datomis, kai 2012 metais VMI atliko operatyvų patikrinimą. Už parduotus namus V. P. gavo ženklią pinigų sumą, kurios nuslėpti ar nepastebėtai išleisti neįmanoma. Pasak prokurorės, V. P. negalėjo nežinoti susitarimų tarp sutuoktinio V. P. ir pirkėjų turinio. Būdama suaugusi, normalaus protinio išsivystymo, išsilavinusi, užimanti su nekilnojamo turto vertinimu, registravimu susijusias pareigas, nekilnojamo turto verslu užsiimančio asmens sutuoktinė ir parduoto turto savininkė, matydama statomus namus, kurie sutartyse nebuvo nurodyti, akivaizdžiai padidėjusias šeimos pajamas, pasirašydama dokumentus atgalinėmis datomis, neabejotinai suprato, kas yra faktinis namų statytojas, kokios mokestinės prievolės tenka jai ir V. P. juos pardavus. Dėl mokestinės naudos sąmoningai nutylėjo bei patvirtino savo parašu melagingus duomenis, kad parduodami tik sklypai, o juose statinių nėra.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Minėto straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš to išplaukia, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu bei nuspręsti ar jai grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Vertinant įrodymus privalu įvertinti kiekvieną iš jų atskirai bei jų visumą. Aukščiau aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visu įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Nagrinėjamu atveju prokurorė nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių pagrindu V. P. ir V. P. atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau aptartomis BPK nuostatomis, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, neišeidama iš apeliacinio skundo ribų.
7. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas išteisintųjų ir liudytojų parodymus, nepagrįstai suteikė prioritetą išteisintųjų parodymams. Prokurorė skunde sutinka pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojų V. S., J. K., R. K., K. U. ir P. U. parodymai nebuvo nuoseklūs, tačiau jos teigimu, apylinkės teismas, atmesdamas liudytojų V. S., J. K., R. K., A. K., K. U., P. U. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime ir teisme, nesivadovavo bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, iš kurių seka, kad liudytojų parodymai turėjo būti vertinami ir pripažįstami ar nepripažįstami įrodymais neatsietai nuo visų byloje esančių įrodymų, tačiau kitus įrodymus tyrė atmestinai, fragmentiškai, pasirinkdamas palankius išteisintiesiems ir nutylėdamas tuos, kurie patvirtina jų kaltę ir paneigia jų parodymus. Teismo vertinimu, tokie prokurorės skundo argumentai yra nepagrįsti. Įvertinus byloje esančius liudytojų parodymus, akivaizdžiai matyti, kad jie yra nenuoseklūs ir nelogiški – liudytojai savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu pakeitė iš esmės, nepateikdami jokių objektyvių įrodymų, o tik nurodydami, kad melavo, nes jautė spaudimą iš V. P..
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 16 d. liudytoja apklausiama V. S. nurodė (t. 4, b. l. 86 – 87), kad 2011 metais jos vyras J. K. nusivežė ją adresu (duomenys neskelbtini) ir pasakė jai, kad šiuo adresu naujai pastatytas namas yra jų šeimos ir jos, kaip žmonos, pareiga yra padėti įrengti namą. Liudytoja nurodė, kad nežino kas statė šį namą, tačiau žino, kad jo statybomis rūpinosi J. K.. Namas buvo visiškai pastatytas, tačiau vidus – absoliučiai neįrengtas. Ji tikėjosi, kad J. K. stato namą, tačiau pačių statybų nematė. Liudytoja nurodė, kad 2008 m. gruodžio 19 d. preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis jai yra matyta, tačiau negalėjo nurodyti, kada ir kur ją pasirašė. V. S. nurodė, kad apie visus dokumentus, susijusius su šiuo namu, geriausiai žino jos vyras. Paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 19 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė net neskaičiusi. Liudytoja nurodė, kad su V. P. ir V. P. susipažino 2010 m. spalio 21 d. kai (duomenys neskelbtini) notarų biure pasirašinėjo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Pačios sutarties neskaitė, nežino, ar į kainą buvo įskaičiuota tik žemės sklypas, ar ir jame esančios komunikacijos – elektra, vandentiekis, kanalizacija, dujų tinklas. Avansą prieš sklypo pirkimą sumokėjo J. K.. Liudytoja negalėjo nurodyti ar avansas buvo sumokėtas grynais ar pavedimu. Liudytoja nurodė, kad prieš sklypo pirkimą 2010 metais kartu su J. K. kreipėsi į AB „N. B.“ dėl kredito suteikimo – 445000 Lt sumai, kuris buvo reikalingas sklypo pirkimui ir jau pastatyto namo įrengimui. Nurodė, kad nežino, iš kokių lėšų buvo statomas namas (duomenys neskelbtini). Liudytojo papildomos apklausos metu (2017 m. lapkričio 16 d.) (t. 4, b. l. 89 – 91) liudytoja nurodė, kad 2017 m. spalio 16 d. apklausos metu ji davė melagingus parodymus ir, jog nusprendė prisipažinti. V. S. paaiškino, kad melagingus parodymus ji davė todėl, jog tokias aplinkybes jau buvo paaiškinusi Kauno apskrities VMI, todėl pagalvojo, kad jei liudytojo apklausos metu ji paaiškins visą tiesą, VMI supras, kad 2017 m. lapkričio 24 d. paaiškinime ji melavo. Liudytojo papildomos apklausos metu liudytoja iš esmės pakeitė savo parodymus nurodydama, kad 2010 m. rudenį internetiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ jos vyras J. K. rado skelbimą dėl (duomenys neskelbtini), parduodamo žemės sklypo su gyvenamuoju namu, kurio vertė 345000 Lt. Namą jiems aprodė V. P.. Namas buvo pastatytas, tačiau absoliučiai neįrengtas ir dėl šios priežasties jis nebuvo įregistruotas kaip gyvenamasis namas. Namą susitarė pirkti už 325000 Lt. 2010 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo pasirašyta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Liudytoja nurodė, kad prieš vykstant pas notarą V. P. jiems (jai ir J. K.) nurodė, jog kadangi namas dar nėra įrengtas, tai pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta tik dėl sklypo pardavimo, įrašant tik sklypo kainą – 30100 Lt, nes jo teigimu, buvo nelogiška į sutartį įrašyti namą, kuris nėra įregistruotas VĮ Registrų centre. Šiam V. P. pasiūlymui nei V. S., nei J. K. neprieštaravo. Likusi galutinė suma V. P. buvo sumokėta pinigus jam paduodant į rankas, nekilnojamojo turto agentūros ofise, (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė nežinanti ar buvo išduotas koks dokumentas, kad ji su sutuoktiniu V. P. sumokėjo pinigus. VMI ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus liudytoja nurodė suklaidinusi dėl to, kad taip padaryti liepė V. P., kadangi kai VMI kreipėsi į juos prašydama atsakyti, iš kokių lėšų jie pasistatė namą, jie kreipėsi į V. P., kuris juos išklausęs liepė nusiraminti ir paaiškino, kad padės jiems viską sutvarkyti. Liudytoja nurodė, jie vyko pas V. P. advokatą kur jiems buvo pateikta ir 2008 m. gruodžio 19 d. preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Paaiškinimus VMI pateikė V. P. advokatas. Gavus šaukimą apklausai ikiteisminiame tyrime, V. P. J. K. nurodė, kad jis su sutuoktine ir toliau sakytų netiesą. Liudytoja nurodė, kad 2008 m. ji tik svajojo apie namą, tačiau neketino jo statyti, todėl 2008 m. gruodžio 19 d. preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra surašyta melagingai nurodant jos datą – 2008 metus, o ne 2016 metus, kai į juos kreipėsi VMI. Tik 2010 m. jiems nusprendus įsigyti sklypą ir namą jie kreipėsi į bankus dėl kredito suteikimo, kadangi namui neturėjo santaupų. Liudytoja paaiškino, kad bankams taip pat teikė melagingus duomenis, t. y., kad kreditą ima jau pastatyto namo įrengimui. V. P. leido jiems, kad jie bankams deklaruotų, jog jau yra pasistatę namą patys, tik jiems reikia ne mažiau 345000 Lt jo įrengimui.
Žemesnės instancijos teismas
9. Prokurorė skunde nesutinka su ta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas atmetė 2017 m. birželio 28 d. VMI V. ir V. P. mokestinio patikrinimo aktuose, 2017 m. spalio 4 d. VMI sprendimuose dėl jų patvirtinimo, 2018 m. sausio 29 d. VMI sprendimuose dėl V. P. ir V. P. skundų, 2018 m. gruodžio 20 d. VMI Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“, 2018 m. gruodžio 20 d. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“, 2018-12-30 FNTT specialisto išvadose dėl V. P. ir V. P. ūkinės finansinės veiklos, specialistės V. M. paaiškinimais nustatytas fakto aplinkybes, kad sutuoktiniai P. pardavė 3 žemės sklypus su nebaigtos statybos gyvenamaisiais namais V. S., K. ir U. Prokurorės teigimu, kaltinime nurodytas išteisintųjų valstybės biudžetui padarytas žalos dydis (nesumokėtas PVM) yra laikytinas tiksliu, pagrįstu ir patikimu. Teismas pažymi, kad anksčiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra susiję su konkrečiomis kaltinimo faktinėmis aplinkybėmis, tačiau kaltinimas V. P. ir V. P. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nagrinėjamu atveju nepasitvirtino, todėl teismas pagrįstai sprendžia, jog šie skundo motyvai, susiję su mokėtino PVM dydžiu V. P. ir V. P. veiksmuose nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje požymių, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi.
10. Skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į išteisintųjų tiriamuoju laikotarpiu užimtas pareigas (V. P. nekilnojamo turto agentūros savininkas ir patyręs nekilnojamo turto pardavimo agentas, V. P. (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini)), patirtį (tiriamuoju laikotarpiu abu teikė GPMD, deklaravo iš nekilnojamo turto gautas pajamas), galima pagrįstai teigti, kad išteisintieji žinojo jiems tenkančių mokestinių prievolių atsiradimo momentą ir dėl šios priežasties įformino sau naudingus tikrovės neatitinkančius sandorius, tačiau teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais pagrindo sutikti neturi, kadangi jie yra grindžiami tik prokurorės nurodomomis prielaidomis dėl išteisintųjų tiriamuoju laikotarpiu užimamų pareigų bei patirties. Be to, kaip jau nustatytas anksčiau šioje nutartyje, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl V. P. ir V. P. išteisinimo, todėl pagrindo analizuoti prokurorės apeliacinio skundo argumentus nėra. Be to, prokurorė savo skunde mini žemės sklypus, kurie nebuvo nurodyti V. P. ir V. P. pareikštuose kaltinimuose. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme V. P. ir V. P. kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas dėl sklypų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), todėl teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.
11. Prokurorė, remdamasi Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ortofotografiniu žemėlapiu, 2010 m. spalio 6 d. V. S. ir J. K. kredito paraiškos aprašymu, bankui teigia, kad tarp V. S. ir V. P. sudaryta 2008 m. gruodžio 19 d. preliminarioji žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis minėtu laikotarpiu neegzistavo. Prokurorės teigimu, nelogiška ir prieštaraujanti elementariems ekonomikos dėsniams V. P. versija, kad V. S. ir J. K. jį apkalba, norėdami nuslėpti faktą, jog namą statė iš neoficialių pajamų. Teismo vertinimu, visiškai nesuprantama, kodėl prokurorė laiko logiška V. S. poziciją, kad teikiant paraišką bankui ji nurodė tai, ką jai liepė nurodyti V. P., kuris jai buvo visiškai svetimas ir nepažįstamas žmogus. Tiek iš bankui pateiktos paraiškos, tiek iš paaiškinimų VMI ir pirminių parodymų ikiteisminiame tyrime akivaizdžiai matyti, kad V. S. laikėsi pozicijos, jog namus su vyru jie statėsi patys, ir ši liudytojos nurodyta versija pasikeitė tik vėliau. Teismas jau anksčiau aptarė liudytojos parodymus konstatuodamas, kad jie yra nenuoseklūs ir nelogiški, todėl prokurorės apeliacinio skundo argumentai atmetami. Vertinant tą aplinkybę, kad 2009 m. gegužės 5 d. ortofotonuotraukoje užfiksuoti gyvenamieji pastatai su uždengtas stogais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ši aplinkybė nepatvirtina, jog sklypus pirkėjams pardavėjai V. P. ir V. P. pardavė su jau pradėtais statyti namais. Anksčiau aptartos aplinkybės, susijusios su preliminariosiomis žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytomis sąlygomis dėl gyvenamųjų namų statymo, taip pat su aplinkybėmis, pirkėjų nurodytomis paaiškinimuose ir klausimynuose VMI, taip pat jų pirminiais parodymais ikiteisminiame tyrime, leidžia teigti, kad namus sklypuose statėsi patys pirkėjai, prieš sudarant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes teismas pažymi, kad aptarta ortofotonuotrauka negali būti laikoma esminiu įrodymu, patvirtinančiu V. P. ir V. P. kaltę.
12. Analogiškais argumentais, susijusiais su 2009 m. gegužės 1 d. ortofotonuotrauka, prokurorė grindžia savo skundo argumentus ir dėl 2009 m. gegužės 1 d. preliminarios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp P. U. ir V. P., taip pat ir dėl 2009 m. sausio 23 d. preliminarios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp R. K. ir V. P., egzistavimo, tačiau teismas dėl aplinkybių, susijusių su ortofotonuotrauka pasisakė šios nutarties 11 punkte. Prokurorė skunde taip pat nurodo, nei K., nei U. nepateikė jokių statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir kitų įrodymų. Be to, byloje nėra paneigta ta aplinkybė, kad liudytojai savo namus galėjo statytis iš nelegalių pajamų. Pvz. liudytoja K. U. nurodė, kad namą parduoti jie nusprendė gimus vaikui, tačiau jos vyras nurodė visiškai kitas aplinkybes, dėl ko buvo parduotas namas – tai jų šeimą ištikusi finansinė krizė, kuomet abu su žmona neteko darbų. Teismo vertinimu, tokia nenuosekli sutuoktinių versija dėl namo pardavimo ir tariamo jų finansinio nestabilumo kelia pagrįstų abejonių. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju neatmetama galimybė, jog liudytojai savo poziciją pakeitė galimai išsigandę dėl jiems gresiančios atsakomybės už nepagrįstą praturtėjimą, todėl akivaizdu, kad minėtų dokumentų jie galėjo nepateikti sąmoningai.
13. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad liudytojai apkalba išteisintuosius, siekdami išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės, nes pasirašydami žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis taip pat patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme buvo apklaustos ir žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinusios notarės B. G., M. Č. bei J. M., kurios patvirtino, kad prieš pasirašant sutartį ji yra perskaitoma garsiai. Notarė B. G. nurodė, kad šalys pačios skaitė sutartis, buvo klausiama abiejų šalių ar sklypuose yra statinių, tačiau buvo nurodyta, kad nėra. Todėl galima pagrįstai teigti, kad liudytojai, suvokdami, jog būdami pas notarus jie taip pat nuslėpė aplinkybę, kad ant žemės sklypų jau buvo pradėti statyti sklypai, siekė išvengti jiems galinčios kilti baudžiamosios atsakomybės, dėl ko pakeitė savo parodymus, siekdami apkaltinti pardavėjus V. P. ir V. P..
14. Skunde prokurorė nurodo, kad 2012 m. gruodžio 18 d. VMI operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose gauti ir vertinti minimalūs duomenys, susiję išimtinai su išteisintaisiais (duomenys apie jų turimą turtą, sąskaitas, darbovietes, pateiktas deklaracijas, P. atsakymai į pateiktus klausimus), negali būti vertinamos vienareikšmiškai kaip išteisintųjų nekaltumo įrodymas. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju V. P. ir V. P. buvo išteisinti įvertinus eilę byloje esančių įrodymų, o ne tik remiantis anksčiau nurodytomis pažymomis. Byloje esantys įrodymai patvirtina būtent išteisintųjų versiją dėl žemės sklypų pardavimo, o atsižvelgiant į liudytojų parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą bei pačių liudytojų galimą suinteresuotumą šios bylos baigtimi, jų parodymams buvo skiriamas didesnis dėmesys.
15. Pasak prokurorės, V. P. negalėjo nežinoti susitarimų tarp sutuoktinio V. P. ir pirkėjų turinio. Būdama suaugusi, normalaus protinio išsivystymo, išsilavinusi, užimanti su nekilnojamo turto vertinimu, registravimu susijusias pareigas, nekilnojamo turto verslu užsiimančio asmens sutuoktinė ir parduoto turto savininkė, matydama statomus namus, kurie sutartyse nebuvo nurodyti, akivaizdžiai padidėjusias šeimos pajamas, pasirašydama dokumentus atgalinėmis datomis, neabejotinai suprato, kas yra faktinis namų statytojas, kokios mokestinės prievolės tenka jai ir V. P. juos pardavus. Iš prokurorės skundo argumentų akivaizdu, kad byloje esančius įrodymus, o būtent išteisintųjų ir liudytojų parodymus prokurorė vertina selektyviai. Pvz. liudytoja K. U. savo apklausų metu taip pat nurodė, kad ji visiškai nesidomėjo namo pirkimo procedūromis, pasirašinėjo dokumentus jų neskaičiusi, nes pasitikėjo savo vyru ir tokius liudytojos parodymus prokurorė vertina kaip logiškus ir patikimus. Tačiau analizuodama išteisintosios V. P. parodymus prokurorė nesutinka su ta aplinkybe, kad išteisintoji taip pat galėjo domėtis ne visomis savo sutuoktinio atliekamomis procedūromis. Teismas dar kartą pažymi, kad išteisintosios V. P. pozicija visos bylos proceso metu buvo nuosekli ir nekintanti, todėl pagrindo abejoti jos parodymais, nėra, o prokurorės nurodomi apeliacinio skundo argumentai yra subjektyvus prokurorės situacijos vertinimas, nurodant, kaip tam tikrose situacijose turėjo elgtis V. P..
16. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio pagrindu buvo nuspręsta, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad V. P. ir V. P. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos byloje aplinkybės. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/489/2022). Prokurorė savo skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų iš esmės pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą išteisinti V. P. ir V. P.. Nagrinėjamu atveju, būtent nenuosekli liudytojų pozicija dėl žemės sklypų įsigijimo bei galimas jų suinteresuotumas bylos baigtimi teismui kėlė pagrįstų abejonių jų parodymų patikimumu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Svetlanos Zabielinienės apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.