Kauno apygardos teismo nutartis

2022-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-383/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-08
Bylos Nr.
1A-29-383/2022
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00045-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
Kaltinamasis
V. P.
Advokatai
Žilvinas Kalinauskas, Haroldas Juška
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-383/2022Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00045-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei,dalyvaujant prokurorei Svetlanai Zabielinienei,išteisintosios V. P. gynėjui advokatui Haroldui Juškai,išteisintojo V. P. gynėjui advokatui Žilvinui Kalinauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Svetlanos Zabielinienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. ir V. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. P. (toliau – V. P.) buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 21 d. iki 2012 m. sausio 10 d., veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe su V. P. (toliau – V. P.), siekdama nuslėpti nebaigtos statybos gyvenamųjų namų pardavimo faktus ir tokiu būdu išvengti ekonominės veiklos vykdymo požymių, iš kurios gautas atlygis yra PVM objektas, suklastojo tikrus dokumentus – žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, dėl ko Lietuvos Respublikos biudžetui padarė didelės žalos, o būtent:

1.1. 2010 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupe su V. P., 2010 m. spalio 21 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje savo parašais patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad parduoda V. S. (toliau V. S.) jai (V. P.) asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) dalį bendrąja jungtinės nuosavybės teise jai ir V. P. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už bendrą 8 717,56 Eur (30 100 Lt) sumą, nors V. S., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, pardavė ir nebaigtos statybos gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), už 91201,34 Eur (314900 Lt). Taip nuslėpusi nebaigtos statybos gyvenamojo namo pardavimo faktą ir už jį gautas pajamas, pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) „Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos“ (forma FR0608) ir nuo gautų pajamų per 6 mėnesius po sandorio sudarymo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino pardavimo PVM: ji (V. P.) – 4400,78 Eur, V. P. – 2887,80 Eur, iš viso 7288,58 Eur PVM;

1.2. tęsdama nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupe su V. P., 2011 m. balandžio 29 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje savo parašais patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad parduoda R. K. (toliau – R. K.) ir A. K. (toliau – A. K.) jai (V. P.) asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 10/113 dalį bendrąja jungtinės nuosavybės teise jai ir V. P. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už bendrą 8688,60 Eur (30000 Lt) sumą, nors R. K. ir A. K., nežinojusiems apie daromą nusikalstamą veiką, pardavė ir nebaigtos statybos gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), už 97022,71 Eur (335000 Lt). Taip nuslėpusi nebaigtos statybos gyvenamojo namo pardavimo faktą ir už jį gautas pajamas, pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 1,2 ir 3 dalių nuostatas, nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai „Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos“ (forma FR0608) ir nuo gautų pajamų, per 6 mėnesius po sandorio sudarymo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino pardavimo PVM: ji (V. P.) – 9927,31 Eur, V. P. – 8419,25 Eur, iš viso 18346,56 Eur PVM;

1.3. tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupe su V. P., 2012 m. sausio 10 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje savo parašais patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad parduoda K. K. (dabar U.) (toliau – K. U.) ir P. U. (toliau – P. U.) V. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 10/113 dalį bendrąja jungtine nuosavybės teise jai ir V. P. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už bendrą 8688,60 Eur (30000 Lt) sumą, nors K. K. ir P. U., nežinojusiems apie daromą nusikalstamą veiką, pardavė ir nebaigtos statybos gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), už 123088,52 Eur (425000 Lt). Taip nuslėpusi nebaigtos statybos gyvenamojo namo pardavimo faktą ir už jį gautas pajamas, pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai „Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos“ (forma FR0608) ir nuo gautų pajamų, per 6 mėnesius po sandorio sudarymo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino pardavimo PVM: ji (V. P.) – 10 681,19 Eur, V. P. – 12 189,24 Eur, iš viso 22 870,43 Eur PVM, taip V. P. bendrais su V. P. veiksmais suklastojo tikrus dokumentus – 2010 m. spalio 21 d., 2011 m. balandžio 29 d., 2012 m. sausio 10 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis ir dėl to Lietuvos Respublikos biudžetui padarė didelę 48 505, 57 Eur turtinę žalą, tai yra, buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

2. V. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 21 d. iki 2012 m. sausio 10 d., veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su V. P., siekdamas nuslėpti nebaigtos statybos gyvenamųjų namų pardavimo faktus ir tokiu būdu išvengti ekonominės veiklos vykdymo požymių, iš kurios gautas atlygis yra PVM objektas, suklastojo tikrus dokumentus – žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, dėl ko Lietuvos Respublikos biudžetui padarė didelės žalos, o būtent:

2.1. 2010 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su V. P., 2010 m. spalio 21 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje savo parašais patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad parduoda V. S. V. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 90/1017 dalį bendrąja jungtinės nuosavybės teise jam ir V. P. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už bendrą 8717,56 Eur (30100 Lt) sumą, nors V. S., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, pardavė ir nebaigtos statybos gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), už 91201,34 Eur (314900 Lt). Taip nuslėpęs nebaigtos statybos gyvenamojo namo pardavimo faktą ir už jį gautas pajamas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai „Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos“ (forma FR0608) ir nuo gautų pajamų per 6 mėnesius po sandorio sudarymo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino pardavimo PVM: V. P. – 4400,78 Eur, jis (V. P.) – 2887,80 Eur, iš viso 7288,58 Eur PVM;

2.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su V. P., 2011 m. balandžio 29 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje savo parašais patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad parduoda R. K. ir A. K. V. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 10/113 dalį bendrąja jungtinės nuosavybės teise jam ir V. P. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už bendrą 8688,60 Eur (30000 Lt) sumą, nors R. K. ir A. K., nežinojusiems apie daromą nusikalstamą veiką, pardavė ir nebaigtos statybos gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), už 97022,71 Eur (335000 Lt). Taip nuslėpęs nebaigtos statybos gyvenamojo namo pardavimo faktą ir už jį gautas pajamas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai „Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos“ (forma FR0608) ir nuo gautų pajamų, per 6 mėnesius po sandorio sudarymo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino pardavimo PVM: V. P. – 9927,31 Eur, jis (V. P.) – 8419,25 Eur, iš viso 18346,56 Eur PVM;

2.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su V. P., 2012 m. sausio 10 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje savo parašais patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad parduoda K. K. (dabar – U.) ir P. U. jam (V. P.) asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), ir 10/113 dalį bendrąja jungtine nuosavybės teise jam ir V. P. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už bendrą 8688,60 Eur (30000 Lt) sumą, nors K. K. ir P. U., nežinojusiems apie daromą nusikalstamą veiką, pardavė ir nebaigtos statybos gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), už 123088,52 Eur (425000 Lt). Taip, nuslėpęs nebaigtos statybos gyvenamojo namo pardavimo faktą ir už jį gautas pajamas, pažeisdamas Lietuvos respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai „Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos“ (forma FR0608) ir nuo gautų pajamų, per 6 mėnesius po sandorio sudarymo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino pardavimo PVM: V. P. – 10681,19 Eur, jis (V. P.) – 12189,24 Eur, viso 22870,43 Eur PVM, taip V. P., bendrais su V. P. veiksmais, suklastojo tikrus dokumentus – 2010 m. spalio 21 d., 2011 m. balandžio 29 d., 2012 m. sausio 10 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis ir dėl to Lietuvos Respublikos biudžetui padarė didelę 48505, 57 Eur turtinę žalą, tai yra, buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad V. P. ir V. P. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog sudarydami pirkimo-pardavimo sutartis V. P. ir V. P. nenurodė aplinkybės, kad sklypuose (duomenys neskelbtini), yra nebaigtų statyti ir VĮ Registrų centre neįregistruotų statinių, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog jie pardavinėjo ne tik žemės sklypus, bet ir pastatytus namus, ir tokiu būdu bendrais veiksmais suklastojo tikrus dokumentus – 2010 m. spalio 21 d., 2011 m. balandžio 29 d., 2012 m. sausio 10 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, šių dokumentų pagrindu išvengė piniginės prievolės nuo gautų pajamų per 6 mėnesius po sandorio sudarymo sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino pardavimo PVM ir dėl to Lietuvos Respublikos biudžetui padarė didelę 48 505, 57 eurų dydžio turtinę žalą.

4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Svetlana Zabielinienė prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti V. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 68² straipsniu, 2 metams atimti teisę dirbti darbą ar užsiimti veikla, susijusia su nekilnojamojo turto prekyba. Pripažinti V. P. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Šalies argumentai

4.1. Prokurorė skunde nurodo, kad teismas, vertindamas išteisintųjų ir liudytojų parodymus, nepagrįstai suteikė prioritetą išteisintųjų parodymams, padaręs išvadą, kad, skirtingai nuo liudytojų, jų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, nes jie laikėsi tos pačios pozicijos teikdami paaiškinimus Kauno apskrities VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – FNTT). Prokurorės teigimu, teismas nutylėjo aplinkybę, kad išteisintieji parodymus davė tik teisme, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė. Toks vienkartinis parodymų davimas byloje bei formalių paaiškinimų teikimas negali būti vertinami kaip nuoseklūs parodymai viso proceso metu.

4.2. Prokurorė iš dalies sutinka su teismo išvada, kad liudytojų V. S., J. K. (toliau – J. K.), R. K., A. K., K. U. (buvusi –K.), P. U. parodymai nebuvo nuoseklūs. Prokurorės teigimu, esminiai prieštaravimai yra tarp liudytojų parodymų, duotų Kauno apskrities VMI ir baudžiamajame procese bei liudytojų V. S., J. K. ir K. U., duotų ikiteisminiame tyrime. Kiti liudytojai viso baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius parodymus. Prokurorė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog visi liudytojai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylos nagrinėjimo metu logiškai ir nuosekliai paaiškino, kad melagingus paaiškinimus davė paprašyti ir įtikinti V. P., kadangi jo ir jo sutuoktinės V. P. atžvilgiu VMI atliko operatyvų, vėliau mokestinį patikrinimus ir surinktą medžiagą perdavė FNTT. Prokurorės teigimu, teismas šių liudytojų paaiškinimus ir parodymus vertino selektyviai, nepagrįstai suteikdamas prioritetą liudytojų paaiškinimams, duotiems VMI bei liudytojų V. S., J. K., K. U. duotiems pirmos apklausos metu ikiteisminiame tyrime, o vėlesnius šių ir liudytojų P. U., A. K., R. K. parodymus atmetė deklaratyviai nurodęs, kad jie galimai suinteresuoti šios baudžiamosios bylos baigtimi, savo procesine padėtimi bei galimu mokestinių prievolių ar baudžiamosios atsakomybės už tą pačią veiką patiems atsiradimu, nors tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas liudytojų V. S., J. K., R. K., A. K., K. U., P. U. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime ir teisme, nesivadovavo bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, iš kurių seka, kad liudytojų parodymai turėjo būti vertinami ir pripažįstami ar nepripažįstami įrodymais neatsietai nuo visų byloje esančių įrodymų, tačiau kitus įrodymus tyrė atmestinai, fragmentiškai, pasirinkdamas palankius išteisintiesiems ir nutylėdamas tuos, kurie patvirtina jų kaltę ir paneigia jų parodymus.

4.3. Prokurorė pažymi, kad teismas atmetė 2017 m. birželio 28 d. VMI V. ir V. P. mokestinio patikrinimo aktuose, 2017 m. spalio 4 d. VMI sprendimuose dėl jų patvirtinimo, 2018 m. sausio 29 d. VMI sprendimuose dėl V. P. ir V. P. skundų, 2018 m. gruodžio 20 d. VMI Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“, 2018 m. gruodžio 20 d. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“, 2018 m. gruodžio 30 d. FNTT specialisto išvadose dėl V. P. ir V. P. ūkinės finansinės veiklos, specialistės V. M. paaiškinimais nustatytas fakto aplinkybes, kad sutuoktiniai P. pardavė 3 žemės sklypus su nebaigtos statybos gyvenamaisiais namais V. S., K. ir U.. Kaip matyti iš 2018 m. sausio 29 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 4 d. sprendimai panaikinti dėl sandorių, nesusijusių su nurodytais kaltinime. Prokurorė nurodo, kad tiriamuoju laikotarpiu V. ir V. P. pardavė dar du žemės sklypus su VĮ Registrų centre įregistruotais nebaigtos statybos namais A. ir R. B. bei A. Ž.. Būtent dėl šio parduoto turto netinkamo vertės nustatymo buvo panaikinti sprendimai. Prokurorė nurodo, kad dalyje dėl kaltinime nurodytų sandorių vertės nustatymo ir mokesčių dydžio apskaičiavimo 2017 m. spalio 4 d. sprendimuose nustatytos aplinkybės patvirtintos. Prokurorė sutinka, kad mokesčių administratorius pateikė skirtingą mokėtiną PVM ir teismas tuo apsiribojęs formaliai atmetė aukščiau išvardintas išvadas ir sprendimus, neanalizuodamas jų turinio, nors iš šių šaltinių gautą informaciją privalėjo išnagrinėti išsamiai ir kruopščiai. Prokurorės teigimu, kadangi mokestinio patikrinimo metu liudytojai teigė, jog namus statė patys, mokesčių administratorius P. mokėtiną PVM apskaičiavo vadovaudamasis turto vertinimo ataskaitose nustatytomis žemės sklypų ir nebaigtos statybos namų vidutinėmis vertėmis, išvedant vidurkius iš kelių vertinimų, atskirais atvejais pasinaudojant turimais šalia esančio nekilnojamojo turto vertinimų duomenimis. Specialisto išvadoje mokėtinas PVM apskaičiuotas jau papildomai įtraukus liudytojų ikiteisminio tyrimo metu nurodytas V. P. sumokėtas pinigų sumas už parduotus namus (sandorių kainas). Specialistė V. M. apklausta ikiteisminiame tyrime ir teisme pagal užduotą klausimą P. mokėtiną PVM apskaičiavo tik pagal liudytojų nurodytas turto vertes. Kadangi P. nepateikė jokių dokumentų, atitinkančių PVMĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, apskaičiuojant mokėtiną PVM, PVM atskaita netaikyta. Skunde pažymima, kad Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimo taisyklių 6.2 p. nurodo, jog mokesčių administratorius parenka informacijos, duomenų šaltinį, kuris leistų nustatyti kuo teisingesnį mokestinės prievolės dydį. Įvertinimui atlikti gali būti naudojamas vienas ar keli informacijos, duomenų šaltiniai. Mokesčių administratorius gali atkurti slepiamas faktines aplinkybes, apskaičiuoti mokestinės prievolės dydį, remdamasis įvairiais duomenimis, taip pat ir baudžiamojoje byloje esančiais. Svarbiausia, kad pasirinktas informacijos šaltinis atspindėtų kuo tikslesnius rodiklius ir atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus. Pasak prokurorės, akivaizdu, kad visi PVM skaičiavimai atlikti nepažeidžiant mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimo taisykles, įvertinus tuo momentu turėtus informacijos šaltinius, todėl teismui abejoti jų teisingumu nėra jokio pagrindo. Sprendžiant, kurį mokėtiną PVM dydį pasirinkti, svarbu įvertinti, kad atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą mokesčių administratorius buvo priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais skaičiavimais (turto vertinimo ataskaitose nustatytomis žemės sklypų ir nebaigtos statybos namų vidutinėmis vertėmis, išvedant vidurkius iš kelių vertinimų, atskirais atvejais pasinaudojant turimais šalia esančio nekilnojamojo turto vertinimų duomenimis). Būtent liudytojų, kaip vienos iš sandorių šalių, nurodytos turto įsigijimo vertės laikytinos objektyviai teisingomis, juo labiau, kad jos artimos rinkos vertei. Taigi, kaltinime nurodytas išteisintųjų valstybės biudžetui padarytas žalos dydis (nesumokėtas PVM) yra laikytinas tiksliu, pagrįstu ir patikimu.

4.4. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad VMI patikrinimo aktuose, sprendimuose, specialisto išvadose nustatyta, jog P. du žemės sklypus adresu (duomenys neskelbtini) su nebaigtos statybos namais pardavė padidindami žemės sklypų ir sumažindami nebaigtos statybos gyvenamųjų namų pardavimo kainas, t. y. pagal Gyventojo pajamų mokesčio įstatymo nuostatas padidindami neapmokestinamųjų pajamų ir sumažindami apmokestinamųjų pajamų (GPM) sumą. Be to, sumažinę turto adresu (duomenys neskelbtini) vertę išteisintieji išvengė mokestinės prievolės mokėti PVM, nes jų gautas atlygis neviršijo PVMĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos sumos, o sumažinę turto adresu (duomenys neskelbtini) vertę sumažino mokėtino į biudžetą PVM dydį. Žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) ne pardavė, o padovanojo sūnui T. P. ir dėl šio sandorio išteisintiesiems jokių mokestinių prievolių neatsirado. Prokurorė nurodo, kad atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, išteisintųjų tiriamuoju laikotarpiu užimtas pareigas (V. P. nekilnojamo turto agentūros savininkas ir patyręs nekilnojamo turto pardavimo agentas, V. P. (duomenys neskelbtini)), patirtį (tiriamuoju laikotarpiu abu teikė GPMD, deklaravo iš nekilnojamo turto gautas pajamas), galima pagrįstai teigti, kad išteisintieji žinojo jiems tenkančių mokestinių prievolių atsiradimo momentą ir dėl šios priežasties įformino sau naudingus tikrovės neatitinkančius sandorius.

4.5. Prokurorė skunde nurodo, kad iš 2008 m. gruodžio 19 d. preliminarios žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties matyti, jog V. S. (Pirkėja) ir V. P. (Pardavėja) įsipareigoja per 3 metus sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o nuo šios sutarties sudarymo momento Pirkėja gali savo sąskaita vykdyti statybos darbus žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ortofotografinio žemėlapio matyti, kad 2009 m. gegužės 1 d. minėtame žemės sklype užfiksuotas statinys su stogu. Iš 2010 m. spalio 6 d. V. S. ir J. K. kredito paraiškos aprašymo bankui matyti, kad jie 2010 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į banką paskolai namo statyboms gauti ir nurodė, jog ketina įsigyti žemės sklypą ir jame statytis namą, tačiau preliminarios sutarties nepateikė visos paraiškos svarstymo eigoje, kas prieštarauja elementariai logikai. 2011 m. vasario 2 d. bankui nurodė, kad 2010 m. spalio 20 d. įsigytame sklype apie mėnuo laiko stato namą. Pateikė 2011 m. sausio 14 d. turto vertinimo ataskaitą, kurioje fiksuotas 63 proc. namo baigtumas. 2011 m. kovo 2 d. gavo 415000 Lt kreditą. Prokurorės teigimu, šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad aptariamu laikotarpiu preliminari sutartis neegzistavo, ji nebuvo pasirašyta 2008 m. gruodžio 19 d., jos pagrindu V. S. 2009 metais namo statybų nevykdė ir statinys 2009 m. gegužės 1 d. datai jos 2010 m. spalio 20 d. įsigytame žemės sklype yra ne jos. Įvertinus tai, kad V. S. ir J. K. prisiėmė itin didelius finansinius ir ekonomiškai nenaudingus kredito ir palūkanų prasme įsipareigojimus bankui – 415000 Lt su 1,8 proc palūkanoms 32 metams, paneigtina kaip nelogiška ir prieštaraujanti elementariems ekonomikos dėsniams V. P. versija, kad V. S. ir J. K. jį apkalba, norėdami nuslėpti faktą, jog namą statė iš neoficialių pajamų. Nors V. S. ir J. K. VMI kontrolės procedūrų metu melagingai teigė, kad namą statė patys, šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų ar kitų įrodymų, jog patys statė gyvenamąjį namą. Prokurorės teigimu, tai patvirtina, jog jie statybų nevykdė.

4.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš 2009 m. gegužės 1 d. preliminarios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog P. U. (Pirkėjas) ir V. P. (Pardavėjas) įsipareigoja per 3 metus sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o nuo šios sutarties sudarymo momento Pirkėjas gali savo sąskaita vykdyti statybos darbus Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ortofotografinio žemėlapio matyti, kad 2009 m. gegužės 1 d. minėtame žemės sklype užfiksuotas statinys su stogu. Taigi, preliminarios sutarties pasirašymo dieną, kurios pagrindu, pasak V. P., P. U. kaip ir kitiems pirkėjams buvo leista pradėti statybas, P. U. 2012 m. sausio 10 d. įsigytame žemės sklype jau stovėjo namas su stogu. Prokurorės teigimu, akivaizdu, kad V. P. versija tiek dėl namo statybų, tiek dėl P. U. motyvo jį apkalbėti (teisme pralaimėtos civilinės bylos) yra paneigta objektyviais ir patikimais įrodymais, todėl turi būti atmesta. Nors U. VMI kontrolės procedūrų metu melagingai teigė, kad namą statė patys, šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų ar kitų įrodymų.

4.7. Prokurorė nurodo, kad iš 2009 m. sausio 23 d. preliminarios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog R. K. (Pirkėjas) ir V. P. (Pardavėjas) įsipareigoja per 3 metus sudalyti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o nuo šios sutarties sudarymo momento Pirkėjas gali savo sąskaita vykdyti statybos darbus Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ortofotografinio žemėlapio matyti, kad 2009 m. gegužės 1 d. minėtame žemės sklype užfiksuotas statinys su stogu. VMI patikrinimo aktais ir specialisto išvadomis nustatyta, kad R. ir A. K. santaupos terminuotų indėlių sąskaitose nuo preliminarios sutarties iki 2011 m. balandžio 29 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo tik didėjo. Jie daugumą indėlių atsiėmė, pardavė butą 2011 metais. Dalį pinigų, apie 165000 Lt, jiems 2011 metais padovanojo tėvai. Šios aplinkybės paneigia V. P. versiją, kad R. ir A. K. jį apkalba, norėdami nuslėpti faktą, jog namą statė iš neoficialių pajamų. Nors A. ir R. K. VMI kontrolės procedūrų metu melagingai teigė, kad namą statė patys, šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų ar kitų įrodymų. Teisme apklausti liudytojai L. K., A. K., N. K., Z. S. patvirtino, kad A. ir R. K. jiems aprodė ketinamą įsigyti žemės sklypą su nebaigtos statybos namu, kurį vėliau ir nusipirko. Šiam turtui įsigyti 2011 metais padovanojo pinigų, tačiau teismas šiuos liudytojų parodymus nutylėjo.

4.8. Prokurorės vertinimu, atmestinas teismo nurodytas argumentas, kad liudytojai apkalba išteisintuosius, siekdami išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės, nes pasirašydami žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis taip pat patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis. Akivaizdu, kad galimus baudžiamuosius padarinius liudytojai prisiėmė ne tuomet, kai pasirašė tikrovės neatitinkančias sutartis ir kartu su išteisintaisiais nuosekliai tvirtino, jog pirko tik žemės sklypus, o būtent tada, kai pripažino, jog davė melagingus paaiškinimus ir sutartyse nutylėjo fakto aplinkybę, kad perka ne tik sklypą, bet ir namą. Dėl liudytojų santykio su pavojingais padariniais, tikslo ir motyvo nebuvimo (siekio išvengti mokėtino PVM) šioje byloje sutartis pasirašę liudytojai nėra ir negali būti nusikaltimo bendrininkais.

4.9. Prokurorė skunde akcentuoja, kad gynybos teismui pateiktų 2012 m. gruodžio 18 d. VMI operatyvaus patikrinimo pažymose Nr. (duomenys neskelbtini) gauti ir vertinti minimalūs duomenys, susiję išimtinai su išteisintaisiais (duomenys apie jų turimą turtą, sąskaitas, darbovietes, pateiktas deklaracijas, P. atsakymai į pateiktus klausimus). Vien dėl savo apimties ir naudotų informacijos šaltinių skaičiaus lyginant su vėliau atliktais mokestiniais, ūkinės finansinės veiklos tyrimais šios pažymos neturi viršenybės prieš juos. Be to, tose pačiose pažymose pažymėta, kad mokesčių administratoriui gavus naują informaciją ar duomenis, kurie nebuvo žinomi operatyvaus patikrinimo metu, jie gali įtakoti šio operatyvaus patikrinimo rezultatus ir būti tolimesnių kontrolės veiksmų pagrindu. Dėl šių priežasčių minėtos patikrinimo pažymos negali būti vertinamos vienareikšmiškai kaip išteisintųjų nekaltumo įrodymas.

4.10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nustatyta, jog didžiąją dalį veiksmų atliko išteisintasis V. P.. Jis išėmė statybos leidimus, derino projektus, statė namus, įkalbėjo liudytojus pasirašyti tik žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis, melagingai teigdamas, kad nebaigtos statybos namų negalima įregistruoti VĮ Registrų centre, taip nuslėpdamas tikrąsias sandorių aplinkybes ir sumažindamas parduodamų objektų skaičių bei kainą. Po sutarčių pasirašymo iš liudytojų paėmė pinigines lėšas už faktiškai parduotus namus. VMI pradėjus operatyvų patikrinimą, organizavo preliminarių žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarčių parengimą ir pasirašymą, klausimynų pildymą. V. P. vaidmuo pasireiškė tuo, kad ji pasirašė melagingas pirkimo pardavimo sutartis, preliminarias sutartis, teikė melagingus paaiškinimus VMI. Išteisintoji V. P. nurodė, kad statybomis rūpinosi jos vyras ir ji tuo nesidomėjo, VMI ir teisme teigė, kad šioje byloje aptariamus namus statė ne V. P., o pirkėjai. Iki žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarčių pasirašymo matė, kad visuose sklypuose stovi namai, tačiau, pasirašydama sutartis tik dėl sklypų pardavimo, nepasidomėjo, kodėl ši aplinkybė jose nutylėta. Pasirašė 2008 m. gruodžio 19 d. ir 2009 m. sausio 23 d. preliminarias sutartis įrodytomis atgalinėmis datomis, kai 2012 metais VMI atliko operatyvų patikrinimą. Už parduotus namus V. P. gavo ženklią pinigų sumą, kurios nuslėpti ar nepastebėtai išleisti neįmanoma. Pasak prokurorės, V. P. negalėjo nežinoti susitarimų tarp sutuoktinio V. P. ir pirkėjų turinio. Būdama suaugusi, normalaus protinio išsivystymo, išsilavinusi, užimanti su nekilnojamo turto vertinimu, registravimu susijusias pareigas, nekilnojamo turto verslu užsiimančio asmens sutuoktinė ir parduoto turto savininkė, matydama statomus namus, kurie sutartyse nebuvo nurodyti, akivaizdžiai padidėjusias šeimos pajamas, pasirašydama dokumentus atgalinėmis datomis, neabejotinai suprato, kas yra faktinis namų statytojas, kokios mokestinės prievolės tenka jai ir V. P. juos pardavus. Dėl mokestinės naudos sąmoningai nutylėjo bei patvirtino savo parašu melagingus duomenis, kad parduodami tik sklypai, o juose statinių nėra.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Svetlana Zabielinienė palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Išteisintųjų V. P., V. P. gynėjai advokatai Haroldas Juška ir Žilvinas Kalinauskas prašė skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Svetlanos Zabielinienės apeliacinis skundas atmetamas

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Minėto straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš to išplaukia, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu bei nuspręsti ar jai grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Vertinant įrodymus privalu įvertinti kiekvieną iš jų atskirai bei jų visumą. Aukščiau aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visu įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Nagrinėjamu atveju prokurorė nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių pagrindu V. P. ir V. P. atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau aptartomis BPK nuostatomis, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, neišeidama iš apeliacinio skundo ribų.

7. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas išteisintųjų ir liudytojų parodymus, nepagrįstai suteikė prioritetą išteisintųjų parodymams. Prokurorė skunde sutinka pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojų V. S., J. K., R. K., K. U. ir P. U. parodymai nebuvo nuoseklūs, tačiau jos teigimu, apylinkės teismas, atmesdamas liudytojų V. S., J. K., R. K., A. K., K. U., P. U. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime ir teisme, nesivadovavo bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, iš kurių seka, kad liudytojų parodymai turėjo būti vertinami ir pripažįstami ar nepripažįstami įrodymais neatsietai nuo visų byloje esančių įrodymų, tačiau kitus įrodymus tyrė atmestinai, fragmentiškai, pasirinkdamas palankius išteisintiesiems ir nutylėdamas tuos, kurie patvirtina jų kaltę ir paneigia jų parodymus. Teismo vertinimu, tokie prokurorės skundo argumentai yra nepagrįsti. Įvertinus byloje esančius liudytojų parodymus, akivaizdžiai matyti, kad jie yra nenuoseklūs ir nelogiški – liudytojai savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu pakeitė iš esmės, nepateikdami jokių objektyvių įrodymų, o tik nurodydami, kad melavo, nes jautė spaudimą iš V. P..

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 16 d. liudytoja apklausiama V. S. nurodė (t. 4, b. l. 86 – 87), kad 2011 metais jos vyras J. K. nusivežė ją adresu (duomenys neskelbtini) ir pasakė jai, kad šiuo adresu naujai pastatytas namas yra jų šeimos ir jos, kaip žmonos, pareiga yra padėti įrengti namą. Liudytoja nurodė, kad nežino kas statė šį namą, tačiau žino, kad jo statybomis rūpinosi J. K.. Namas buvo visiškai pastatytas, tačiau vidus – absoliučiai neįrengtas. Ji tikėjosi, kad J. K. stato namą, tačiau pačių statybų nematė. Liudytoja nurodė, kad 2008 m. gruodžio 19 d. preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis jai yra matyta, tačiau negalėjo nurodyti, kada ir kur ją pasirašė. V. S. nurodė, kad apie visus dokumentus, susijusius su šiuo namu, geriausiai žino jos vyras. Paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 19 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė net neskaičiusi. Liudytoja nurodė, kad su V. P. ir V. P. susipažino 2010 m. spalio 21 d. kai (duomenys neskelbtini) notarų biure pasirašinėjo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Pačios sutarties neskaitė, nežino, ar į kainą buvo įskaičiuota tik žemės sklypas, ar ir jame esančios komunikacijos – elektra, vandentiekis, kanalizacija, dujų tinklas. Avansą prieš sklypo pirkimą sumokėjo J. K.. Liudytoja negalėjo nurodyti ar avansas buvo sumokėtas grynais ar pavedimu. Liudytoja nurodė, kad prieš sklypo pirkimą 2010 metais kartu su J. K. kreipėsi į AB „N. B.“ dėl kredito suteikimo – 445000 Lt sumai, kuris buvo reikalingas sklypo pirkimui ir jau pastatyto namo įrengimui. Nurodė, kad nežino, iš kokių lėšų buvo statomas namas (duomenys neskelbtini). Liudytojo papildomos apklausos metu (2017 m. lapkričio 16 d.) (t. 4, b. l. 89 – 91) liudytoja nurodė, kad 2017 m. spalio 16 d. apklausos metu ji davė melagingus parodymus ir, jog nusprendė prisipažinti. V. S. paaiškino, kad melagingus parodymus ji davė todėl, jog tokias aplinkybes jau buvo paaiškinusi Kauno apskrities VMI, todėl pagalvojo, kad jei liudytojo apklausos metu ji paaiškins visą tiesą, VMI supras, kad 2017 m. lapkričio 24 d. paaiškinime ji melavo. Liudytojo papildomos apklausos metu liudytoja iš esmės pakeitė savo parodymus nurodydama, kad 2010 m. rudenį internetiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ jos vyras J. K. rado skelbimą dėl (duomenys neskelbtini), parduodamo žemės sklypo su gyvenamuoju namu, kurio vertė 345000 Lt. Namą jiems aprodė V. P.. Namas buvo pastatytas, tačiau absoliučiai neįrengtas ir dėl šios priežasties jis nebuvo įregistruotas kaip gyvenamasis namas. Namą susitarė pirkti už 325000 Lt. 2010 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo pasirašyta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Liudytoja nurodė, kad prieš vykstant pas notarą V. P. jiems (jai ir J. K.) nurodė, jog kadangi namas dar nėra įrengtas, tai pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta tik dėl sklypo pardavimo, įrašant tik sklypo kainą – 30100 Lt, nes jo teigimu, buvo nelogiška į sutartį įrašyti namą, kuris nėra įregistruotas VĮ Registrų centre. Šiam V. P. pasiūlymui nei V. S., nei J. K. neprieštaravo. Likusi galutinė suma V. P. buvo sumokėta pinigus jam paduodant į rankas, nekilnojamojo turto agentūros ofise, (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė nežinanti ar buvo išduotas koks dokumentas, kad ji su sutuoktiniu V. P. sumokėjo pinigus. VMI ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus liudytoja nurodė suklaidinusi dėl to, kad taip padaryti liepė V. P., kadangi kai VMI kreipėsi į juos prašydama atsakyti, iš kokių lėšų jie pasistatė namą, jie kreipėsi į V. P., kuris juos išklausęs liepė nusiraminti ir paaiškino, kad padės jiems viską sutvarkyti. Liudytoja nurodė, jie vyko pas V. P. advokatą kur jiems buvo pateikta ir 2008 m. gruodžio 19 d. preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Paaiškinimus VMI pateikė V. P. advokatas. Gavus šaukimą apklausai ikiteisminiame tyrime, V. P. J. K. nurodė, kad jis su sutuoktine ir toliau sakytų netiesą. Liudytoja nurodė, kad 2008 m. ji tik svajojo apie namą, tačiau neketino jo statyti, todėl 2008 m. gruodžio 19 d. preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra surašyta melagingai nurodant jos datą – 2008 metus, o ne 2016 metus, kai į juos kreipėsi VMI. Tik 2010 m. jiems nusprendus įsigyti sklypą ir namą jie kreipėsi į bankus dėl kredito suteikimo, kadangi namui neturėjo santaupų. Liudytoja paaiškino, kad bankams taip pat teikė melagingus duomenis, t. y., kad kreditą ima jau pastatyto namo įrengimui. V. P. leido jiems, kad jie bankams deklaruotų, jog jau yra pasistatę namą patys, tik jiems reikia ne mažiau 345000 Lt jo įrengimui.

7.2. 2017 m. spalio 16 d. liudytojo apklausos metu (t. 4, b. l. 92 – 93) J. K. nurodė, kad 2008 metais jis internetiniame tinklalapyje surado skelbimą, jog adresu (duomenys neskelbtini) parduodamas žemės sklypas su visomis komunikacijomis – elektra, vandentiekiu, kanalizacija, dujų tinklu, jei gerai pamena – 30000 Lt vertės. Šį sklypą pardavinėjo V. P.. Liudytojas nurodė, kad apžiūrėjus sklypą tiko jo vieta, todėl jis su V. P. sutarė, kad jai sumoka avansą (sumos liudytojas neprisiminė, tačiau nurodė, kad galėjo būti apie 10000 Lt), o vėliau sumokės likusią sumą. Sumokant avansą buvo pasirašytas susitarimas, tačiau dokumento liudytojas neišsaugojo. Sumokėjus avansą liudytojas nurodė nusprendęs pradėti gyvenamojo namo statybas. Jam labai pagelbėjo V. P. ir V. P. – rekomendavo architektą, kuris suprojektavo namo projektą, ekskavatorininką, vėliau – statybininkus. Projektuotojo, architekto ir statybininkų pavardžių liudytojas neprisiminė. Statybines medžiagas įsigijo iš (duomenys neskelbtini), už jas mokėjo grynais pinigais, litus pakeitus į zlotus. Statyboms lėšų turėjo iš savo santaupų, tačiau tuo metu ir gerai uždirbo (tiek pats J. K., tiek ir jo sutuoktinė). Liudytojas nurodė, kad namas buvo pastatytas labai greitai, gal per tris mėnesius. Dokumentų, liudijančių apie statybinių medžiagų pirkimą, liudytojas neišsisaugojo. Prieš žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą jis kartu su sutuoktine kreipėsi į AB „N. B.“ dėl kredito suteikimo 445000 Lt sumai, kuri buvo reikalinga sumokėti likusią dalį už sklypą ir jau pastatyto namo įrengimui. Nurodė, kad nepamena kaip V. P. sumokėjo likusią sklypo kainą t. y. nepamena ar atsiskaitė grynais, ar bakiniu pavedimu. Netrukus, po žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, namas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre. 2017 m. lapkričio 2 d. liudytojo papildomos apklausos metu (t. 4, b. l. 94 – 96) liudytojas kaip ir jo sutuoktinė nurodė, kad pirminės apklausos metu jis davė melagingus parodymus. Liudytojas nurodė, kad 2010 m. rudenį internetiniame skelbime tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ jis rado skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) yra parduodamas žemės sklypas su gyvenamuoju namu 345000 Lt vertės. Namą apžiūrėjo kartu su V. P.. Namas buvo tik pastatytas, tačiau absoliučiai neįrengtas (nebuvo vidaus apdailos), dėl ko šis namas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Su V. P. susitarė, kad namą jiems parduos už 325000 Lt. 2010 m. spalio 21 d. kartu su V. S. nuvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą. Prieš vykstant pas notarą V. P. jiems nurodė, kad kadangi namas neįrengtas, tai pirkimo-pardavimo sutartyje bus įrašyta tik žemės sklypo kaina. Liudytojas V. P. neprieštaravo. Jei gerai pamena, dalį pinigų – 20000 Lt iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos į V. P. banko sąskaitą pervedė bankiniu pavedimu, o likusią pinigų sumą – ne mažiau 300000 Lt nuvežė V. P. ir padavė į rankas. Tai, kad pinigai buvo paduoti V. P. nebuvo niekur pažymėta. Toliau savo parodymuose liudytojas J. K. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (dėl VMI patikrinimo, preliminarios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties atgaline data pasirašymo, paaiškinimų VMI pateikimo), kokias liudytojo papildomos apklausos metu nurodė ir jo sutuoktinė. Liudytojas nurodė, kad 2008 metais jis neturėjo lėšų statytis namą, dėl ko 2008 m. gruodžio 19 d. preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra surašyta melagingai. Liudytojas nurodė analogiškas aplinkybes ir dėl kreipimosi į banką dėl kredito suteikimo, kokias nurodė ir V. S..

7.3. 2017 m. spalio 19 d. liudytojo apklausos metu (t. 4, b. l. 104 – 106) R. K. parodė, kad 2011 m. internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ rado skelbimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), parduodamas nebaigtos statybos namas su žemės sklypu. Namą su sutuoktine A. K. jiems aprodė V. P.. Skelbime buvo nurodyta, kad namas yra parduodamas už 370000 Lt. Apžiūrėjus sklypą liudytojas pamatė, kad namas pastatytas, tačiau neįrengtas, nebuvo vidaus apdailos, dėl ko jis nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Namą liudytojas su sutuoktine susitarė įsigyti už 365000 Lt. 2011 m. balandžio 29 d. kartu su A. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, kur susitiko su V. P. ir V. P.. Prieš susitinkant pas notarą V. P. jiems paaiškino, kad kadangi namas neįrengtas, tai pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta tik dėl sklypo pardavimo, įrašant tik sklypo kainą – 30000 Lt, nes jo (V. P.) teigimu, nelogiška įrašyti į pardavimo sutartį namą, jei jis dar nėra įregistruotas VĮ Registrų centre kaip gyvenamasis namas. R. K. su sutuoktine sutiko su šia sąlyga. Likusią pinigų sumą – 335000 Lt buvo sutarta V. P. sumokėti per pusę metų. Buvo ranka surašytas įsipareigojimo – skolos lapelis su nurodymu, kad R. K. yra skolingas V. P. 330000 Lt, nes 5000 Lt jis V. P. sumokėjo prieš pasirašant skolos lapelį. Šį lapelį pasirašė prieš einant pas notarą. Pusę metų kas mėnesį R. K. vežė pinigus V. P. į jo ofisą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kiekvieną kartą nuvykus skolos lapelis buvo perrašomas, o ankstesnis skolos lapelis buvo suplėšomas ir išmetamas. Skolos lapelių antro egzemplioriaus liudytojas negaudavo. 2011 m. lapkričio mėnesį liudytojas V. P. nuvežė likusią sumos dalį. V. P. niekur nežymėjo, kad liudytojas iš jo įsigijo namą, motyvuodamas tuo, kad tai dar nėra namas. Įsirengus namą liudytojas jį priregistravo VĮ Registrų centre ir 2012 m. jiems paskambino iš VMI, tikrinant namo ir sklypo (duomenys neskelbtini) įsigijimą iš V. ir V. P.. Po skambučio liudytojas gavo klausimyną, kurį reikėjo užpildyti, apie tai jis informavo V. P., kuris nurodė, kad čia tik formalumas, liepė nieko nedaryti, nes jis viską sutvarkys. Po kiek laiko pas liudytoją atvyko V. P. ir atvežė užpildytą VMI klausimyną ir nurodė, kad klausimyną užpildė advokatas. Taip pat pateikė pasirašyti 2009 m. sausio 23 d. preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. V. P. jiems paaiškino, kad taip reikia, nes atliekamas jo patikrinimas dėl šio namo ((duomenys neskelbtini)) statybos. Liudytojas nurodė, kad kartu su žmona pasirašė V. P. atvežtus klausimynus ir dokumentus nunešė į VMI. Liudytojas nurodė, kad apgailestauja, jog suklaidino VMI. Namo jis pats nestatė, netgi nežino kas namą projektavo. Namą tik įsirengė, o 2009 metais netgi neturėjo minčių įsigyti namą, todėl 2009 m. sausio 23 d. preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra melaginga. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme (t. 14, b. l. 33 – 36) liudytojas parodė, kad 2011 metų kovo mėnesį (duomenys neskelbtini) jis rado skelbimą apie parduodamą namą (duomenys neskelbtini). Jis su savo žmona A. K. ir broliu L. K. nuvažiavo apžiūrėti namo. Tada namų numerių dar nebuvo, dabar tai yra (duomenys neskelbtini) Norėjo su broliu nusipirkti du šalia esančius identiškus namus. Jie susipažino su pardavėju V. P., nors tuo metu vieni kitiems neprisistatė. Nuvažiavus apžiūrėti pamatė žemės sklypą, kuriame buvo namas, užsėta žolė, trinkelės priešais garažą. Namas dar nebuvo baigtas. Buvo stogas, sienos, langai, durys. Antrą kartą jie atvažiavo apsižiūrėti maždaug po 2 savaičių, kartu su žmona, broliu, jo tėvais, žmonos tėvais. Tada namus aprodė A. P. (toliau – A. P.). Nusprendė įsigyti namą. Kainą aptarė su V. P., skelbime kaina buvo nurodyta 370000 litų, tačiau kadangi jie su broliu pirko du namus, buvo nuleista po 5000 litų kiekvienam namui, vieno namo ir sklypo kaina buvo 365000 litų. Jie sutarė, kad bus rodoma, jog perkamas tik žemės sklypas, nes namas nebaigtas, nepriduotas, buvo pasakyta, kad kitaip nebus galima įregistruoti. 2011 m. balandžio 28 d. ar 29 d. buvo sutarta, kad prieš tai bus pervesta 30000 Lt. Brolis pirko namą analogiškomis sąlygomis. V. P. ir A. P. jiems sakė, kad namas dar yra neįregistruotas VĮ Registrų centre, jis nebaigtas, todėl forminama bus tik žemės sklypas. Rankpinigių sutartyje tiek jo, tiek brolio buvo parašyta, kad yra užstatas 5000 Lt, neatsimena, ar už namą ar už sklypą. Rankpinigių sutarties neturi, nes atsiskaičius, įsiregistravus namą, nematė jokio tikslo išsaugoti tą rankpinigių sutartį. Jis pasąmonėje visada pirko namą su sklypu. Buvo atskiras žodinis susitarimas dėl namo pirkimo, o atskiras notarinis rašytinis buvo dėl sklypo pirkimo. Buvo sutarta, kad 365000 Lt sumokės per pusę metų. Nežino, ar tokia suma turėtų būti forminama notarų biure, jam patarė žmonės, kurie dirba nekilnojamojo turto versle. 30000 Lt sumą mokėjo per banką, neatsimena, kaip tiksliai įvardino ir į kokią sąskaitą pervedė, ar į V. P., ar į žmonos, jam buvo nurodyta viena sąskaita, broliui kita, sąskaitas nurodė pardavėjai. Jis suprato, kad tas 30000 Lt buvo už sklypą. Jie susitarė, kad per pusę metų jie dalimis sumokės 335000 Lt, po to bus perrašytas statybos leidimas jų vardu. Jokio rašytinio susitarimo nerašė, viską sutarė žodžiu. Skelbime irgi buvo nurodyta, kad galima pirkti išsimokėtinai. Jie mokėdavo kas mėnesį, kas du, paskutinis mokėjimas buvo 2011 metų rugsėjo mėnesį. Tokią sumą sumokėti jiems buvo problema, jie turėjo ir savo lėšų, pridėjo ir jų tėvai. Su namu nebuvo labai kažkas daroma, žolė užsėta. Jie turėjo 4 kambarių butą (duomenys neskelbtini), pirkėjas atsirado rugpjūčio mėnesį, butas buvo parduotas už 169000 Lt, už 40000 Lt gautus rankpinigius pradėjo įsirenginėti namą. Galutinę įmoką už butą gavo spalio mėnesį. Kai gavo 40000 Lt avansinę įmoką, tada ir prasidėjo namo įrenginėjimo darbai. Elektrą pradėjo tvarkyti 2011 metų gegužės pabaigoje, dujas įsivedė rugpjūtį-rugsėjį, 2011 m. liepos mėnesį jau įregistravo namą VĮ Registrų centre, jį apdraudė. Už viską mokėjo jis, dokumentus turi. Name su šeima apsigyveno 2011 m. gruodžio viduryje. Įsiregistravo VĮ Registrų centre kaip savo pastatytą, statybų leidimą persirašė 2011 m. gegužę. Jam buvo perrašytas statybos leidimas, joks namo perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pasirašytas. Notarą rado pardavėjai. Dokumentus pateikė tik atvykę notarės sekretorei, neatsimena, ar kažką reikėjo pateikti ankščiau. Pas notarą, jam atrodo, mokėjo ne jie, o pardavėjai. Su V. P. pirmą ir paskutinį kartą susitiko pas notarą. Prieš notarą buvo perduoti 5000 Lt rankpinigių, juos įskaitė į sumą. Rankpinigių sutartį pasirašė su V. P.. Notarų biure buvo garsiai perskaitytas tekstas, jis suprato, kad formaliai perka žemės sklypą. 2012 metais iš VMI gavo klausimynus, kuriuose buvo klausiama apie jų namo įsigijimą. Visus duomenis pateikė. Kai V. P. perduodavo pinigus už namą, šalia būdavo A. P., nes pinigus veždavo į jų įmonę. Pinigus paduoti važiuodavo kartu su broliu L. K.. Pardavėjai prašė nedaryti pavedimų, o mokėti grynaisiais, tai buvo pardavėjų pasiūlytas sandoris, jie geranoriškai sutarė ir vykdė. Visi jo finansiniai ištekliai buvo bankuose, vertybiniuose popieriuose, buvo tėvų dovanota, jo tikslas buvo kuo ilgiau išlaikyti pinigus, kad neprarastų indėlių. Pardavėjai prašė atsiskaityti per šešis mėnesius, nes tokį bendrą sprendimą priėmė su pardavėju. Niekada nėra mokėjęs V. P. žmonai, su ja pirmą ir paskutinį kartą susitiko pas notarą. Kiekvieną kartą sumokėjus, jie pasirašydavo kažkokį lapą. Tas lapas būdavo tik pas pardavėją, jis tokio neturėjo. Prieš pasirašydamas viską perskaitydavo. Liudytojas nurodė, kad tai buvo skolos rašteliai, o ne pinigų perdavimo. Kiekvieną kartą prie jo akių lapeliai būdavo suplėšomi ir iš naujo surašomas lapas naujai skolai. Pirma suma buvo 335 000 Lt. Įvykdžius paskutinį mokėjimą rugsėjį, tas lapas buvo suplėšytas. VMI darė patikrinimą, 2012 m. patikrinimo išvados buvo, kad lėšų įsigyti pakako, bet, kad namas nebuvo statytas jų pačių. VMI nurodė, kad tikrinami ne jie, o pardavėjai, jiems nebuvo jokių sankcijų, nieko nereikėjo mokėti. Iš VMI gautą klausimyną fiziškai pildė patys, namuose, tiesiog turėjo šabloną, t. y. pardavėjų žodinius patarimus, tuos patarimus dalino V. P., kuris buvo jų namuose, sakė, ką rašyti, kad tai advokato paruošta medžiaga, kad tai tik formalumas, kuris labai greitai užsibaigs. Pirmas klausimas buvo „Ar jūs pirkote, ar statėte namą?“. Užpildytą klausimyną pateikė jis su žmona. Dar pateikė preliminarią sutartį, kurią jam davė pasirašyti V. P. su V. P. tarp jo ir žmonos. Jie sakė, kad tai padės užgesinti VMI užsiplieskusį gaisrą. Klausimyną jie pildė 2012 metų spalį, tačiau ta sutartis buvo 2009 metų, taigi ją pildė atgaline data. Sutartį pasirašyti į namus jiems pateikė V. P.. 2016 metais iš VMI buvo gautas antras klausimynas. Ten yra atsakymas, tai yra įrodymas, kad jiems pakako pinigų. Tiek 2012 metais, tiek 2016 metais jie VMI nurodė melagingus duomenis, pateikė suklastotą 2009 m. sausio 23 d. preliminarią sutartį, kurią pildė atgaline data 2012 metų spalio mėnesį, preliminarios sutarties neišsaugojo. Ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, kad melagingai parodė, jog pats statėsi namą.

7.4. 2017 m. spalio 25 d. liudytojo apklausos metu (t. 4, b. l. 122 – 123) liudytoja A. K. parodė, kad 2011 m. kovo mėnesį su savo vyru internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ rado skelbimą, kad (duomenys neskelbtini), parduodamas nebaigtos statybos namas su žemės sklypu. Namą jai ir sutuoktiniui aprodė V. P.. Internetiniame skelbime buvo nurodyta, kad namas parduodamas už 370000 Lt. apžiūrėjus sklypą ir namą, pastebėjo, kad namas yra tik pastatytas, tačiau absoliučiai neįrengtas – nebuvo vidaus apdailos, elektros, dujų, dėl ko šis namas VĮ Registrų centre nebuvo įregistruotas kaip gyvenamasis namas. Buvo suderinta, kad šį namą V. P. parduos už 365000 Lt. Sutarus dėl pirkimo, liudytoja kartu su savo sutuoktiniu 2011 m. balandžio 29 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, kur susitiko su V. P. ir jo sutuoktine V. P.. Prieš susitinkant pas notarą V. P. paaiškino, kad sutartis bus pasirašyta tik dėl sklypo pardavimo, įrašant tik sklypo kainą – 30000 Lt. Pinigai buvo pervesti per banką, o likusią pinigų sumą – 335000 Lt buvo sutarta V. P. per pusmetį sumokėti grynais. Buvo surašytas skolos lapelis, kad R. K. V. P. yra skolingas 330000 Lt, kadangi 5000 Lt liudytojai sumokėjo prieš pasirašant skolos lapelį. Susitarimo dėl 33000 Lt už nebaigtą statyti namą atsiskaitymo liudytojai niekur netvirtino, tai buvo abipusis susitarimas. Liudytoja nurodė, kad jos sutuoktinis periodiškai vežė pinigus V. P.. Įsirengus namą liudytoja su sutuoktiniu jį įregistravo VĮ Registrų centre ir 2012 m. jiems paskambino iš VMI, kaip jie suprato, tikrino namo ir sklypo įsigijimą. Po to jiems atsiuntė klausimyną, kurį reikėjo užpildyti. Liudytojos sutuoktinis R. K. apie tai pranešė V. P. ir pastarasis liepė jiems nieko nedaryti, kad tai tik formalumas ir, jog jis viską sutvarkys. Po kiek laiko pas juos atvyko V. P. ir atvežė užpildytus klausimynus, kuriuos užpildė jo advokatas. V. P. jiems paaiškino, kad taip reikia, nes atliekamas jo patikrinimas dėl namo statybų. Dokumentus jie nunešė į VMI. Liudytoja nurodė, kad suvokia, jog apgavo VMI, dėl ko labai apgailestauja. Apklausiama pirmosios instancijos teisme (t. 14, b. l. 32 – 33) parodė, kad 2011 m. pavasarį rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) adresu pastatytas namas. Kadangi jie su vyro ieškojo namo, važiavo jo apžiūrėti ir nusprendė, kad jį pirks. Skelbime buvo nurodyta kaina 370000 Lt. Nusipirkus namą jį pradėjo įsirenginėti, kadangi namas buvo pastatytas, tačiau neįrengtas. Namą jiems pardavė V. P.. Nurodė, kad nežino kaip namas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Pirkimo-pardavimo sutartį sudarė (duomenys neskelbtini) notarų biure. sudarant sutartį dalyvavo liudytojos vyras, V. P. ir V. P.. Dar prieš pasirašant sutartį pas notarą jie V. P. pervedė 30000 Lt, o likusią sumą susitarė mokėti dalimis. Liko nesumokėta 335000 Lt. Buvo susitarę mokėti 365000 Lt, 5000 Lt nuleido. Buvo pasirašytas skolos raštelis. Posėdžio metu liudytoja taip pat paaiškino, kad klausimyno ji nepildė, ji tiesiog pasirašė. Žinojo, kad pas notarą pasirašys tik žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi jos vyrui V. P. nurodė, kad namas dar nėra pastatytas, todėl bus pasirašoma tik žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

7.5. 2017 m. lapkričio 9 d. liudytojo apklausos metu (t. 4, b. l. 155 – 156) liudytoja K. U. parodė, kad tiksliai nepamena, galbūt apie 2009 m. kartu su vyru P. U. nusprendė statytis namą, todėl susirado sklypą, kuriame pasistatė namą, adresu (duomenys neskelbtini) Iš kur P. U. sužinojo apie parduodamą sklypą liudytoja nurodė nežinanti. Visomis statybomis rūpinosi P. U., namą jie statėsi iš savo santaupų. Liudytoja nurodė, kad visų aplinkybių apie tai, kaip buvo įsigytas žemės sklypas reikia klausti jos vyro. Liudytoja nurodė, kad kai viskas vyko, ji mokėsi, o vėliau gimė vaikai, todėl ji tikrai neturėjo laiko tuo pasirūpinti. Viskas, kuo ji prisidėjo prie šio žemės sklypo pirkimo buvo tai, kad (duomenys neskelbtini) notarų biure pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo įsigytas minėtas sklypas. Nepamena už kokią kainą sklypą pirko, kiek kainavo namo statybos nežino, nes nesidomėjo. Kaip suprato, sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta vėliau, kai jau namo statybos buvo pradėtos, bet apie tai nieko paaiškinti negali. Kiek pamena, sklypą įsigijo iš P., tačiau nepamena kokiu būdu sumokėjo. Apie 2009 m. gegužės 1 d. preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nieko nežino, kaip supranta, ją pasirašė P. U.. 2018 m. spalio 19 d. liudytojo papildomos apklausos metu (t. 4, b. l. 181) liudytoja parodė, kad paaiškino visas jai žinomas įvykio aplinkybes ir nieko daugiau paaiškinti negali. Liudytoja nurodė, kad P. U., kviečiamas į FNTT, apklausai atvykti negali, nes iki 2018 m. lapkričio 26 d. yra pasirašęs darbo sutartį Norvegijoje ir į Lietuvą planuoja grįžti apie 2018 m. lapkričio 28 d. Patikino, kad apie tai, jog jos sutuoktinis yra kviečiamas apklausai jis tikrai žino ir grįžęs į Lietuvą iš karto planuoja atvykti apklausai. Apklausiama pirmosios instancijos teisme (t. 14, b. l. 174 – 176) liudytoja parodė, kad jos vyras pirko žemės sklypą su namu, nepamena, kad ėjo pas notarą, pasirašinėjo, tačiau nepamena kur ir ką. Nurodė, kad prieš pirkimą namas buvo įrengtas – buvo vonia, tualetas, tačiau tiksliai neprisimena. Nurodė, kad namą pardavė, nes gimė vaikas ir ji norėjo vieno aukšto namo. K. U. nurodė, kad VMI turėjo pateikti paaiškinimus kaip jie įsigijo namus. Liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti dėl kokio turto įsigijimo ji pasirašė sutartį pas notarą, taip pat jai nebuvo žinoma kaip buvo atsiskaityta už namą. Nurodė, kad tarp jos vyro ir V. P. atsirado bendrų verslo reikalų, dėl ko susiklostė draugiški santykiai. Nurodė, kad su vyru rašė pasiaiškinimą VMI, prieš einant į VMI buvo pokalbis su V. P.. Liudytoja negalėjo nurodyti kas atsakė į VMI pateiktą klausimyną. Klausimai buvo identiški tiek jai, tiek vyrui. Nurodė, kad su kaimynais L. ir R. K. yra pažįstami. Kai į juos kreipėsi VMI, kalbėjo su kaimynais, kad namus įsigijo tuo pačiu principu. Buvo susitikimas visų kaimynų su V. P., kurio metu kalbėjo dėl VMI, kad visi buvo iškviesti pasiaiškinti. V. P. susitikimo metu jiems nurodė, kad viskas bus gerai, reikia atlikti tik keletą formalumų. Liudytoja nurodė, kad neprisimena kokiu būdu gavo klausimynus, taip pat negalėjo nurodyti kaip juos pateikė VMI. Nurodė, kad paskolą iš banko ėmė kartu su vyru, tačiau negalėjo nurodyti kokia buvo paraiškos paskirtis bei kokią sumą jiems bankas paskolino. Nurodė, kad VMI buvo vieną kartą, jiems buvo užduodami klausimai, viską užpildė VMI darbuotoja. Apie bendrininkavimą baudžiamojoje byloje ji suprato iš diskusijos su kaimynais, nes jie pradėjo eiti pas savo advokatus. Jos pirmieji parodymai yra melagingi, tokius prašė duoti V. P.. Prieš apklausą buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo.

7.6. 2018 m. sausio 5 d. liudytojo apklausos metu (t. 4, b. l. 159 – 160) P. U. parodė, kad negali paaiškinti aplinkybių dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimo, nes nepamena. Turėtų grįžti namo ir pasižiūrėti savo turimus dokumentus. Nurodė, kad nepamena ar namą statėsi pats, ar įsigijo jau pradėtą statyti. 2018 m. lapkričio 27 d. liudytojo papildomos apklausos metu (t. 4, b. l. 191 – 192) liudytojas parodė, kad 2011 m. gruodžio mėnesį internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ jis rado skelbimą, jog (duomenys neskelbtini), parduodamas gyvenamasis namas su 6 arų žemės sklypu. Skelbime buvo nurodyta, kad parduodamo namo ir sklypo bendra suma yra 465000 Lt. Namą bei sklypą liudytojui aprodė V. P.. Liudytojas parodė, kad parduodamas namas buvo pilnai pastatytas ir pilnai įrengtas, išskyrus vonios kambariuose nebuvo kriauklių, klozetų, dušo ir kranų įrangų, vonios kambariuose buvo išklijuotos plytelės. Taip pat buvo įrengta garažo patalpa, įrengti mechaniniai garažo vartai. Sklypas buvo užsodintas veja, priekinė sklypo dalis išklota trinkelėmis. Liudytojas su pardavėju suderino galutinę kainą – 455000 Lt. Antrą kartą susitikus su V. P. buvo aptartos namo pirkimo sąlygos ir liudytojui buvo paaiškinta, kad namas nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, įregistruotas tik sklypas, tačiau įregistruoti namą VĮ Registrų centre nebus jokių problemų, nes jis (V. P.) pateiks visus statybinius projektus ir jų suderinimus. V. P. jam paaiškino, kad sudarant sutartį pas notarą bus nurodyta, kad P. U. kartu su savo sutuoktine perka tik žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) ir už tai grynaisiais pinigais jie sumokės 30000 Lt. Po to V. P. nurodė, kad likusiai 425000 Lt sumai liudytojas turės pasirašyti vekselį. Liudytojas nurodė, kad 30000 Lt sumą jis sudarė iš šeimos santaupų, dalį pinigų pasiskolino ir juos turėdamas paskambino V. P.. V. P. atvyko į liudytojo namus ir šis pardavėjui perdavė 30000 Lt. V. P. pasirašė pinigų perdavimo „lapuką“, o pinigų perdavimo procedūrą matė P. U. žmona K. Pinigus V. P. sumokėjo 2012 m. sausio 5 d. ar 2012 m. sausio 6 d. 2012 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo pasirašyta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Tą pačią dieną liudytojas kartu su V. P. atskirais automobiliais nuvyko į liudytojo naujuosius namus, kur V. P. jam padavė raktą nuo namų ir namuose, niekam kitam nedalyvaujant, V. P. diktuojant, liudytojas pasirašė neprotestuojamą vekselį dėl 425000 Lt sumos. Pamena, kad V. P., diktuodamas vekselio turinį, kaip pinigų davėją įvardino kitą asmenį, tačiau apklausos metu liudytojas negalėjo nurodyti to asmens nei vardo, nei pavardės, išskyrus tai, kad tai buvo vyriškos lyties anketiniai duomenys. Pasiteiravus V. P. kodėl jis prašo nurodyti ne jo asmens duomenis, jis liudytojui paaiškino, kad savo vardu vekselio rašyti negali dėl „kažkokių“ priežasčių. Liudytojas nurodė V. P. nieko neklausęs, kadangi buvo euforijoje dėl ką tik nupirkto namo. Liudytojas nurodė, kad pasitikėjo V. P., nes jis atrodė patikimas ir finansiškai stabilus dėl savo nešiojamų rūbų ir vairuojamų automobilių. Liudytojas nurodė, kad V. P. likusią sumą sumokėjo grynaisiais, per 3 – 4 kartus. Pinigus paduodavo jo ofise, dalyvaujant A. P.. Liudytojas nurodė, kad A. P. ragindavo jį kuo greičiau grąžinti pinigus. Tuo metu liudytojo šeimoje įvyko finansinė krizė, jis ir žmona prarado darbus, todėl jie nusprendė parduoti nusipirktą namą ir už gautus už jį pinigus pilnai atsiskaityti su V. P., o iš likusios pinigų dalies padengti banko kreditą. Liudytojas paaiškino, kad kai bankai „S.“ ar S. į jo banko sąskaitą jam pervesdavo pinigus, jis juos išgrynindavo ir sumokėdavo už nupirktą namą. Sumokant pinigus V. P. buvo perrašomas vekselis ir atgaline data įspėjimas dėl baigiančio galioti vekselio. Maždaug tuo pat metu kaip ir jų kaimynams, liudytojo šeimai buvo pateiktas VMI klausimynas, į kurį jis su sutuoktine atsakė klaidingai. Gavus klausimyną į jų namų kvartalą atvyko V. P. kartu su A. P. ir nurodė, kad klausimynus jie paduos advokatui, kuris surašys atsakymus į visus klausimus. Gavęs atsakymus į klausimus liudytojas su žmona juos perrašė ir išsiuntė elektroniniu paštu į VMI. Liudytojas nurodė, kad melagingus parodymus davė dėl to, jog buvo įbauginti V. P., kuris jiems nurodė, kad dabar jau visi yra jo bendrininkai ir jiems gresia didelės sankcijos. Liudytojas nurodė, kad kai buvo informuotas, kad jo, kaip fizinio asmens atžvilgiu pradėtas finansinis tyrimas, jis susisiekė su V. P., kuris jam davė advokato R. M. vizitinę kortelę. Liudytojas su advokatu pasirašė įgaliojimą, kurio pagrindu advokatas atstovavo liudytoją ir jo sutuoktinę visais klausimais VMI. Po kiek laiko liudytojas gavo atsakymą, kad tyrimas nutrauktas, neįrodžius kas statė namą. Po kiek laiko liudytojas gavo informaciją iš FNTT, kad jis yra kviečiamas liudyti. Gavęs tokią žinią liudytojas susisiekė su V. P., kuris jam pasiūlė advokato paslaugas, tačiau P. U. atsisakė, nes buvo apsisprendęs pasakyti visą tiesą, tačiau nebuvo tikras kaip tai padaryti saugiai. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme (t. 14, b. l. 171 – 174) liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad nelabai tiksliai viską pamena. Nurodė, kad 2011 m. gruodį su žmona (tuometine drauge) ieškojo pirkti namą, rado skelbimą, pagal kurį nuvyko apžiūrėti namo. Namas žmonai patiko, ji nelabai gilinosi į pirkimo sąlygas, pasitikėjo juo. Namą įsigijo už 400000 Lt, tokia buvo rinkos kaina. Kai ėjo pas notarą pasirašinėti pirkimo sutarties, žmonai buvo žinoma, kaip viskas yra. Notarą, pas kurį bus tvirtinamas sandoris, parinko V. P.. Sutarties pas notarą pasirašyme kartu su juo dalyvavo jo žmona, V. P. ir V. P.. Notarės pavardės neprisimena. Liudytojas nurodė, kad jie pirko ne namą, o žemės sklypą, tokios buvo pirkimo sąlygos. Į banką dėl paskolos jis kreipėsi po sandorio, kai įformino pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą. Namas buvo įgytas iš banko paskolos. Turto vertinimo pažymą jis pats užsakė ir pateikė bankui. Koks buvo nurodytas baigtumas turto vertinime, neatsimena. Vertinimas buvo atliktas po kiek laiko, po įsigijimo, jie jau buvo įsirengę drenažą. Įsikraustė gyventi į namą po notarinės sutarties pasirašymo, tai po 2012 m. sausio mėnesio, kai pasirašė sutartį. Kai tik gavo raktus, iš karto pradėjo gyventi. Nuosavybę VĮ Registrų centre įregistravo po pirmos paskolos gavimo. Kada buvo pasirašytas 2018 m. lapkričio 27 d. apklausoje minėtas vekselis, neatsimena, kadangi jų buvo daug. Kai tik gaudavo paskolą iš banko, pinigus išgrynindavo ir atiduodavo V. P.. Kiek gaudavo iš banko, tiek paduodavo. Kai pinigai būdavo išimami, vekselis būdavo perrašomas, o senus vekselius V. P. naikindavo. Jis turėjo vieną vekselio egzempliorių, bet jis kažkur dingęs. Kai gavo klausimyną iš VMI, pokalbiuose su kaimynais dalyvavo jo žmona, jis pats tuo metu buvo išvykęs į Kiniją. Kaimynus R. K. su žmona ir L. K. su žmona jis pažinojo. Apie įsigijimo problemas su jais nekalbėjo. Kalbėjo apie problemą su L. K.. Jis žinojo, kad K. pirko namus, nėra tikras, kad žino iš ko pirko. V. S. ir J. K. jam žinomi, bet su jais nebendravo. Jis nežino, ar jie pirko, ar statėsi namą, kai jis atsikraustė, jie jau gyveno. VMI paaiškino tai, kas būtų palanku pardavėjui, nes taip padaryti paprašė V. P.. VMI juos atstovavo advokatas R. M., ką patarė jis neatsimena. Klausimyną elektroniniu paštu siuntė V. P., apie klausimyną sužinojo iš K. Namą (duomenys neskelbtini), jis pardavė po trijų metų, už kokią sumą pardavė jis neatsimena. Su V. P. atsiskaitė. Jis su V. P. yra susijęs verslo santykiais, dabar yra įmonės UAB „T. P. O.“ dešimties procentų akcininkas. Įmonė turėjo ne vieną teisminį procesą su V. P., buvo civilinė byla dėl nesumokėtų uždirbtų pinigų, jis bylą pralaimėjo. Tarp jo ir V. P. buvo kilęs konfliktas dėl akcijų, jis kreipėsi į teismą civiline tvarka.

8. V. P. ir V. P. pozicijos, kad namus statė tik sklypuose (duomenys neskelbtini), laikėsi nuosekliai. Jie nurodė, kad namus, minėtais adresais jie įregistravo nekilnojamojo turto registre ir pardavė sklypus kartu su namais. V. P. ir V. P. taip pat nuosekliai laikėsi pozicijos, kad namų sklypuose (duomenys neskelbtini) jie nestatė ir, kad šiuos namus pasistatė patys sklypų pirkėjai preliminarių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pas notarus namai dar nebuvo baigti statyti, dėl ko jie nebuvo įregistruoti VĮ Registrų centre, todėl sudarant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis buvo nurodoma, kad parduodami tik sklypai. Su tuo susijusias aplinkybes V. P. nurodė savo 2016 m. kovo 2 d. paaiškinime VMI (t. 1, b. l. 117 – 120), V. P. savo 2017 m. gegužės 2 d. paaiškinamajame rašte (t. 1, b. l. 101, 110) bei V. P. 2019 m. rugsėjo 12 d. paaiškinime FNTT (t. 13, b. l. 74 – 76) ir V. P. 2019 m. rugsėjo 12 d. paaiškinime FNTT (t. 13, b. l. 138 – 140). V. P. ir V. P. pozicijos viso proceso metu nesikeitė – jos išliko nuoseklios bei logiškos, priešingai nei liudytojų. Ta aplinkybė, kad V. P. ir V. P. nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, nesudaro pagrindo teigti, kad jų parodymai nepatikimi. Tiek teikdami paaiškinimus VMI, tiek ir pirmosios instancijos teisme jie nurodė tas pačias aplinkybes dėl žemės sklypų pardavimo, todėl prokurorės skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad anksčiau aptarti liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, o jų pozicija dėl turto įsigijimo pasikeitė kardinaliai. Visiškai nelogiški asmenų paaiškinimai, kad nepažinodami V. P., jie sutiko jam už namą mokėti grynaisiais pinigais, tačiau patys neišsisaugojo jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, neprieštaravo V. P., kai jis jų akivaizdoje plėšė pinigų sumokėjimo faktą pagrindžiančius dokumentus bei neprašė sau tokių dokumentų kopijų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad V. P. siekė įbauginti ir paveikti liudytojus, kad šie duotų jam palankius parodymus, tokia liudytojų iškelta versija laikytina gynybine, siekiant išvengti jiems gresiančios baudžiamosios atsakomybės dėl nepagrįsto praturtėjimo. Taip pat abejonių kelia ir liudytojos V. S. nurodyta aplinkybė, kad jau prašydama banko suteikti jai kreditą, ji nurodė bankui pateikusi klaidingus duomenis, nes V. P. (visiškai jiems nepažįstamas žmogus) leido jiems deklaruoti, jog namą jie yra pasistatę patys. Pirminių apklausų metu tiek V. S., tiek J. K. nurodė, kad namus jie įsigijo patys, tačiau pakartotinių apklausų metu jų pozicija kardinaliai pasikeitė. Liudytojas P. U. pirminės apklausos metu nurodė, kad nepamena ar įsigijo jau pradėtą statyti namą ar pats jį statėsi, kas teismo vertinimu, yra visiškai nelogiška, kadangi statant namą reikia atlikti eilę darbų, įsigyti tam statybines medžiagas, surasti darbininkus, kurie atliktų tam tikrus darbus ir net ir dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, tokių aplinkybių pamiršti neįmanoma. Vėliau liudytojas jau galėjo nurodyti, kad namą įsigijo visiškai įrengtą, kas kelia dar didesnių abejonių jo parodymų patikimumu. Būtina įvertinti į VMI liudytojų pateiktuose klausimynuose bei paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. V. S. 2012 m. spalio 18 d. VMI klausimyne nurodė (t. 1, b. l. 177 – 178), kad gyvenamojo namo statybas pradėjo po preliminariosios sutarties pasirašymo, 2009 m. pradžioje. Iš bylos duomenų matyti, kad preliminarioji žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta 2008 m. gruodžio 19 d. (t. 1, b. l. 192 – 193). 2016 m. gruodžio 6 d. paaiškinime VMI liudytoja jau nurodė (t. 1, b. l. 172 – 176), kad namo statybas pradėjo 2011 m. gegužės mėnesį. Liudytojai K. U. ir P. U. paaiškinimuose VMI taip pat nurodė (t. 2, b. l. 150 – 151, 152 – 153), kad namo statybos darbai sklype buvo pradėti 2009 m. vasarą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad preliminarioji žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis tarp V. P. ir P. U. buvo sudaryta 2009 m. gegužės 1 d. (t. 2, b. l. 168 – 164). 2016 m. rugpjūčio 26 d. paaiškinime (t. 12, b. l. 137 – 142) liudytojas R. K. nurodė, kad 2009 m. sausio 23 d. sudarytos preliminariosios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties jis nevertina kaip išskirtinės sąlygos. Liudytojas nurodė, kad jiems (liudytojui ir jo sutuoktinei) taip buvo patogu, kadangi buvo gauti visi statybos leidimai ir nereikėjo rūpintis patiems. Siekiant, kad prie sklypo būtų galutinai privestos komunikacijos buvo pasirašyta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, 2016 m. rugpjūčio 26 d. paaiškinime (t. 12, b. l. 191 – 192) liudytojas nurodė, kad V. P. ir V. P. nesiūlė jam įsigyti žemės sklypo su jau pastatytu gyvenamuoju namu. Visos šios anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent liudytojų parodymai nagrinėjamu atveju yra nenuoseklūs ir nelogiški. Akivaizdu, kad išsigandę dėl jiems gresiančios atsakomybės už nepagrįstą praturtėjimą, asmenys buvo suinteresuoti atsakomybę perkelti kitam asmeniui, todėl pakeitė savo paaiškinimuose bei pirminėse apklausose pateiktus parodymus. Be to, pažymėtina ir tai, kad pats V. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog liudytojai jam sakė, kad apklausiant juos VMI buvo daromas spaudimas, „nes reikia kažką apmokestinti“, todėl neatmetama galimybė, kad pirkėjai tokią poziciją pasirinko iš situacijos ieškodami lengviausios išeities. Pažymėtina, kad liudytojai buvo kaimynai, neneigė, kad kalbėjosi dėl VMI pradėto patikrinimo, todėl didelė tikimybė, kad parodymus tarpusavyje asmenys galėjo suderinti, kadangi vertinant jau pakeistus liudytojų parodymus matyti, kad tarpusavyje jie sutampa, nors savo pirminiuose parodymuose asmenys buvo nurodę visiškai skirtingas aplinkybes, susijusias su gyvenamųjų namų statybų pradžia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų parodymais, pripažindamas, kad jie yra nenuoseklūs, todėl prokurorės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

9. Prokurorė skunde nesutinka su ta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas atmetė 2017 m. birželio 28 d. VMI V. ir V. P. mokestinio patikrinimo aktuose, 2017 m. spalio 4 d. VMI sprendimuose dėl jų patvirtinimo, 2018 m. sausio 29 d. VMI sprendimuose dėl V. P. ir V. P. skundų, 2018 m. gruodžio 20 d. VMI Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“, 2018 m. gruodžio 20 d. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“, 2018-12-30 FNTT specialisto išvadose dėl V. P. ir V. P. ūkinės finansinės veiklos, specialistės V. M. paaiškinimais nustatytas fakto aplinkybes, kad sutuoktiniai P. pardavė 3 žemės sklypus su nebaigtos statybos gyvenamaisiais namais V. S., K. ir U. Prokurorės teigimu, kaltinime nurodytas išteisintųjų valstybės biudžetui padarytas žalos dydis (nesumokėtas PVM) yra laikytinas tiksliu, pagrįstu ir patikimu. Teismas pažymi, kad anksčiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra susiję su konkrečiomis kaltinimo faktinėmis aplinkybėmis, tačiau kaltinimas V. P. ir V. P. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nagrinėjamu atveju nepasitvirtino, todėl teismas pagrįstai sprendžia, jog šie skundo motyvai, susiję su mokėtino PVM dydžiu V. P. ir V. P. veiksmuose nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje požymių, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi.

10. Skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į išteisintųjų tiriamuoju laikotarpiu užimtas pareigas (V. P. nekilnojamo turto agentūros savininkas ir patyręs nekilnojamo turto pardavimo agentas, V. P. (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini)), patirtį (tiriamuoju laikotarpiu abu teikė GPMD, deklaravo iš nekilnojamo turto gautas pajamas), galima pagrįstai teigti, kad išteisintieji žinojo jiems tenkančių mokestinių prievolių atsiradimo momentą ir dėl šios priežasties įformino sau naudingus tikrovės neatitinkančius sandorius, tačiau teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais pagrindo sutikti neturi, kadangi jie yra grindžiami tik prokurorės nurodomomis prielaidomis dėl išteisintųjų tiriamuoju laikotarpiu užimamų pareigų bei patirties. Be to, kaip jau nustatytas anksčiau šioje nutartyje, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl V. P. ir V. P. išteisinimo, todėl pagrindo analizuoti prokurorės apeliacinio skundo argumentus nėra. Be to, prokurorė savo skunde mini žemės sklypus, kurie nebuvo nurodyti V. P. ir V. P. pareikštuose kaltinimuose. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme V. P. ir V. P. kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas dėl sklypų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), todėl teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

11. Prokurorė, remdamasi Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ortofotografiniu žemėlapiu, 2010 m. spalio 6 d. V. S. ir J. K. kredito paraiškos aprašymu, bankui teigia, kad tarp V. S. ir V. P. sudaryta 2008 m. gruodžio 19 d. preliminarioji žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis minėtu laikotarpiu neegzistavo. Prokurorės teigimu, nelogiška ir prieštaraujanti elementariems ekonomikos dėsniams V. P. versija, kad V. S. ir J. K. jį apkalba, norėdami nuslėpti faktą, jog namą statė iš neoficialių pajamų. Teismo vertinimu, visiškai nesuprantama, kodėl prokurorė laiko logiška V. S. poziciją, kad teikiant paraišką bankui ji nurodė tai, ką jai liepė nurodyti V. P., kuris jai buvo visiškai svetimas ir nepažįstamas žmogus. Tiek iš bankui pateiktos paraiškos, tiek iš paaiškinimų VMI ir pirminių parodymų ikiteisminiame tyrime akivaizdžiai matyti, kad V. S. laikėsi pozicijos, jog namus su vyru jie statėsi patys, ir ši liudytojos nurodyta versija pasikeitė tik vėliau. Teismas jau anksčiau aptarė liudytojos parodymus konstatuodamas, kad jie yra nenuoseklūs ir nelogiški, todėl prokurorės apeliacinio skundo argumentai atmetami. Vertinant tą aplinkybę, kad 2009 m. gegužės 5 d. ortofotonuotraukoje užfiksuoti gyvenamieji pastatai su uždengtas stogais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ši aplinkybė nepatvirtina, jog sklypus pirkėjams pardavėjai V. P. ir V. P. pardavė su jau pradėtais statyti namais. Anksčiau aptartos aplinkybės, susijusios su preliminariosiomis žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytomis sąlygomis dėl gyvenamųjų namų statymo, taip pat su aplinkybėmis, pirkėjų nurodytomis paaiškinimuose ir klausimynuose VMI, taip pat jų pirminiais parodymais ikiteisminiame tyrime, leidžia teigti, kad namus sklypuose statėsi patys pirkėjai, prieš sudarant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes teismas pažymi, kad aptarta ortofotonuotrauka negali būti laikoma esminiu įrodymu, patvirtinančiu V. P. ir V. P. kaltę.

12. Analogiškais argumentais, susijusiais su 2009 m. gegužės 1 d. ortofotonuotrauka, prokurorė grindžia savo skundo argumentus ir dėl 2009 m. gegužės 1 d. preliminarios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp P. U. ir V. P., taip pat ir dėl 2009 m. sausio 23 d. preliminarios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp R. K. ir V. P., egzistavimo, tačiau teismas dėl aplinkybių, susijusių su ortofotonuotrauka pasisakė šios nutarties 11 punkte. Prokurorė skunde taip pat nurodo, nei K., nei U. nepateikė jokių statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir kitų įrodymų. Be to, byloje nėra paneigta ta aplinkybė, kad liudytojai savo namus galėjo statytis iš nelegalių pajamų. Pvz. liudytoja K. U. nurodė, kad namą parduoti jie nusprendė gimus vaikui, tačiau jos vyras nurodė visiškai kitas aplinkybes, dėl ko buvo parduotas namas – tai jų šeimą ištikusi finansinė krizė, kuomet abu su žmona neteko darbų. Teismo vertinimu, tokia nenuosekli sutuoktinių versija dėl namo pardavimo ir tariamo jų finansinio nestabilumo kelia pagrįstų abejonių. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju neatmetama galimybė, jog liudytojai savo poziciją pakeitė galimai išsigandę dėl jiems gresiančios atsakomybės už nepagrįstą praturtėjimą, todėl akivaizdu, kad minėtų dokumentų jie galėjo nepateikti sąmoningai.

13. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad liudytojai apkalba išteisintuosius, siekdami išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės, nes pasirašydami žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis taip pat patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme buvo apklaustos ir žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinusios notarės B. G., M. Č. bei J. M., kurios patvirtino, kad prieš pasirašant sutartį ji yra perskaitoma garsiai. Notarė B. G. nurodė, kad šalys pačios skaitė sutartis, buvo klausiama abiejų šalių ar sklypuose yra statinių, tačiau buvo nurodyta, kad nėra. Todėl galima pagrįstai teigti, kad liudytojai, suvokdami, jog būdami pas notarus jie taip pat nuslėpė aplinkybę, kad ant žemės sklypų jau buvo pradėti statyti sklypai, siekė išvengti jiems galinčios kilti baudžiamosios atsakomybės, dėl ko pakeitė savo parodymus, siekdami apkaltinti pardavėjus V. P. ir V. P..

14. Skunde prokurorė nurodo, kad 2012 m. gruodžio 18 d. VMI operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose gauti ir vertinti minimalūs duomenys, susiję išimtinai su išteisintaisiais (duomenys apie jų turimą turtą, sąskaitas, darbovietes, pateiktas deklaracijas, P. atsakymai į pateiktus klausimus), negali būti vertinamos vienareikšmiškai kaip išteisintųjų nekaltumo įrodymas. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju V. P. ir V. P. buvo išteisinti įvertinus eilę byloje esančių įrodymų, o ne tik remiantis anksčiau nurodytomis pažymomis. Byloje esantys įrodymai patvirtina būtent išteisintųjų versiją dėl žemės sklypų pardavimo, o atsižvelgiant į liudytojų parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą bei pačių liudytojų galimą suinteresuotumą šios bylos baigtimi, jų parodymams buvo skiriamas didesnis dėmesys.

15. Pasak prokurorės, V. P. negalėjo nežinoti susitarimų tarp sutuoktinio V. P. ir pirkėjų turinio. Būdama suaugusi, normalaus protinio išsivystymo, išsilavinusi, užimanti su nekilnojamo turto vertinimu, registravimu susijusias pareigas, nekilnojamo turto verslu užsiimančio asmens sutuoktinė ir parduoto turto savininkė, matydama statomus namus, kurie sutartyse nebuvo nurodyti, akivaizdžiai padidėjusias šeimos pajamas, pasirašydama dokumentus atgalinėmis datomis, neabejotinai suprato, kas yra faktinis namų statytojas, kokios mokestinės prievolės tenka jai ir V. P. juos pardavus. Iš prokurorės skundo argumentų akivaizdu, kad byloje esančius įrodymus, o būtent išteisintųjų ir liudytojų parodymus prokurorė vertina selektyviai. Pvz. liudytoja K. U. savo apklausų metu taip pat nurodė, kad ji visiškai nesidomėjo namo pirkimo procedūromis, pasirašinėjo dokumentus jų neskaičiusi, nes pasitikėjo savo vyru ir tokius liudytojos parodymus prokurorė vertina kaip logiškus ir patikimus. Tačiau analizuodama išteisintosios V. P. parodymus prokurorė nesutinka su ta aplinkybe, kad išteisintoji taip pat galėjo domėtis ne visomis savo sutuoktinio atliekamomis procedūromis. Teismas dar kartą pažymi, kad išteisintosios V. P. pozicija visos bylos proceso metu buvo nuosekli ir nekintanti, todėl pagrindo abejoti jos parodymais, nėra, o prokurorės nurodomi apeliacinio skundo argumentai yra subjektyvus prokurorės situacijos vertinimas, nurodant, kaip tam tikrose situacijose turėjo elgtis V. P..

16. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio pagrindu buvo nuspręsta, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad V. P. ir V. P. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos byloje aplinkybės. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/489/2022). Prokurorė savo skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų iš esmės pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą išteisinti V. P. ir V. P.. Nagrinėjamu atveju, būtent nenuosekli liudytojų pozicija dėl žemės sklypų įsigijimo bei galimas jų suinteresuotumas bylos baigtimi teismui kėlė pagrįstų abejonių jų parodymų patikimumu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Svetlanos Zabielinienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas