- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-02
- Bylos Nr.
- 2S-1030-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lindorff Oy 2008-06-28 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-2), kuriuo prašė priteisti ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą, iš atsakovo A. S. 2 054,59 Lt skolą už ryšio paslaugas, 717,11 Lt palūkanų, 5 % procesinių palūkanų, skaičiuojant nuo 2 771, 70 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje sutiko su teismo sprendimo už akių priėmimu, jei atsakovas nepateiks procesinių dokumentų.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-12-19 sprendimu už akių ieškovo Lindorff Oy ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo A. S. ieškovo naudai 2 054, 59 Lt skolą, 717,11 Lt palūkanų, 5 % dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-06-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 83 Lt žyminio mokesčio, 177 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 117,72 Lt išlaidų už viešą paskelbimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui ieškinio su priedais nuorašai bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo siųsti ieškovo nurodytu adresu, tačiau įteikti nebuvo. Todėl procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti CPK 130 str. nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Teismas konstatavo, kad atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą keturiolikos dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių. Todėl teismas, atlikęs formalų į bylą pateiktų įrodymų vertinimą, padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti ir, vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., priėmė sprendimą už akių.
Šalies argumentai
Atsakovas A. S. 2009-04-10 pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 44-50), kuriuo prašė atnaujinti terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; peržiūrėti sprendimą už akių ir paskirti bylos nagrinėjimą iš esmės. Prašyme teigia, kad ieškovas neįvykdė įstatyme numatytos proceso šalies informavimo prievolės, nebuvo išnaudotos paieškos ar procesinių dokumentų įteikimo per darbovietę galimybės, be to, ieškovas, prašydamas teismo neskirti kuratoriaus (b.l. 19), elgėsi nesąžiningai, dėl to jam nebuvo tinkamai pranešta apie posėdį, neįteikti procesiniai dokumentai bei pažeista jo teisė teismo prašyti taikyti ieškinio senaties terminus. Tvirtino, kad buvo išvykęs į kitą ES šalį, todėl, vadovaujantis protingumo principu, paskelbimas vien šalies spaudoje šiuo atveju nėra tinkamas informavimas apie procesą. Be to, išdėstydamas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nurodė, kad nei iš UAB „Bitė Lietuva“, nei iš Lindorff Oy nėra gavęs sąskaitos už paslaugas. Ieškovas pažeidė 1996-05-28 sutarties Nr. M0403/091 4.3 p., kuris nustato, kad visi ginčai dėl sutarties įgyvendinimo visų pirma sprendžiami derybų keliu, o nepavykus susitarti – įstatymo nustatyta tvarka. Bylos medžiaga įrodo, kad ieškovas su juo jokių derybų nevedė, sąskaitų nepateikė, apie kreditoriaus pasikeitimą neinformavo ir iš karto kreipėsi į teismą. Pažymi, kad teismui pateikta „Bitės GSM“ sąskaita išrašyta tik 1999-10-31, nors sutartis buvo sudaryta 1996-05-28. Ieškovui savo ieškinyje teigiant, kad už paslaugas visiškai nėra atsiskaityta, minėta sąskaita buvo išrašyta tik po trijų metų po sutarties sudarymo 1999-10-01– 1999-10-31 einamajam laikotarpiui. Be to, ieškovas nenurodė sutarties nutraukimo datos bei nepateikė dokumento, patvirtinančio sutarties nutraukimą, bei už kokias paslaugas priskaičiuotas 2 054,59 Lt mokestis. Sąskaitoje nurodytas kredito limitas siekia 1000,02 Lt, todėl neaišku, kokiu būdu sąskaitos suma daugiau nei du kartus viršija paties operatoriaus nustatytą kredito limitą, išreikšdamas abejones ir dėl minėtos sutarties originalo.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-04-17 nutartimi nustatė atsakovui A. S. terminą iki 2009-05-07 prašymo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad prašomas atnaujinti terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nenurodė savo darbovietės, gyvenamosios vietos ar šeimos narių, kuriems galėtų būti įteikti pareiškėjui adresuoti procesiniai dokumentai, adreso. Taip pat teismas įpareigojo pareiškėją pateikti žyminio mokesčio sumokėjimo kvito originalą ir primokėti 14 Lt žyminio mokesčio (CPK 82 str.) (b.l. 52-53).
2009-05-07 atsakovas A. S. pateikė teismui patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 56-60), kuriame nurodė, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu prašys išreikalauti iš Migracijos departamento rašytinius įrodymus – pažymą apie jo nuolatinės gyvenamosios vietos registraciją laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui iki sprendimo už akių priėmimo. Pats šio įrodymo pateikti negali, nes tai nėra jo kompetencijoje. Pažymėjo, jog yra nurodęs adresą korespondencijai bei procesinių dokumentų siuntimui – pašto dėžutę 2549, LT-03004, Vilnius, Lithuania, todėl tvirtina, jog kliūčių tinkamam bylos nagrinėjimui nėra. Pabrėžia, jog nekilnojamojo turto neturėjimas Lietuvos Respublikoje negali būti priežastimi varžyti jo procesines teises.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-05-11 nutartimi atmetė atsakovo A. S. prašymą atnaujinti procesinį terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo peržiūrėjimo. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pateisinančias aplinkybes, bet pasiūlė pačiam teismui ieškotis įrodymų migracijos departamente. Pasak teismo, pareiškėjas taip pat nepateikė ir jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (b.l.61).
Atsakovas A. S. atskiruoju skundu (b.l. 63-67) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-05-11 nutartį bei patenkinti jo prašymą atnaujinti procesinį terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo arba perduoti klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas 2009-04-17 nutartimi nustatė dvidešimties dienų terminą trūkumams pašalinti, tuo tarpu LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 25 str. 2 d. nustato, kad duomenų tvarkytojas turi trisdešimt dienų atsakyti į paklausimą. Todėl net ir tuo atveju, jeigu teismo nutartį būtų gavęs tą pačią dieną, kai ji buvo priimta, per teismo nurodytą terminą nebūtų galėjęs užtikrinti tokių duomenų gavimo iš Migracijos departamento. Dėl šios priežasties ir prašė teismo kreiptis į Migracijos departamentą dėl reikalingų duomenų pateikimo. Teismas neišreikalavo duomenų, o nutartyje net nepasisakė, kodėl jo nurodytas įrodymas pripažįstamas netinkamu. Mano, kad valstybės institucijos duomenys apie jo gyvenamąją vietą turėjo būti išreikalauti iš jais disponuojančios institucijos ir vertinami kaip turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str.). Kaip įrodymus, kada sužinojo apie civilinę bylą, jis nurodė 2009-04-06 prašymą susipažinti su civiline byla, 2009-04-07 atžymas apie susipažinimą su civiline byla, 2009-04-07 atžymas byloje apie ieškinio ir priedų gavimą, 2009-04-07 atžymą apie 2008-12-19 sprendimo už akių gavimą, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje dėl šių aplinkybių nepasisakė. Dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo mano, jog viešo paskelbimo būdas buvo neteisėtas ir netinkamas pranešimas apie procesą. Dėl įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nurodo, jog ieškovas suklaidino teismą, kad jis rašytiniu pranešimu buvo informuotas apie kreditorinio reikalavimo perleidimą, gavo sąskaitas už paslaugas, taip pat buvo pažeista jo teisė prašyti taikyti senaties institutą, nesivadovauta LR Konstitucinio Teismo išvada byloje Nr. 35/03-11/06. Tvirtina, jog ieškovas suklaidino teismą kaip paslaugų suteikimo įrodymą pateikdamas 1999-10-31 nepasirašytą sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą, netinkamai taikė procesinių terminų atnaujinimo institutą (CPK 78 str.), pažeidė procesinės teisės normas, nustatančias tokio pobūdžio pareiškimo priėmimo bei peržiūrėjimo tvarką (CPK 288 str.). Dėl to nutartis nei teisėta, nei pagrįsta, priešingai, konstatuotina, kad byloje nebuvo tinkamo proceso nagrinėjamu klausimu ir tai galėjo įtakoti neteisingą klausimo išnagrinėjimą (CPK 329 str. 1 d.).
Atsakovas A. S. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo kartu prašė atnaujinti terminą šiam pareiškimui paduoti (b.l.44-50). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą, nesilaikė civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų logikos, t.y. neigiamai išsprendęs atsakovo prašymą atnaujinti šiam praleistą terminą dėl svarbių priežasčių tam nebuvimo (CPK 78 str.), kartu ta pačia nutartimi šį prašymą iš esmės ir išnagrinėjo, pasisakydamas dėl jo nepagrįstumo. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Tai reiškia, kad teismas prašymą išnagrinėjo prieš tai neatlikęs kitų CPK 288 str. 1 d. nustatytų ir privalomų teismui atlikti procesinių veiksmų – neišsiuntė prašymo nuorašo byloje dalyvaujantiems asmenims, neįpareigojo jų per 14 dienų pateikti atsiliepimus į atsakovo prašymą.
Teisėjų kolegijos pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai įvertino ir su apelianto prašymo atnaujinti praleistą procesinį terminą išsprendimu susijusius teisiškai reikšmingus faktus, sąlygojusius ir CPK 287 str. 1 d. nustatyto termino praleidimo priežasčių netinkamą vertinimą. Praleistų procesinių terminų atnaujinimo institutas skirtas užtikrinti teisės į tinkamą teismo procesą principo įgyvendinimą, kai dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios, jiems buvo užkirstas kelias laiku ir tinkamai įgyvendinti procesines teises. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymo ar teismo nustatyto procesinio termino praleidimas dar nereiškia, kad asmuo apskritai prarado galimybę tą procesinį veiksmą atlikti. Tokiu atveju paduodamas pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, o prie pareiškimo pridėti įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 str. 4 d.). Įstatymas nenumato pagal kokius kriterijus priežastys, dėl kurių praleistas terminas, pripažįstamos svarbiomis, tai yra teismo diskrecijos teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, spręsdami dėl procesinių terminų atnaujinimo būtinumo, privalo vadovautis ir bendraisiais teisės principais. Vienas iš tokių principų yra įtvirtintas CK 1.5 str., kurio 4 dalis nustato, kad teismai, aiškindami įstatymus ir juos taikydami, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Atsakovas savo prašymą motyvavo tuo, kad apie turėjusį įvykti teismo posėdį nebuvo informuotas, kadangi buvo išvykęs iš Lietuvos, o apie ieškinio ir priimto sprendimo turinį sužinojęs tik 2009-04-07. Šiuos teiginius patvirtina jo parašai minėtų procesinių dokumentų įteikimo pažymose su nurodyta data (b.l.15, 40. 41). Iš bylos taip pat matyti, kad ieškovo nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu nei vienas procesinis dokumentas, susijęs su byla ir pareikštu jam ieškiniu, nebuvo įteiktas, nurodant tai, kad šis penkerius metus šiuo adresu negyvena. Todėl apie iškeltą bylą atsakovas buvo informuotas viešo paskelbimo būdu ( b.l. 16, 19-20, 26, 31,33).
Apelianto skundo argumentas, esą toks jo informavimas buvęs nepakankamas, teisiškai nepagrįstas, kadangi pasirinkimo teisė prašyti skirti kuratorių ar skelbti savo sąskaita apie iškeltą bylą bei teismo posėdį viešo paskelbimo būdu, kuomet neįmanomas dokumentų įteikimas tiesiogiai adresatui, priklauso ieškovui. Kita vertus, pats savaime atsakovo informavimas CPK 130 str. numatytuoju būdu yra įstatymu leidėjo valia pripažįstamas tinkamu informavimu. Tačiau toks pranešimo būdas nagrinėjamu atveju ir esant tokioms faktinėms aplinkybėms neabejotinai sudaro prielaidas atnaujinti praleistą terminą konkrečiam veiksmui atlikti – paduoti atitinkamą prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tokia teisėjų kolegijos pozicija pagrindžiama tuo, jog priimdamas teismo sprendimą už akių, teismas tik formaliai įvertina į bylą pateiktus įrodymus (CPK 285 str. 2 d.), todėl siekiant realiai užtikrinti šalių interesų pusiausvyros ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principų įgyvendinimą, kitai ginčo šaliai taip pat turi būti suteikta galimybė išdėstyti savo argumentus bei įrodinėti, juo labiau, kad šiuo atveju teisiniai santykiai, iš kurių kildinama skola, susiklostę daugiau nei prieš dešimtmetį.
Pažymėtina ir tai, kad sprendimo už akių institutas iš esmės yra pasyvaus elgesio bylos procese padarinys, juo naudojamasi siekiant užkirsti kelią proceso vilkinimui, kuomet bylos šalies procesinis elgesys leidžia manyti esant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis CPK 7 str. 2 d. prasme požymių, šaliai prisiimant atsakomybę už savo pasyvumą. Nagrinėjamu atveju tokių požymių nesama, priešingai, nežinojimą lėmė ne subjektyvios, o objektyvios priežastys, nes apeliantas iki 2009-04-07 nebuvo susipažinęs su jam iškeltais reikalavimais, ir savo pozicijos dėl jų pagrįstumo negalėjo išsakyti.
Taigi susiklosčiusioje teisinėje situacijoje pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir prašymo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti dalyje byla išnagrinėtina iš esmės, šį terminą apeliantui atnaujinant. (CPK 78 str. 1 d.).
Kitoje prašymo dalyje byla grąžintina pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kita teismo sudėtimi nuo CPK 288 str. 1 d. numatytos procesinės stadijos. Kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, jog byloje privalo būti teismo procesinių dokumentų originalai. Tuo tarpu nagrinėjamų atveju apeliacinės instancijos teismui kartu su byla yra pateiktas tik skundžiamos nutarties nuorašas (b.l. 61). Be to, ieškovas patikslintame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, jog, vykdydamas teismo paskirtą įpareigojimą, jis pateikia žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio kvito bei teismo 2009-04-17 nutartimi dėl trūkumų šalinimo nurodyto primokėti 14 Lt žyminio mokesčio kvito originalus (b.l. 60). Tačiau šių dokumentų originalų apeliacinės instancijos teismui pateiktoje byloje taip pat nėra. Šie bylos medžiagos trūkumai yra esminės kliūtys tinkamam prašymo išnagrinėjimui, todėl prašymo nagrinėjimo eigoje (CPK 288 str. 1 d. - 2 d.) privalo būti pašalinti.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti A. S. įstatymo nustatytą 20 dienų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą, o atsakovo A. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui kita teismo sudėtimi.