- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2YT-4347-772/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01626-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- A. M.
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui 1. V. M., neatvykus pareiškėjui A. M. ir suinteresuoto asmens 2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovui, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: 1. V. M. (toliau - 1. Suinteresuotas asmuo), 2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau - 2. Suinteresuotas asmuo).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo velionė motina Z. M. po tėvo Z. M. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu buvo priėmusi velionio vyro, palikimą, tai yra jam priklausiusią 1/2 dalį turto, iš jiems abejiems priklausančių nekilnojamųjų daiktų, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj. Atskirai nurodė, kad motina priėmė ir kitus velioniui tėvui priklaususius kilnojamuosius daiktus. Teigė, jog kiti asmenys, išskyrus motiną nėra ir nebuvo pareiškę savo valios į velionės vyro (tėvo) palikimą.
Pareiškėjas teigė, kad po velionio tėvo mirties motina nepertraukiamai valdė ir prižiūrėjo prašyme nurodytų nekilnojamųjų daiktų dalis, mokėjo mokesčius, naudojosi jais, bei atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėjas nurodė, kad motina kartu su tėvu iki pastarojo mirties šiuos nekilnojamuosius daiktus įsigijo, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, po jų santuokos (duomenys neskelbtini) sudarymo, kurie VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale yra įregistruoti motinos vardu. Tuo pačiu pripažino, kad nors minėti nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti motinos vardu, tačiau ir velioniui tėvui taip pat priklausė 1/2 jų dalis. Nors po vyro mirties pareiškėjo motina laiku nesikreipė į vietos notarą, tačiau laiko, jog faktiniu valdymu ji priėmė velionio sutuoktinio palikimą. Papildomai nurodė, kad tėvai 2008-04-15 buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą dėl įpėdinių, kurie paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, paskyrimo (CK 5 45 str. 2 d.). Atskirai nurodė, kad pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į velionės motinos palikimą, kadangi nėra nustatyta, jog pastaroji faktiniu valdymu yra priėmusi velionio sutuoktinio palikimą. Teigė, kad šis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas, norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į velionės motinos palikimą.
Pareiškėjas savo prašymą teismui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
1. ir 2. Suinteresuoti asmenys, pateikė teismui į bylą savo nuomonę dėl pareiškėjo prašymo.
Abu suinteresuoti asmenys dėl pareiškėjo pareiškimo nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Papildomai duodamas paaiškinimus 1. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis neturi broliui pretenzijų dėl tėvo palikimo, nors ir jis laiku nesikreipė į vietos notarų biurą po velionio tėvo mirties norėdamas priimti palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Iš bylai pateiktų dokumentų, matyti, kad pareiškėjas A. M. yra Z. M. ir Z. M. sūnus (5 b. l.). Pareiškėjo tėvai iki tėvo mirties (duomenys neskelbtini) buvo sutuoktiniai (CK 3. 50 str. 1d.) (7-8 b. l.). Iš pateikto teismui mirties liudijimo kopijos seka, kad pareiškėjo motina pergyvenusi sutuoktinį mirė (duomenys neskelbtini) (12 b. l.). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų ir kitų oficialių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjo tėvai kaip sutuoktiniai, gyvendami santuokoje nuo 1978-09-05 iki 1997-12-19 įsigijo pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus, su priklausiniais, kurie buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, tai yra kiekvienam iš jų priklausė po 1/2 dalį šio daikto dalių, nors viešame registre jie yra įregistruoti Z. M. vardu, nes buvo įsigyti jų santuokos metu (SŠK 21 str. 1 ir 3 d., CK 3. 87 str. 1d., CK 3. 117 str.1d.) (4, 10-11 b. l.). Pagal bylos duomenis pripažintina, kad pareiškėjo motina po velionio vyro mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą, pradėdamas jį valdyti, naudoti, prižiūrėti ir juo rūpintis kaip savo turtu (14-16 b. l.). Pažymėtina, kad pareiškėjo motina liko ir toliau gyventi jai ir buvusiam sutuoktiniui priklausančiame name (10-11 b. l.). Kadangi 1. ir 2. Suinteresuotas asmuo prieštaravimo dėl pareiškėjo prašymo nepareiškė, todėl laikytina, kad į atsiradusį velionio Z. M. palikimą jis nepretenduoja (21-22 b. l.).
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėjo motina Z. M. kaip įstatyminė įpėdinė priėmė velionio sutuoktinio vardu atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, o kiti galimi įpėdiniai (pvz. pareiškėjas, 1. ir 2. Suinteresuotas asmuo) tuo metu savo valios dėl to nepareiškė. Pažymėtina, kad paveldėjimo byla į velionio Z. M. palikimą nebuvo užvesta, nors jie buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą (3 b. l.). Kadangi pareiškėjas ir 1. bei 2. Suinteresuotas asmuo savo valios per įstatymo nustatytą terminą į Z. M. palikimą neišreiškė, tai laikytina, jog jie tuo metu jo atsisakė pareiškėjo motinos naudai (7-8 b. l.).
Esant šiems įrodymams, ir nesant kitų, darytina išvada, kad tik pareiškėjo motina Z. M. po velionio vyro Z. M. mirties (duomenys neskelbtini), būdama teisėta atsiradusio palikimo įpėdine (CK 5.13 str.), priėmė buvusio sutuoktinio palikimą, tai yra 1/2 dalį nekilnojamųjų daiktų, pradėdama juos faktiškai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Dėl pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto kiti suinteresuoti asmenys pretenzijų jam neturi (21-22, 26 b. l.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) motina Z. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po velionio vyro Z. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, tai yra 1/2 dalį jam priklausiusių nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., pradėdama juos faktiškai valdyti.
2. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti į velionės motinos Z. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), vardu atsiradusį palikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.