Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio R. Kudrausko pareiškimą dėl patraukimo atsakomybėn asmens, kliudančio vykdyti vykdomąjį dokumentą, suinteresuotas asmuo G. V., išieškotojas Šiaulių m. savivaldybės administracija (ŠSA).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis prašė pareiškimu už jo reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, skirti buvusios BUAB Vitafina (bendrovė likviduota dėl bankroto) buvusiam bankroto administratoriui G. V. piniginę baudą.

Šiaulių miesto apylinkės teismas dėl minėto sprendimo išaiškinimo 2011-03-10 priėmė nutartį, kuria išaiškino, kad šie statiniai negali būti nei bendrovės kreditorių sprendimu nurašyti, nei perduoti išieškotojui, o turi būti nugriauti. 2011-04-21 Šiaulių apygardos teismas šią nutartį paliko nepakeistą. 2011-06-03 administratoriui buvo išsiųstas įpareigojimas dėl teismo sprendimo įvykdymo, tačiau 2011-06-21 administratorius antstoliui atsiuntė pranešimą, kuriuo ignoruodamas Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį vėl nurodė, jog įpareigojimo įvykdyti negalėjo ir negali, kadangi BUAB „Vitafina“ vardu registruotas turtas adresu Radviliškio g. 47, Šiauliai, yra nurašytas.

1. Skirti G. V. BUAB „Vitafina“ bankroto administratoriui baudą už antstolio reikalavimo vykdyti teismo sprendimą nevykdymą.

Antstolis kartu su pareiškimu pateikė teismui ir vykdomąją bylą.

Antstolis į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai, iki teismo posėdžio pradžios negauta antstolio prašymų neatvykimą į teismo posėdį pripažinti dėl svarbios priežasties ir atidėti teismo posėdį, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Atsiliepdami į antstolio pareiškimą dėl baudos paskyrimo informuojame, kad bankroto administratorius G. V. nesutinka su antstolio pareiškimu dėl baudos paskyrimo, kadangi likviduojama dėl bankroto UAB „Vitafina“ 2011 m. spalio 13 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, pagal LR CK 2.95 str. 3 d. įmonės veikla pasibaigė, o vadovaujantis LR CK 6.128 str. 3 d. baigėsi ir juridinio asmens prievolės.

Vadovaudamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir vadovaujantis LR CK 6.128 str. 3 d. G. V. teismo prašė:

Antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo palikti nenagrinėtą.

Suinteresuoto asmens ŠSA atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai, iki teismo posėdžio pradžios negautas iš jo prašymas neatvykimą į teismo posėdį pripažinti dėl svarbios priežasties ir atidėti teismo posėdį, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Vykdymo procese skolininkui yra suteiktos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 dalies pagrindu, t.y. CPK VI dalyje numatytas atvejis (t.3, b.l. 91).

Suinteresuotas asmuo G. V. nurodė argumentus – kad tik dėl to, jog BUAB Vitafina yra likviduota ir 2011-10-13 išregistruota iš Juridinių asmenų registro pagal CK 2. 95 str. 2d. jis neįvykdė teisėtų antstolio reikalavimų. Tačiau iš byloje esančių duomenų matosi, kad Šiaulių m. apylinkės teismas 2011-03-10 nutartimi išaiškino bylos dalyviams, tame tarpe ir bankroto administratoriui G. V. kaip turėjo ir turi būti vykdomas to paties teismo 2008-08-19 sprendimas (v/b., b.l.9-12). Ši nutartis liko galioti ir Šiaulių apygardos teismui išnagrinėjus bankroto administratoriaus atskirąjį skundą, kuris 2011-04-21 nutartimi buvo atmestas (v/b., b.l.29-30). Tačiau bankroto administratorius ir po to nevykdė antstolio reikalavimo, o jį ignoruodamas bei remdamasis 2009-11-23 kreditorių susirinkimo sprendimu ir toliau vilkino prievolės kylančias iš teismo sprendimo vykdymą. Be to nors bankroto administratorius žadėjo antstoliui dar kartą šį klausimą apsvarstyti bendrovės kreditorių susirinkime, tačiau po to tik buvo priimtas sprendimas bankrutavusią bendrovė likviduoti, kuri 2011-10-13 buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro (v/b., b.l. 32, t.3, b.l.97). Šie G. V. veiksmai leidžia teismui daryti išvadą, kad jis kaip buvęs BUAB Vitafina bankroto administratorius ne tik nesiekė tinkamai įvykdyti priimto teismo sprendimo, bet ir faktiškai veikė prieš jo įvykdymą ir tuo pačiu pripažintinas ne tik kaltu, bet ir laikytinas atsakingu už išieškotojui padarytą žalą (nuostolius). Taip pat vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad G. V. po 2011-06-21 nustatyta tvarka būtų pranešęs antstoliui, dėl ko ir toliau negali įvykdyti jo reikalavimo (v/b., b.l.31). Antstolio veiksmai vykdomojoje byloje irgi nebuvo skundžiami. Šiaulių m. apylinkės teismo 2008-08-19 sprendimas nuo jo įsigaliojo momento (2008-12-08) turėjo būti vykdomas (CPK 331 str. 6 d.). Tik įvykdžius minėtą 2008-08-19 teismo sprendimą, būtų įgyvendintas teismo sprendimo privalomumo principas, įsiteisėjęs teismo sprendimas, yra privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Taigi nagrinėjamojoje byloje neturi reikšmės suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad kreditoriai neleido laiku įvykdyti ne tik teismo sprendimo, bet ir antstolio reikalavimų, neturi reikšmės taip pat ir kitos jos nurodytos aplinkybės (pvz., lėšų nebuvimas, pastato nugriovimui niekas neperka ir pan.). Šioje nagrinėjamojoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl BUAB Vitafina kreditorių 2009-11-23 susirinkimo sprendimo (darbotvarkės 2p.) teisėtumo. Antstolio reikalavimai yra privalomi visiems vykdymo proceso dalyviams ir turi būti vykdomi, todėl skolininko nurodyti argumentai negali būti pripažįstami antstolio reikalavimų nevykdymo pagrindu, tuo pačiu ir kaip atleidžiantys asmenį nuo atsakomybės teismo sprendimo nevykdymo atveju (CPK 18 str.).

Vykdant teismų sprendimus, šiuo atveju teismo sprendimą dėl įpareigojimo nugriauti nekilnojamąjį daiktą, asmenys turi laikytis imperatyvios įstatyme nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymų ginamos asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismo 2008-08-19 sprendimu nustatytas įpareigojimas skolininkui ir antstolio reikalavimai yra įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus (v/b., b.l.31). Antstolio R. Kudrausko 2011-06-03 įpareigojimas ir teismo 2008-08-19 sprendimas nustatė skolininkui įpareigojimus, kuriuos jis turėjo įvykdyti per sprendime nurodytą terminą. Kaip jau minėta antstolio reikalavimas vykdyti įpareigojimą yra privalomas visiems asmenims (CPK 585 str. 1d.). Dėl to pripažintina, kad antstolis nustatęs, jog neįvykdytas įpareigojimas pagrįstai su pareiškimu kreipėsi į teismą.

Bankrutuojančios bendrovės administratorius atsako už šios įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo administruojama įmonė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Bendrovė, net ir turėdama bankrutuojančios įmonės statusą savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms šios įmonės veiklos sritims - įmonės veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas (pvz. CPK) ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įmonės vadovas. Bylos atveju tokiu asmeniu pripažintinas bankroto administratorius G. V..

Pagal bendrą taisyklę bankroto administratorius atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos turėjo būti gerai žinomos ir BUAB Vitafina tuomečiam bankroto administratoriui G. V. (teisėtumo samprata). Dėl bankroto administratoriui taikytinų elgesio standartų ir jo atsakomybės ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ administratorius V. K. v. UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2011; LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Pakrijas“ v. UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010; LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,If draudimas“ v. UAB ,,Vilniaus grūdai“, bylos Nr. 3K-3-304/2009; LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB Generosus Dominus ir UAB Audata v. Kooperatinei bendrovei Jonas ir sūnūs ir kt., bylos Nr. 3K-3-6/2012).

Tiek antstoliui 2011-06-03 priėmus įpareigojimą skirtą G. V., o taip pat dar anksčiau 2010-12-10 priėmus patvarkymą vykdyti išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą, bankroto administratoriui turėjo būti žinoma, kad už antstolio reikalavimų neįvykdymą, jam gali būti skirta bauda, kaip atsakingam asmeniui (CPK 585, 618 str.). Todėl pripažintina, kad antstolis teisėtai prašė skolininko vadovą (bankroto administratorių) pradėti vykdyti teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, įpareigojantį skolininką per 3 mėnesius nugriauti pastatus, esančius Radviliškio g. 47, Šiauliuose. Tačiau BUAB Vitafina tuometis bankroto administratorius G. V. šio antstolio reikalavimo nepaisė ir jo neįvykdė. Tokie bankrutuojančios bendrovės administratorius G. V. veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų įstatymo nuostatų. Dėl to teismas konstatuoja, kad konkrečiai bankroto administratorius G. V. veikdamas vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir nevykdydamas antstolio įpareigojimo bei nevykdydamas teismo sprendimo įpareigojimo, nebuvo apdairus ir neatsakingai bei nepagrįstai atsisakė vykdyti antstolio R. Kudrausko pateiktą įpareigojimą.

Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad bankroto administratorius pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo vadovaujamos įmonės interesai. Kadangi bankroto administratoriui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik kreditoriai, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš bankroto administratoriaus veikti įmonės interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar bankroto administratorius konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad bankroto administratoriaus veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant bankroto administratoriaus atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas būtų pasielgęs kitaip ir dėl to išieškotojas būtų išvengęs nuostolių. Tai reiškia, kad bankroto administratorius pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda pagrindas skirti jam piniginę baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą, o tuo pačiu už administratoriaus veiksmais išieškotojui padarytus nuostolius. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys bankroto administratorių - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl bankroto administratorius neveikimas, ar tai buvo padaryta dėl jo kaip vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t.t., negali būti panaudoti kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti bankrutuojančiai įmonei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš administratoriaus pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo įmonei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad bankroto administratorius neturi atsakyti už kitų tos pačios įmonės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti, neteisėtus veiksmus, dėl ko nebuvo vykdomas antstolio reikalavimas ir išieškotojui yra padaryti nuostoliai, turi atsakyti pats vadovas (bankroto administratorius). Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldiniu kontrolės ir priežiūros rezultatas.

Bankroto administratoriaus rūpestingumo ir apdairumo laipsnį gali apspręsti daugybė faktorių. G. V. ne tik nevykdė antstolio reikalavimo, bet ir nesikreipė į teismą, kad būtų panaikintas kaip neteisėtas bendrovės kreditorių susirinkimo 2009-11-23 priimto sprendimo darbotvarkės 2 punktas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Tuo pačiu neatvyko į teismo posėdį demonstruodamas nepagarbą teismui ir veikdamas kaip nerūpestingas bei neatsakingas asmuo, dėl ko nebuvo vykdomas antstolio reikalavimas, kas leidžia teismui atsižvelgti į šiuos suinteresuoto asmens veiksmus, nustatant jam skiriamos baudos dydį. Nurodytas administratoriaus elgesys neatitinka Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso reikalavimų (11p.).

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl bankroto administratoriaus aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimą. Šiuo atveju teismas mano, kad bankroto administratorius turėjo galimybę atsižvelgti ne tik į bendrovės kreditorių interesus, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad bankroto administratoriaus atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais jų darbo laikotarpiu. Bankroto administratorius siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto kreditorių sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų į bylą buvęs BUAB Vitafina bankroto administratorius G. V. nepateikė. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo G. V. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jos atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą, pakartotinai nesušaukiant bendrovės kreditorių susirinkimo po antstolio 2011-06-03 įpareigojimo pateikimo (v/b., b.l.31).

Tik dėl bankroto administratorius kaltės liko kol kas neįvykdytas teismo sprendimas, o jis visgi privalo būti įvykdytas. Todėl tokiu atveju galima kelti klausimą, kad išieškotojui ar antstoliui savo lėšomis įvykdžius 2008-08-19 teismo sprendimą atsakingu už jo įvykdymo metu patirtas išlaidas gali būti pripažintinas G. V..

Atskirai pastebėtina, kad antstolio pareiškimo padavimas dėl jo reikalavimo nevykdymo, neatima iš suinteresuoto asmens teisės, pavyzdžiui Šiaulių m. savivaldybės administracijos, kreiptis į teismą dėl atsakingo subjekto neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo po pastatų nugriovimo (CK 6. 246 str. 1 d.). Pareiškimas dėl antstolio reikalavimo nevykdymo pirmiausia, yra skirtas tam, kad būtų galima teismo tvarka įpareigoti atsakingą asmenį pašalinti jo neteisėtų veiksmų sukeltus teisinius padarinius arba kon­statavus jo atsisakymo atlikti vieną ar kitą veiksmą neteisėtumą - įpareigoti atitinkamą subjektą šį veiksmą atlikti. Tokiu atveju ateityje žalos priteisimas iš atsakingo asmens po antstolio pareiškimo išnagrinėjimo, kai jau yra konstatuotas ginčo atveju bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumas, yra nepalyginamai paprastesnis, nes būsimame teismo procese jau nebereikia įrodinėti šio asmens neteisėtų veiksmų. Todėl jeigu teisme bus pareikštas ieškinys G. V., kartu su jo civilinę atsakomybę apdraudusiu draudiku dėl žalos atlyginimo už jo neteisėtais veiksmais padarytus nuostolius, ieškovui jau nebereikės įrodinėti bankroto administratoriaus kaltės, o tik kitas civilinės atsakomybės sąlygas.

Vykdant antstolio nurodymus, šiuo atveju R. Kudrausko įpareigojimą, asmenys turi laikytis imperatyvios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymais ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB Vitafina bankroto administratoriumi nuo 2007-08-07 iki 2011-10-13 buvo paskirtas G. V.. Taigi G. V. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio įpareigojimo nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 2 d. numatytos priemonės. Nevykdydamas nurodyto antstolio įpareigojimo G. V. pažeidė CPK 585 str. 1 d., t.y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais G. V. skirtina 400 Lt bauda.

Įstatymas numato, kad asmeniui už antstolio reikalavimo nevykdymą gali būti paskirta baudą iki 1 000 Lt (CPK 585 str. 2d.). Tačiau šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skirti G. V. (a/k (duomenys neskelbtini) dirbusiam nuo 2007-08-07 iki 2011-10-13 BUAB Vitafina (į/k 300633610) bankroto administratoriumi, 400 Lt (keturių šimtų litų) baudą.

Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.