Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės K. B. atstovas advokato padėjėjas Džiugas Žymančius teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti 1 234,17 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Institucijos teikiančios išvadą atstovė J. J. teismo posėdžio metu palaikė raštu teismui pateiktą išvadą. Nurodė, kad nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią. Vaikų gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su ieškove, tai geriausiai atitinka vaikų interesus. Išlaikymo dydis yra pakankamas, tačiau turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Siekiant atstatyti vaikų ir tėvo ryšį turėtų būti taikomas pereinamas laikotarpis, kurio metu vaikai su tėvu galėtų bendrauti nuotolinėmis priemonėmis, vėliau bendraujama tiesiogiai, pasitelkiant psichologą.

Atsakovui N. B. ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti per teismų elektroninių paslaugų portalą – atsakovas bylos duomenimis paskutinį kartą buvo prisijungęs 2025 m. balandžio 18 d., t. y. po pirmo procesinių dokumentų jam išsiuntimo (išsiųsti 2025 m. balandžio 4 d.) ir su jais laikomas susipažinęs. Kadangi atsakovas turi aktyvuotą LITEKO VEP paskyrą, jos nėra deaktyvavęs ir nėra pareiškęs, jog nepageidauja procesinių dokumentų byloje gauti elektroninių ryšių priemonėmis, todėl procesiniai dokumentai į jo paskyrą vėliau taip pat buvo siunčiami per teismų elektroninių paslaugų portalą. Atsakovas būdamas informuotas apie procesą, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, proceso eiga nesidomėjo ir į bylos nagrinėjimą šaukiamas neatvyko, todėl byla išnagrinėtina iš esmės atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 384 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš visiškai.

Dėl šalių santuokos nutraukimo.

Iš į bylą su ieškiniu pateikto Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šalių, ieškovės K. B. ir atsakovo N. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodo, kad jos ir atsakovo bendras gyvenimas nutrūko po atsakovo smurto prieš ją 2024 m. rugsėjo 3 d., kuris užfiksuotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Bendrųjų sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnio 1 dalyje – būti vienas kitam lojaliu, vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai ir prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, pažeidimas gali būti aplinkybe, su kuria siejama kaltė dėl santuokos nutraukimo. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina – CK 3.60 straipsnio 3 dalis.

Ieškovė taikytis su atsakovu nesutinka, nurodo kad su atsakovu kartu nebegyvena ir šeimos išsaugoti galimybių nėra. Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės motyvuojant prieš ją panaudotu smurtu, dėl ko buvo priimtas sprendimas skirti apsaugos nuo smurto aplinkoje orderį. Tai pat nurodė, kad atsakovas prieš ją smurtavo ir anksčiau, o santuokos metu elgėsi netinkamai – žemino ją nepilnamečių vaikų akivaizdoje, sistemingai piktnaudžiavo alkoholiu, grasino su ja susidoroti, įžeidinėjo. Net nebegyvenant kartu atsakovė gaudavo grasinančių žinučių, buvo prie durų padėtos žvakutės, taip pat atsakovas įsiveržė į butą bei prieš ją smurtavo fiziškai, dėl ko buvo nuteistas. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, šias aplinkybes iš esmės patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgus į tai teismas daro išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo žiauraus elgesio su sutuoktine, taip pat sutuoktinio pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnyje, nevykdymo. Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes teismas taip pat daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.60 straipsnis.

Vadovaujantis CK 3.69 straipsniu, ieškovei po santuokos nutraukimo jai prašant paliktina jos iki santuokos turėta pavardė „L.“, atsakovui santuokinė pavardė „B.“.

Ieškovė po santuokos nutraukimo iš atsakovo išlaikymo nereikalauja, šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo.

Nustatyta, kad šalys turi nepilnamečius vaikus B. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. B., gimusį (duomenys neskelbtini).

Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Santuokos nutraukimo byloje privalu išspręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Ieškovė prašo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, motyvuojant šiuo metu su ja esančia vaikų gyvenamąja vieta. Institucijos teikiančios išvadą atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus. Atsižvelgus į tai šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).

Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Vaikui išlaikymui skiriama suma turi patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir kt. (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14 ir kt. straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės nurodomas išlaikymo vaikams dydis, atsižvelgus į dabartinius pragyvenimo kaštus, nepilnamečių vaikų amžių, teismo vertinimu yra realus, protingas ir nėra per didelis. Atsižvelgus į išdėstytą ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkintinas pilnai, iš atsakovo priteistinos lėšos nepilnamečių vaikų B. B. ir I. B. išlaikymui, mokamas kas mėnesį po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. vasario 7 d.) iki jų pilnametystės. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteista išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi ieškovei pavedama uzufrukto teise tvarkyti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai – CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas.

Dėl santuokoje įgyto turto, prievolių padalijimo.

Nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė vedybų sutartį, kuria šalių turto teisinis rėžimas buvo visiškai atskirtas. Turtas, kiekvienos ir šalių įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvienos iš šalių asmeninė nuosavybė. Atsižvelgus į šalių sudarytos vedybinės sutarties nuostatas, turtas tarp šalių nedalintinas.

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė šioje byloje turėjo 1 234,17 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 110,00 Eur išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu (už santuokos nutraukimą ir kitus su tuo susijusius neturtinius reikalavimus), bendrai išlaidų 1 344,17 Eur sumai, kurios ieškinį patenkinus visiškai, priteitinos iš atsakovo ieškovės naudai – CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis.

Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovo šios bylinėjimosi išlaidos, 135,00 Eur suma (250 Eur * 2 vaikai * 12 mėnesių * 3 proc. * 75 proc.), priteistinos valstybei. Ieškinį patenkinus visiškai valstybei iš atsakovo taip pat priteistinos 4,91 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų atsakovui įteikimu – CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis. Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 139,91 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „L.“, atsakovui santuokinę pavardę „B.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų B. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams B. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), mokamą kas mėnesį kiekvienam vaikui po 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. vasario 7 d.), iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę K. B. uzufrukto teise tvarkyti vaikų B. B. ir I. B. išlaikymui skirtas lėšas.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 344,17 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus 17 ct) ieškovei K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 139,91 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.