Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Irenos Stulpinienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjos D.J. atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Olgai Alekserienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D.J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovams nedalyvaujant. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo valdybos Klaipėdos skyrius 2010 02 05 sprendimu Nr. (9.53)S11-4630, vadovaujantis Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo 1.2 punktu (toliau Tvarka), atsisakė perimti žalos mokėjimo pareiškėjai prievolę valstybei (b.l. 16-17). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM 2010 06 03 sprendimu Nr. (11.1)1-3272 Valstybinio socialinio draudimo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 02 05 sprendimą Nr. (9.53)S11-4630 paliko nepakeistą (b.l. 115). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 09 01 sprendimu už akių pareiškėjai D.J. priteisė 39267 Lt žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2006 02 17 iki 2009 02 16 (b.l. 22-250, o 2009 06 15 nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria AB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo D.J. nuo 2009 02 17 neterminuotai mokėti periodinėmis išmokomis žalos atlyginimą po 1 MMA dydį kas mėnesį (b.l. 26). Šių procesinių sprendimų pagrindu išduoti vykdomieji dokumentai perduodant antstoliui vykdymui (b.l. 33-40). Klaipėdos apygardos teismo 2009 12 11 nutartimi AB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, sprendimas dėl AB (duomenys neskelbtini) veiklos pabaigos nepriimtas (b.l. 84, 123-125). Klaipėdos apygardos teismo 2010 06 15 nutartimi patvirtintas bankrutuojančios AB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai : 1. Pirmos eilės kreditorė D.J., reikalavimo suma 49877,82 Lt (b.l. 102-103, 84). Pareiškėja ginčija atsakovo sprendimą, kuriuo valstybė atsisakė perimti žalos mokėjimo D.J. prievolę. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas (toliau - Laikinasis įstatymas), Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašas (toliau - Tvarka), CK 508 straipsnis galiojęs iki 2001 06 30, Akcinių bendrovių įstatymas, Įmonių bankroto įstatymas, Civilinis kodeksas.

Lietuvos Respublikos Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18(1) straipsnyje numatytas žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimas valstybei. Šio įstatymo 1 dalies 1 punkte nurodyta žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei kai įmonei iškelta bankroto byla, kai įmonė likviduojama dėl bankroto, taip pat kai įmonė neveikia ir jai netaikoma bankroto procedūra bei dėl lėšų ir turto stokos įmonėje pagal teismo antstolių kontoros dokumentus nėra galimybės išieškoti nukentėjusiems teismo priteistą žalos atlyginimą. Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo 1.2 punktas reglamentuoja žalos atlyginimą dėl sveikatos sužalojimo, netekus maitintojo ar susirgus profesine liga, kai reikalavimus atlyginti žalą tenkina valstybė pagal galiojusio iki 2001 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 508 straipsnio 4 dalį. CK 508 straipsnyje reglamentuotas žalos atlyginimas, pasibaigus įpareigotam atlyginti žalą juridiniam asmeniui : 1 dalyje nustatyta, kad reorganizavus juridinį asmenį, įpareigotą atlyginti žalą, susijusią su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami juridinio asmens teisių perėmėjui, 2 dalyje - juridinį asmenį likvidavus, nukentėjusiajam priklausantys mokėjimai, nurodyti šio straipsnio pirmojoje dalyje, turi būti pirmiausia kapitalizuojami pagal draudimo taisykles ir įnešami draudimo įmonei (draudikui), kad ši išmokėtų juos nustatytu dydžiu ir tvarka, 3 dalyje - jeigu šio straipsnio antrojoje dalyje numatytas mokėjimų kapitalizavimas yra negalimas, tai šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami aukštesnei likviduoto juridinio asmens organizacijai arba organizacijai, nurodytai sprendime likviduoti juridinį asmenį, 4 dalyje- jeigu šio straipsnio antrojoje dalyje numatytas mokėjimų kapitalizavimas ir trečiojoje dalyje numatytas išieškojimas negalimi, tai šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus reikalavimus patenkina valstybė.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad D.J. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1994 01 18 nutartimi, pakeičiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1993 12 15 sprendimą, iš AB (duomenys neskelbtini) buvo priteistas žalos atlyginimas už sveikatos sužalojimą (b.l. 18-19). Tokiu atveju pareiga nukentėjusiajai mokėti žalos atlyginimą buvo nustatyta juridiniam asmeniui AB (duomenys neskelbtini), dėl kurios kaltų veiksmų padaryta žala. Laikinajame įstatyme nustatyti atvejai, kai kalti dėl žalos padarymo asmenys negali mokėti žalos atlyginimo, ši prievolė pereina valstybei. Nagrinėjamu atveju pagal Laikinąjį įstatymą, Tvarką bei CK 508 straipsnį, galiojusį iki 2001 06 30, valstybei pereis prievolė mokėti žalos atlyginimą D.J., kai bus nustatyta, kad AB (duomenys neskelbtini) šios prievolės nebegali vykdyti dėl bankrutuojančios bendrovės likvidavimo, priėmus Klaipėdos apygardos teismui nutartį dėl likviduojamos AB (duomenys neskelbtini) pabaigos ir jos pagrindu išregistravus bendrovę iš juridinių asmenų registro, nustačius mokėjimų kapitalizavimą ir išieškojimo negalimumą. Šioje byloje teismas tokių aplinkybių nenustatė, pareiškėja taip pat jų nenurodė ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.

Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnyje reglamentuotas bendrovės likvidavimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrovė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais, o 2 dalyje, kad sprendimą likviduoti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas arba teismas, 4 dalyje, kad bankrutavusi bendrovė likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos CK 2.106 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas juridinio asmens likvidavimo pagrindas - teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 1 dalį įmonė pripažintina bankrutavusia, kai teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Šio įstatymo 32 straipsnyje reglamentuotas bankrutavusios įmonės likvidavimas :1. Įmonė įgyja bankrutavusios įmonės statusą nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. 2. Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos privalo pateikti šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutavusią įmonę, pateikti dokumentus juridinių asmenų registrui, pranešti apie priimtą nutartį bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams), įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, darbo biržai, taip pat Vertybinių popierių komisijai, jeigu likviduojama finansų maklerių įmonė, valdymo įmonė, investicinė bendrovė arba akcinė bendrovė, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymą. 4. Po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.5. Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo dienos arba nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos pateikia prašymą juridinių asmenų registrui išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę. Kartu su prašymu administratorius privalo pateikti teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos arba kreditorių susirinkimo sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmonės įregistravimo pažymėjimo ir steigimo dokumentų originalus, pažymą, kad dokumentai toliau saugoti perduoti archyvui, ir nurodo įmonę aptarnaujančių bankų bei kitų kredito įstaigų adresus.6. Juridinių asmenų registras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos gavimo dienos ją išregistruoja ir apie tai praneša mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams bei bankams ir kitoms kredito įstaigoms, aptarnavusioms įmonę, ir šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad pagal aukščiau nurodytus įstatymus Akcinių bendrovių įstatymą bei Įmonių bankroto įstatymą AB (duomenys neskelbtini) yra pradėta bankroto byla dėl bendrovės likvidavimo, tačiau sprendimas dėl veiklos pabaigos nepriimtas. Pareiškėja Klaipėdos apygardos teismo nutartimi yra įtraukta į kreditorių sąrašą su reikalaujama suma 49877,82 Lt (b.l. 102). Žalos išieškojimo užtikrinimui taikytos užtikrinimo priemonės - turto areštas (b.l. 41-43). Iš pateiktos pareiškėjos sąskaitos išrašo matyti, kad AB (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2009 01 01 iki 2010 01 18 mokėjo žalos atlyginimą, t.y. vykdė savo pareigą mokėti žalos atlyginimą (b.l. 44-46). Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjai atsiras teisė reikalauti valstybės perimti jai žalos mokėjimo prievolę, teismui priėmus nutartį, kurioje bus nuspręsta dėl likviduojamos AB (duomenys neskelbtini) pabaigos ir jos pagrindu išregistravus bendrovę įstatyme nustatyta tvarka iš juridinių asmenų registro bei apie tai pateikus įrodymus atsakovui pagal Tvarkos 6¹ punkto reikalavimus. Tvarkos 6¹ punkte nustatyta žalos mokėjimo tvarka, kai žalos atlyginimo mokėjimo prievolės pereina valstybei pagal šios tvarkos 1.2 ir 1.3 punktus, žalos atlyginimo gavėjo gyvenamosios vietos teritoriniams skyriams pateikiami šie dokumentai: prašymas, teismo sprendimas arba buvusio žalos atlyginimo mokėtojo sprendimas (įsakymas) ir pažyma apie darbingumo netekimo procentus. Šios tvarkos 1.2 punkte nurodytu atveju papildomai pateikiama pažyma apie įmonės išregistravimą iš juridinių asmenų registro, duomenys apie tai, kad žalos atlyginimas nesumokėtas iš karto ir nekapitalizuotas iki 2001 m. birželio 30 d. galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 508 straipsnyje nustatyta tvarka, dokumentai ir duomenys apie žalos atlyginimo mokėjimo nutraukimą, o šios tvarkos 1.3 punkte numatytu atveju – buvusios žemės ūkio įmonės (kolūkio, valstybinio ūkio) privatizavimą (reorganizavimą) įrodantys dokumentai. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad skundžiami teisės aktai –Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 02 05 sprendimas Nr. (9.53)S11-4630 dėl žalos atlyginimo mokėjimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 06 03 sprendimas dėl žalos atlyginimo D.J. - yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių priimti naują sprendimą perėmimo žalos atlyginimo mokėjimo D.J. pagal teismo sprendimus. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes įstatymas išlaidų atlyginimą numato proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 89 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos D.J. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai Aušrelė Mažrimienė Irena Stulpinienė Vida Stonkuvienė