- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2011-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-148-106-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- G. S.
- Civilinis ieškovas
- E. A.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Valentinienė Teisėja L. BajorinienėBaudžiamoji byla Nr. 1A–148-106/2011Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.1.1, 1.1.9.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2011 m. vasario 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 1 d. ir nuteistas 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., G. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.
Pripažinta civilinei ieškovei E. A. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteista iš G. S. Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 62,40 Lt išlaidų, susijusių su automobilių nugabenimu į saugojimo aikštelę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. birželio 12 d., apie 20 val., 20 min., Tauragės rajone, Joniškės kaimo ribose, kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 149 kilometre, vairuodamas V. S. priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 133 punkto reikalavimus, nesuvaldė automobilio ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą trenkėsi į priešpriešiais važiavusį automobilį „Audi 80”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą E. A.. Eismo įvykio metu E. A. padarytas galvos sumušimas su muštine žaizda apatinėje lūpoje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, dešinio peties sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas, kairiojo kelio priešgirnelinio tepalinio maišelio uždegimas, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir prašo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės bei sumažinti piniginę baudą.
Nurodo, kad jis buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tai nebuvo šiurkštūs ar grubūs kelių eismo taisyklių pažeidimai. Visi kelių eismo taisyklių pažeidimai, kuriuos nurodo pirmosios instancijos teismas, buvo padaryti iki 2009-06-12. Po šio eismo įvykio, už kurį jis nuteistas šiuo nuosprendžiu, daugiau jokių kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Visas pinigines baudas, kurios man buvo paskirtos, sumokėjo. Todėl nuosprendžio priėmimo momentu administracinių nuobaudų galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs, galiojančių nuobaudų neturi. Tvirtina, kad aplinkybė, jog buvo baustas administracine tvarka, tačiau administracinių nuobaudų galiojimo terminas yra pasibaigęs, negali būti pagrindu teigti, kad jis yra potencialus pažeidėjas, ir mano, kad ta aplinkybė negali turėti įtakos jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise. Nuo 2010-01-26 apeliantas dirba UAB (duomenys neskelbtini) betonuotoju. Į jo tiesiogines pareigas įeina ir bendrovei priklausančių automobilių vairavimas. Kadangi į darbo vietą nuolat tenka atsivežti darbo įrankius ir medžiagas, todėl darbo atlikimui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Apeliantas gyvena kaime pas tėvus, nekilnojamojo turto, nuosavo automobilio neturi. Į darbo vietą Tauragės mieste važiuoja tėvui priklausančiu automobiliu. Darbe vairuoja bendrovei priklausančius automobilius, kurie būna priskiriami konkrečią darbo dieną. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis neturėsi kaip patekti į darbo vietą, o taip pat negalėsiu tinkamai vykdyti savo pareigas darbovietėje. Darbas UAB (duomenys neskelbtini) yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, jokių kitų pajamų neturi. Taip pat nurodo, kad jis gyvena su sugyventine V. J., kartu augina sūnų, kuris gimė (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonė jam neturėjo būti taikoma, nes piktybinių kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padaręs, o eismo įvykio sukėlimas buvo atsitiktinumas ir nelaimingas atsitikimas.
Taip pat apeliantas mano, kad dėl sunkios materialinės padėties jam yra paskirta aiškiai per didelė piniginė bauda.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam G. S. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę.
G. S. padarė neatsargų nusikaltimą. Jis anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui bei esant galiojančioms administracinėms nuobaudoms už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 121-124). Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad padarytas eismo įvykis nebuvo atsitiktinis, nes G. S. teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones įgijo tik 2007-04-11 (t. 1, b. l. 75), tačiau iki nusikaltimo padarymo buvo baustas net aštuonis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ( t. 1, b. l. 12-124), Be to, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nors nusikaltimas ir yra neatsargus, tačiau eismo įvykį sąlygojo ženkliai viršytas maksimalus leistinas greitis. Byloje nustatyta, kad G. S. matė greitį iki 70 km/h ribojantį kelio ženklą, tačiau greičio nesumažino, ir tai rodo, jo veiksmų tyčinį pobūdį.
Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
Apylinkės teismas tinkamai nustatė bausmės dydį, neperžengdamas BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų. Už neatsargų nusikaltimą nustatoma bauda iki 75 MGL dydžio (BK 47 str. 3 d. 5 p.). Nuteistajam G. S. paskirta 40 MGL dydžio bauda yra artima šios bausmės vidurkiui, todėl nelaikytina aiškiai per griežta. Atitinkamai mažinti jos, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.
Nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai ir dėl apylinkės teismo kartu su bausme paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas paprastai padaromas naudojantis specialia teise vairuoti transporto priemonę (išskyrus atvejus, kai kaltininkas sukelia eismo įvykį vairuodamas transporto priemonę šios teisės neturėdamas). Todėl, nors BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.
Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 str. numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iš visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išskirti turinčias didžiausią reikšmę. Teismų praktika rodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles.
Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 str.), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), klausimas – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, turi būti svarstomas individualiai įvertinant nuteistojo asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą bei kitas konkrečios bylos aplinkybes.
Apylinkės teismas paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendžio priėmimo metu G. S. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, po eismo įvykio daugiau Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Tačiau tokios skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvados, kad padarytas nusikaltimas buvo pasekmė sistemingo Kelių eismo taisyklių nepaisymo. Kaip minėta, jis per dvejus metus nuo teisės vairuoti transporto priemonę įgijimo už tai buvo baustas net 8 kartus.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str. numatyta, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Todėl nusikaltimo padarymo metu nuteistajam G. S. paskirtos administracinės nuobaudos buvo galiojančios.
Nusikaltimas buvo padarytas dėl sąmoningo saugaus važiavimo greičio nesilaikymo, todėl apylinkės teismas, įvertinęs ir anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus, jų pobūdį, padarymo laikotarpį, pažeidimų skaičių, taip pat į kaltininko asmenybę, pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.
Nuteistasis nurodo, kad jis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo negalės dirbti, be to, jis augina mažametį vaiką. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone apelianto nurodytos aplinkybės negali būti suabsoliutinamos, kaip nepakeičiamos ar neišvengiamos, todėl nelaikytinos išimtinėmis. Atėmimo teisės vairuoti transporto priemones netaikymas paneigtų baudžiamosios atsakomybės prigimtį, prieštarautų bausmės paskirčiai. Neabejotinai baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui – paskirta teisingai. Tai padės įgyvendinti nuteistajam paskirtos bausmės tikslus. Be to, nuteistasis dirba betonuotoju, todėl jo tiesioginės darbo funkcijos nesusijusios su transporto priemonių vairavimu.
Pirmosios instancijos teismas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemonę (BK 68 str.) apeliantui taikė pagrįstai.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.