Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. G., kaltinamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje numatytų veikų padarymu, gynėjo advokato Edvino Sergaičio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarties, kuria A. G. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011 m. kovo 16 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. kaltinamas tuo, kad 2010 m. gegužės 29 d., apie 2 val. 55 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su A. S. ir kitais 6-7 nenustatytais asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas, (duomenys neskelbtini) esančio klubo „D. W.“ foje, dėl mažareikšmės dingsties, jog nebus įleisti į klubo salę, tyčia peiliu dūrė klubo administratoriui D. G. į pilvą, padarė jam durtai – pjautą pilvo ertmės sužalojimą su vidaus organų pažeidimu, tai nukentėjusiajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to jis, tuo pačiu metu, apsvaigęs nuo alkoholio, ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, siekdamas išvengti sulaikymo, pasipriešino klubo darbuotojams bei nepakluso teisėtiems policijos pareigūno A. D. reikalavimams, grasindamas sužaloti, tyčia peiliu dūrė A. D. į kairę koją, padarė durtą žaizdą kairėje pėdoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pasipriešino valstybės tarnautojui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsniu A. G. sulaikytas 2010 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi įtariamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėnesiams. Vėliau ši kardomoji priemonė buvo tęsiama. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartimi suėmimo terminas A. G. buvo pratęstas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto (gali bėgti (slėptis) nuo teismo) pagrindu.

Kaltinamojo A. G. gynėjas skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartį kaltinamajam A. G. pratęsti suėmimo terminą 3 mėnesiams.

Skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu A. G. nesislapstė, šaukiamas pats atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, ir sulaikytas buvo kai atvyko apklausai ikiteisminio tyrimo įstaigos patalpose. Todėl bylos faktiniai duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog A. G. galėtų ir būtų linkęs slėptis nuo teismo.

A. G. kilusio konflikto metu, dėl kurio jis yra teisiamas, buvo žiauriai sumuštas ir netgi peršautas.

Gynėjas nurodo, jog faktinės aplinkybės, kad A. G. turi sukūręs tvirtą šeimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų darbą, tuo pačiu ir legalų pragyvenimo šaltinį, akivaizdžiai ir vienareikšmiškai byloja, jog jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas yra pratęstas, yra per griežta.

Taigi, skundžiamos teismo nutarties teiginiai, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, yra niekuo nepagrįsti.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartimi kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės suėmimo terminą, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Byloje yra pakankamai duomenų, kurie leido A. G. įtarti inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu, o bylą kartu su kaltinamuoju aktu perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo A. G. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Už nusikaltimus, inkriminuojamus A. G., įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti kardomąją priemonę - suėmimą nėra išnykusios.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant ar pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą, pakanka bent vieno iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo. Klaipėdos apygardos teismas A. G. suėmimo terminą pratęsė, nes yra šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Kadangi A. G. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė, teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog yra nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis A. G. yra tris kartus teistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus neišnykus teistumui. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas A. G. bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Gynėjas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu A. G. nesislapstė, šaukiamas pats atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, ir sulaikytas buvo kai atvyko apklausai ikiteisminio tyrimo įstaigos patalpose. Todėl bylos faktiniai duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog A. G. galėtų ir būtų linkęs slėptis nuo teismo. Tačiau šis gynėjo argumentas yra atmestinas, nes kaltinamasis tuo metu tiksliai nežinojo kokia bausmė jam gręsia ir kuo jis bus kaltinamas pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, tuo tarpu pasikeitus jo procesinei padėčiai ir jam galutinai susivokus gręsiančios bausmės griežtumu, gali pasikeisti ir kaltinamojo požiūris į inkriminuojamos bausmės atlikimą, todėl aukštesnysis teismas mano, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo pagrindas nėra išnykęs.

Nors, gynėjas teigia, A. G. kilusio konflikto metu, dėl kurio jis yra teisiamas, buvo žiauriai sumuštas ir netgi peršautas, tačiau teismas šioje proceso stadijoje įrodymų netiria ir kaltės klausimo nesprendžia.

Gynėjas nurodo, jog faktinės aplinkybės, kad A. G. turi sukūręs tvirtą šeimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų darbą, tuo pačiu ir legalų pragyvenimo šaltinį, tačiau visa tai jo nesustabdė nuo jam inkriminuojamos veikos atlikimo, todėl šių aplinkybių negalime laikyti pakankamomis, norint panaikinti kaltinamojo suėmimo pagrindą.

Apeliacinio teismo nuomone, Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas A. G. suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir kaltinamojo teisių nepažeidė. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. G. gynėjo advokato Edvino Sergaičio skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.