Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos Kauno apylinkės šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorei A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta adresu - (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 22.50 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinės R. P. atžvilgiu, t. y. ją pastūmė, ko pasėkoje ji krito ant grindų bei ne mažiau kaip aštuonis kartus kumščiais ir kojomis smūgiavo jai į įvarias kūno vietas, dėl poodinės kraujosruvos kairiajame žaste, kairio peties strityje, dešiniajame žaste, kairio kelio srityje, dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimų abiejose alkūnėse, padarydamas savo šeimos narei nukentėjusiajai R. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisme R. P. paaiškino, kad nusikaltinimo padarymo metu jis buvo neblaivus (gėrė degtinės), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tądien jis grįžo iš tolimojo reiso (Italijos) į namus, nes dirba tolimųjų reisių vairuotoju. Įvyko vakarą jis sukonfliktavo su sutuoktine R. P., kuri taip pat buvo neblaivi. Konfliktas tarp jų įvyko virtuvėje, nes sutuoktinė R. su kažkuo intensyviai susirašinėjo žinutėmis mobiliojo ryšio telefonu. Tuomet jų tarpusavio santykiai buvo įtempti, ketino skirtis. Jis, būdamas užsienyje, išgyveno dėl to, jautė įtampą dėl tokių jų tarpusavio įtemptų santykių, nes norėjo išsaugoti šeimą. Paklausus pastarosios su kuo ji susirašinėja, pasakė tai – „Facebook“, tačiau jis tuo nepatikėjo, manė, kad sutuoktinė susirašinėja su meilužiu. Anksčiau sutuoktinės mobiliajame telefone yra skaitęs SMS rašytas meilužiui, kuriose buvo kalbama apie jį, t. y. „tas durnelis grįžo“. Tą vakarą prašė sutuoktinės duoti pasižiūrėti telefoną, tikslu pažiūrėti su kuo ji susirašinėja, tačiau pastaroji nenorėjo duoti telefono. Jis norėjo atimti iš sutuoktinės R. telefoną, tikslu perskaityti susirašinėjimo žinutes, tuomet jie tarpusavyje susigrūmė. Pastaroji nukrito ant grindų, tuomet jis sužalojo ją rankomis ir kojomis. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką pagal LR BK 140 staispnio 2 dalį nukentėjusiosios R. P. atžvilgiu, t. y. pavartojęs smurtą jos atžvilgiu kaltinime (pareiškime) nurodytomis aplinkybėmis. Kadangi tą vakarą buvo pavargęs po tolimos kelionės bei išgėręs alkoholio, o prieš tai buvo susipykę su sutuoktine, kelionės metu jautė įtampą dėl jų byrančių tarpusavio santykių, todėl detaliai jis visų įvykio aplinkybių nepamena. Kaltinamojo paaiškinimu, su R. P. buvo jo sudaryta 2-oji santuoka, kuri 2018 m. lapkričio 6 d. teismo sprendimu yra nutraukta, o R. P. tai buvo sudaryta 3-ioji santuoka. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu jis atsiprašė nukentėjusiosios R. P.. Sutinka nukentėjusiajai sumokėti 100 Eurų neturtinės žalos, nes ši suma jo nuomone būtų pagrįsta nukentėjusiajai atlyginti patirtą neturtinę žalą. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusioji nuo vaikystės turėjusi problemų dėl kelienio, po grumtynių ir jos atžvilgiu pavartojo smurto, jis nematė kraujo ant nukentėjusiosios, dėl jo veiksmų nebuvo sužalotas pastarosios kelis, todėl nesutinka su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu 5000 Eurų dydžiu. Kaltinamasis paaiškino, kad gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 800-900 Eurų, o taip pat jam yra mokami kelionpinigiai. Jam nuosavybės teise priklausantis turtas sudaro 36500 Eurų bendroje sumoje: 30000 Eurų vertės butas, 5000 Eurų vertės sodas ir 1500 Eurų vertės automobilis. Turintis sveikatos problemų dėl širdies. Kaltinamasis sutiktu atlikti neatlygintinus viešuosius darbus, jei teismas tokią bausmę skirtų (t 2, b. l. 16-17).

Baudžiamoji byla išnagrinėta pagal bendrąsias baudžiamojo proceso kodekso normas (2019 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis), nors valstybinė kaltintoja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso byloje užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (t 1, b. l. 164-169, 170-171).

Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. 23.17 val. R. P. buvo nustatytas 1,55 promilių neblaivumas, o R. P. buvo nustatytas 1,54 promilių neblaivumas (t 1, b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateikto 2018 m. rugsėjo 18 d. rašto matyti, kad nukentėjusioji R. P. ikiteisminiame tyrime pareiškė neturinti jokių pretenzijų R. P., nes jis atsiprašė ir tarpusavyje sustaikė, byloje nereikš civilinio ieškinio (t 1, b. l. 28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada Nr.pG3590/2018(02) R. P. konstatuotas kairio kelio sumušimas su poodine kraujosruva yra trauminės kilmės ir galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek atsitrenkus į kietą buką daiktą. 2018 m. rugsėjo 24 d. atliktos echoskopijos metu rasti keturgalvio raumens sausgyslė, girnelės savasis ir abu šalutiniai raiščiai struktūriniai, meniskai degeneraciniai. Medicininių duomenų, nurodančių, kad kryžminiai raiščiai galėjo plyšti 2018 m. rugpjūčio 3 d. įvykio metu nepakanka. Ilgalaikis sveikatos sutrikdymas galėjo būti susijęs su kairio kelio sąnario artrozės paūmėjimu. Išvada konstatuota, kad kairio kelio sumušimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu ir galėjo gautis spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, tiek atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Kairio kelio sumušimas su poodine kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi kiti sužalojimai - poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kario peties srityje, dešiniajame žaste, dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimai abiejose alkūnėse atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t 1, b. l. 49-50).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju R. P. paaiškino, kad 2018 m. ruppjūčio 3 d. grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), iš komandiruotės Italijoje. Apie 19 val. su sutuoktine R. P. kalbėjosi dėl tarpusavio pašlijusių santykių. Jam buvo žinoma aplinkybė, kad sutuoktinė turi meilužį. Kalbėdamiesi apie tarpusavio santykius, jie vartojo alkoholinius gėrimus. Trapusavyje bekalbant matė, kad sutuoktinė pastoviai su kažkuo susirašinėja SMS. Sutuoktinė ėmė jam pasakoti apie savo meilužį. Tuomet supykęs jis atėmė iš pastarosios rankų telefoną ir ėjo miegamojo link. R. P. ėmė jį vytis, ketindama atimti telefoną. Sutuoktinei čiupus už jo rankų, jis pastarąją atsūmė nuo savęs. Sutuoktinė nenukrito, ji į nieką neatsitrenkė. Policiją iškvietė R. P.. Kol vyks tyrimas sutiko gyventi skyriumi nuo sutuoktinės R. P., ketindamas laikinai apsistoti sode, adresu - s(duomenys neskelbtini) (t 1, b. l. 85). Papildomos apklausos metu R. P. paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. vakare tarp jo ir R. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis stipriai pastarąją pastūmė, kuomet ši bandė iš jo rankų paimti savo mobiliojo ryšio telefoną. Kad ji būtų kritusi ant grindų, jis neatsimena. R. buvo įpykusi ir agresyviai nusiteikusi, kad jis neatiduoda telefono, todėl atstumdamas ją nuo savęs, trenkė jai kumščiu kelis kartus į rankų sritį bei vieną kartą spyrė koja, tačiau kur pataikė, nematė. Pripažino, kad kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. vakare smurtaudamas sutuoktinės atžvilgiu padarė jai sužalojimus, nors to nenorėjo, todėl savo poelgio labai gailisi. Tokiems jo veiksmams įtakos turėjo neblaivumas. Įvykio metu namuose pašalinių asmenų nebuvo, niekas įvykio nematė (t 1, b. l. 90-91).

Apklausta ikiteisminiame tyrime liudytoja L. Ž. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. vėlai vakare, tikslios datos nepamena, į buto duris paskambino laiptinės gyventoja R. P.. Ji įleido pastarąją į butą, kuri prašė duoti mobiliojo ryšio telefoną, kad galėtų paskambinti policijai. Kalbėdama R. verkė ir sakė, kad R. ją mušė. R. nepasakokojo jai kaip viskas vyko ir kaip ji buvo sumušta. Liudytoja nematė R. veide sužalojimų. Pastebėjo, kad pastarosios viena ranka buvo apdraskyta, plaukai suvelti. Išėjusi į laiptinę, R. laukė atvykstančių policijos pareigūmų. Pastarajai išėjus, ji nuėjo miegoti. Liudytoja su R. ir jos vyru R. nebendrauja, nesidomi jų asmeninių gyvenimu. Anksčiau nėra girdėjusi ir mačiusi, kad R. P. būtų skriaudęs sutuoktinę R. (t 1, b. l. 58-59).

2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 22.52 val. buvo gautas pranešimas į bendrojo pagalbos centrą, pranešėja R. P., nurodžiusi, kad vyras mušasi. GMP atsisakė. Nepilnamečių vaikų nėra. Ji lauks laiptinėje. Vyras yra namuose. Ji pabėgo pas kaimynę, nes atimtas telefonas (t 1, b. lk. 68-71).

Tyrimo metu apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas 0.23 minučių trukmės, kuriame įfilmuota R. P. atsakymai į užduodamus policijos pareigūnų klausimus apie įvykį. Pokalbio metu R. P. nurodė, kad vyras atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną, kad pastarasis sudavė jai rankomis ir kojomis, t. y. viskuo kuo galėjo, parodžiusi į kairės rankos alkūnę ir kairę koją. Vaizdo ir garso įrašas įrašytas į kompaktinį diską (t 1, b. l. 72-76), kuris įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas byloje.

Byloje pateiktas bendrojo pagalbos centro pranešimas fiksuotas 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 22.50 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tyrime buvo apžiūrėtas, atlikta gauto pranešimo stenograma (t 1, b. l. 63-64,65-66,67), kuris nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Tas, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms kaltinamojo R. P. nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymo nukentėjusiosios R. P. atžvilgiu.

Nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo aplinkybės yra aiškios. Kaltinamasis R. P. pilnai pripažino kaltę dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o taip pat kaltinamojo kaltę dėl padaryto nusikaltimo patvirtina nukentėjusiosios R. P. duoti parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme bei byloje pateikta valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada Nr.pG3590/2018(02), kuria nukentėjusiajai R. P. konstatuotas kairio kelio sumušimas su poodine kraujosruva yra trauminės kilmės ir galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek atsitrenkus į kietą buką daiktą. 2018 m. rugsėjo 24 d. atliktos echoskopijos metu rasti keturgalvio raumens sausgyslė, girnelės savasis ir abu šalutiniai raiščiai struktūriniai, meniskai degeneraciniai. Medicininių duomenų, nurodančių, kad kryžminiai raiščiai galėjo plyšti 2018 m. rugpjūčio 3 d. įvykio metu nepakanka. Ilgalaikis sveikatos sutrikdymas galėjo būti susijęs su kairio kelio sąnario artrozės paūmėjimu. Išvada konstatuota, kad kairio kelio sumušimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu ir galėjo gautis spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, tiek atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Kairio kelio sumušimas su poodine kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi kiti sužalojimai - poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kario peties srityje, dešiniajame žaste, dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimai abiejose alkūnėse atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t 1, b. l. 49-50). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. specialisto išvada NrG2389/2018(02) nukentėjusiajai R. P. buvo konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiajame žaste, kairio peties srityje, dešiniajame žaste, kairio kelio srityje, dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimai abiejose alkūnėse. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kumščiu, spiriant koja ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu. Odos nubrozdinimai abiejose alkūnėse galėjo būti padaryti nugriuvus ar atsitrenkus į kietus bukus daiktus. Sužalojimai savigynai nebūdingi. Jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laikotarpiu – 2018 m. rugpjūčio 3 d., padaryti aštuonių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. R. P. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t 1, b.l. 33).

Skirdamas R. P. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką nuoširdžiai dėl jos gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui, – tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.

R. P. ir R. P. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (santuokos nutraukimo išrašas) (t 1, b. l. 127).

Nukentėjusioji R. P. nesutiko susitaikytis su kaltinamuoju R. P., prašė teismo priteisti iš jo 5000 Eurų dydžio neturtinę žalą, kurios dydį pilna apimti posėdyje palaikė nukentėjusiosios atstovas advokatas – D. M..

Kaltinamasis R. P. neteistas, baustas administracine tvarka, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (t 1, b. l. 110, 112, 115-116). Kaltinamasis R. P. dirba, darbdavio (duomenys neskelbtini) jis yra charakterizuojamas teigiamai, kaip drausmingas, sąžiningas, profesanaliai atliekantis savo pareigas darbuotojas (t 1, b. l. 114, 118).

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina bausmė – viešieji darbai (BK 46 straipsnis).

Baudžiamoji byla buvo perduota teismui pagal valstybinės kaltintojos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (t 1, b. l. 164-169), tačiau 2019 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi byla paskirta nagrinėti posėdyje, nagrinėjant bylą pagal bendrąsias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas (t 1, b. l. 170-171). Esant tokioms aplinkybėms, kuomet valstybinė kaltintoja kreipėsi pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskyrus bausmę už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jo atžvilgiu yra taiktytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos (paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu). Kaltinamajam R. P. skirtina bausmė –viešieji darbai, numatyti LR BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Nukentėjusioji R. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį 5000 Eurų dydžio neturtinei žalai atlyginti (t 1, b. l. 178-180). Ieškinyje nurodė, kad sutuoktnis R. P. šeimyninio konflikto metu jos atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą: ją pastūmė, bandė rankų kumščiais smūgiuoti jai į veidą ir išsukti rankų pirštus, smūgiavo daug kartų kumščiais į rankas. Kuomet R. P. ją pastūmė, nukrito nugara ant grindų, o šis kelis kartus spyrė jai į kairę koją. Dėl kaltinamojo R. P. tyčinių nusikalstamų veikmų jai buvo nustytos kairio žasto priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje 10x8 cm, kairio peties srityje 2x1 cm, kairio žasto vidiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje 0,5x0,5 cm, 1x0,5 cm, dešinio žasto priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje 2x1 cm, kairio kelio srityje kairio kelio srityje 3x3 cm, kairio šlaunies išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje 2x4 cm melsvai žalsvos spalvos poodinės kraujosruvos. Kairės alkūnės srityje 2x1 cm, 1,5x1 cm, dešinės alkūnės srityje 2x1 cm su aplinkine melsvai žalsvos spalvos poodine kraujosruva 5x6 cm, padengti aidais šašais, iškilusiais virš odos lygio, odos nubrozdinimai. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. spalio 8 d. VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje jai buvo atliktas kairio kelio magnetinis rezonansas, nes po R. P. spyrių į kairę koją, ją labai skaudėjo, sutino. VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninė 2018 m. spalio 8 d. pateikė išvadą: priekinio kryžminio raiščio dalinis plyšimas, ACL dalinis plyšimas, MCL III laipsnio plyšimas, sinovitas. Valstybinės teismo medicininės tarnybos Kauno skyrius 2018 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada Nr. pG3590/2018(2) (b.l. 49-51) specialistui buvo pavesta atsakyti į vieną iš klausimų, t. y. ar specialisto išvadoje G2389/2108(2) R. P. konstatuoti kairio kelio sužalojimai yra trauminio pobūdžio, ar tai yra bendrasis susirgimas? Konstatuota, kad R. P. kairio kelio sumušimas su poodine kraujosruva yra trauminės kilmės ir galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek atsitrenkus į kietą buką daiktą. 2018 m. rugsėjo 24 d. atliktos echoskopijos metu rasti keturgalvio raumens sausgyslė, girnelės savasis ir abu šalutiniai raiščiai struktūriniai, meniskai degeneraciniai. Medicininnių duomenų, nurodančių, kad kryžminiai raiščiai galėjo plyšti 2018 m. rugpjūčio 3 d. įvykio metu nepakanka. Ilgalaikis sveikatos sutrikdymas galėjo būti susijęs su kairio kelio sąnario artrozės paumėjimu. Specialistas nepateikė tvirtos išvados dėl šio sužalojimo, o tik konstatavo, kad medicininnių duomenų, nurodančių, kad kryžminiai raiščiai galėjo plyšti 2018 m. rugpjūčio 3 d. įvykio metu nepakanka (t 1, b. l. 178-180).

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Taigi, neturtinė žala atlyginama įstatymuose numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra šiuo atveju nukentėjusiojo pareiga.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamojo R. P. tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai R. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. P. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai R. P. buvo konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiajame žaste, kairio peties srityje, dešiniajame žaste, kairio kelio srityje, dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimai abiejose alkūnėse. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kumščiu, spiriant koja ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu. Odos nubrozdinimai abiejose alkūnėse galėjo būti padaryti nugriuvus ar atsitrenkus į kietus bukus daiktus. Sužalojimai savigynai nebūdingi. Jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laikotarpiu – 2018 m. rugpjūčio 3 d., padaryti aštuonių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. R. P. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. specialisto išvada NrG2389/2018(02),t 1, b.l. 33). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada Nr.pG3590/2018(02) R. P. konstatuotas kairio kelio sumušimas su poodine kraujosruva yra trauminės kilmės ir galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek atsitrenkus į kietą buką daiktą. 2018 m. rugsėjo 24 d. atliktos echoskopijos metu rasti keturgalvio raumens sausgyslė, girnelės savasis ir abu šalutiniai raiščiai struktūriniai, meniskai degeneraciniai. Medicininių duomenų, nurodančių, kad kryžminiai raiščiai galėjo plyšti 2018 m. rugpjūčio 3 d. įvykio metu nepakanka. Ilgalaikis sveikatos sutrikdymas galėjo būti susijęs su kairio kelio sąnario artrozės paūmėjimu. Išvada konstatuota, kad kairio kelio sumušimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu ir galėjo gautis spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, tiek atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Kairio kelio sumušimas su poodine kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi kiti sužalojimai - poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kario peties srityje, dešiniajame žaste, dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimai abiejose alkūnėse atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t 1, b. l. 49-50). Nesant byloje pagrindžiančių įrodymų, jog dėl kaltinamojo atliktų veiksmų 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. y. įvykio metu galėjo plyšti nukentėjusiosios kelio kryžminiai raiščiai (valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada Nr.pG3590/2018(02)), teismas netenkina pilna apimtimi nukentėjusiosios R. P. pateikto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji R. P. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kadangi kurį laiką gydėsi, vartojo vaistus, buvo nedarbinga. Tačiau teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio priteisimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad tarp P. P. ir R. P. tarpusavio santykiai buvo įtempti dėl pašlijusių santykių, vykusio skyrybų proceso, nes jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)(t 1, b. l. 127), o tai yra susiję susiję su stipriu dvasiniu išgyvenimu kiekvienam sutuoktiniui. R. P. ikiteisminiame tyrime ir teisme atsiprašė nukentėjusiosios R. P., ką patvirtina byloje pateiktas 2018 m. rugsėjo 18 d. nukentėjusiosios raštas, kuriame ji nurodė aplinkybę, jog R. P. jos atsiprašė, tarpusavyje susitaikė, prašė tyrimą jo atžvilgiu nutraukti (t 1, b. l. 28). Esant tokioms aplinkybėms, kuomet nukentėjusioji susitaikė su kaltinamuoju, nereiškė pastarajam jokių pretenzijų, 2018 m. rugsėjo 24 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorė A. V. priėmė nutarimą nutraukti tyrimą byloje R. P. atžvilgiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį ir nutraukti, atleidžiant R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės (t 1, b. l. 132-135), kurį patvirtino 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas (t 1, b. l. 138-141). Tačiau nukentėjusiajai R. P. pateikus skundą dėl teismo nutarties, Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi tenkino jos skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjo 2018 m. rugsėjo 26 d nutartį ir priėmė naują sprendimą – netvirtino Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimo dėl ikitesminio tyrimo nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (t 1, b. l. 154-157). Nors nukentėjusioji R. P. teisme paaiškino, jog tai ne pirmas kartas kuomet jos atžvilgiu kaltimasis vartojo smurtą, tačiau tyrime ji nurodė kitokią aplinkybę, jog tai buvo pirmas atvejis kuomet vyras prieš ją pavartojo smurtą (t 1, b.l. 17-18). Taigi, ši aplinkybė rodo pačios nukentėjusiosios R. P. nenuoseklumą duotuose parodymuose.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiosios R. P. patirtą neturtinę žalą teismas vertina 1000 Eur dydžiu, kurios dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ji yra priteistina iš kaltinamojo.

Į paskirtą bausmę R. P. įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. 00.15 val. iki 2019 m. rugpūčio 5 d. 23.20 val. (t 1, b. l. 94,95).

R. P. byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti adresu – (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. P. (t 1, b. l. 96-97), kuri nekeistina ir paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 305, 307 ir 310 straipsniais,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti –3 mėn. (trijų mėnesių) viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per nurodytą laiką neatlygintinai išdirbti 20 val. (dvidešimt valandų) visuomenės labui, t. y. išdirbti po 10 val. (dešimt valandų) per mėnesį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 2 mėn. (du mėnesius) viešųjų darbų, įpareigojant jį per nurodytą laiką neatlygintinai išdirbti 20 val. (dvidešimt valandų) visuomenės labui, t. y. išdirbti po 10 val. (dešimt valandų) per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d., t. y. 1 parą, taikant LR BK 65 str. nuostatas, šią vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 6 (šešioms) val. viešųjų darbų valandoms, laikant R. P. atlikusiu 6 (šešias) val. viešųjų darbų.

R. P. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nesilankyti adresu – (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. P., palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, ją panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu skirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę –5 MGL (250 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Bausmės pradžią R. P. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios R. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), 1000 Eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos nukentėjusiosios R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.