Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant A. G., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus įgaliotam atstovui T. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-06-10 A. J., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad 2019-05-20, apie 16.10 val., jis leido dirbti Baltarusijos Respublikos piliečiams A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), įtempiamų lubų montuotojais bute, adresu (duomenys neskelbtini), nesudaręs su jais rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, padarė administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus įgaliotas atstovas T. L. paršo skirti A. J. administracinę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. į teismo posėdį atvyko, kaltu padarius nusižengimą prisipažino ir gailisi. Nurodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Reikėjo sumontuoti lubų konstrukciją viename objekte, todėl nutarė pasamdyti du darbuotojus, kurie turėjo sumontuoti įtempiamas lubas. Kadangi sunku surasti lubų montuotojus, nutarė iš pradžių patikrinti tų darbuotojų darbo kokybę. Šiuo metu šie darbuotojai yra priimti nuolatiniam darbui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad A. J. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, paties A. J. prisipažinimu, nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0959-0776, A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškinimais, VSDF duomenimis apie įdarbintus asmenis, kita rašytine bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.

Siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio 1 dalies straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina nustatyti: 1) kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių – atliekamas konkretus darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Minėtų imperatyvių teisės normų nesilaikymas sudaro pagrindą konstatuoti, jog A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu dirbo nelegaliai. Tai, kad minėti asmenys atvyko tik išbandyti atlikti darbą, nepašalina A. J. atsakomybės. Pažymėtina, kad DK 106 straipsnis numatė galimybę darbdaviui su darbuotoju susitarti dėl išbandymo termino. DK 107 straipsnyje numatyta, kad išbandymo terminas gali būti nustatytas dviem atvejais, t. y. siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui (DK 107 str. 1 d.), ir norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui (DK 107 str. 2 d.). Taigi įstatymas numatė galimybę darbdaviui ir darbuotojui, sudarius darbo sutartį, nustatyti išbandymo terminą vieno ar kito iniciatyva, tačiau to padaryta nebuvo. Taigi net ir tada, kai asmeniui leidžiama išbandyti atlikti darbą siekiant įsitikinti, ar šis darbas jam tinka, turi būti sudaryta darbo sutartis ir būtent joje numatytas išbandymo terminas. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta, todėl, net ir konstatavus, kad A. M. ir A. Z. atvyko pabandyti atlikti darbą, to, nesudarius darbo sutarties, daryti negalėjo.

Byloje surinktų įrodymų visumos visiškai pakanka A. J. kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį konstatuoti. A. J. skirtina ANK 95 str. 1 d. numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda.

Byloje A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – nėra duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka už analogiškus nusižengimus, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. J. skiriant ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 str., 95 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., 637 str., 644 str., 646 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1000 eurų (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 19102252939 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.