Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-455-462/2008

Teisėjas Albinas Bazilius Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.4.; 2.1.6.2.

2008 m. gruodžio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-09-15 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., 3 d., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba siekdamas turtinės naudos, bei pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, būtent:

2007 m. lapkričio 2 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės ribose, būdamas valstybės tarnautoju ir vykdydamas Pagėgių savivaldybės policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros grupės patrulio pareigas, patruliuodamas tarnybos metu, sustabdė T. N. vairuojamą automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pasodino T. N. į tarnybinį automobilį. Pastarasis, būdamas sunkaus girtumo laipsnio (2,93 promilės), blaškydamasis automobilyje, pametė savo telefoną „Motorola V600“. L. V. Pagėgių policijos komisariate, valydamas automobilio saloną, rado po sėdyne ant kilimėlio telefoną „Motorola V600“, kurį pagrobė vagystės būdu, padarydamas nukentėjusiajam 150 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis L. V. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. L. V. įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistojo kaltę dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. reikalavimo.

Nuteistojo L. V. kaltė, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. ir 228 str. 2 d., už kuriuos jis nuteistas, yra įrodyti byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais. Apelianto L. V. kaltė grindžiama nukentėjusiojo T. N., liudytojos B. U. parodymais, daiktų apžiūros ir kratos protokolu, mobiliojo ryšio telefono išklotine, iš kurios matyti, kad į pagrobtą telefoną 2007-11-03 6.40 val. buvo įdėta SIM kortelė, kuria naudojasi nuteistasis L. V..

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, nuteistasis L. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, o teisiamojo posėdžio metu iškėlė naują versiją, tvirtindamas, kad nukentėjusysis T. N. pats mobilųjį telefoną pametė policijos pareigūnų automobilyje, o jis telefoną surado valydamas tarnybinio automobilio saloną. Apeliantas nesutinka su tuo, kad svetimą turtą jis paėmė neteisėtai, apeliaciniame skunde teigdamas, kad mobilųjį telefoną rado atsitiktinai, nežinojo, kas yra jo savininkas ir kas jį paliko po tarnybinio automobilio sėdyne.

Kolegija apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes vertina kritiškai. Jos neatitinka baudžiamojoje byloje nustatytų įvykio aplinkybių. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis T. N. mobiliojo ryšio telefono „Motorola V600“ pasigedo po to, kai 2007-11-02 buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Nukentėjusysis supratęs, kad telefono neturi, paprašė grąžinti jį policijos pareigūnų, tačiau ir jie patvirtino, jog jo neturi. Kolegija atmeta apelianto L. V. apeliacinio skundo argumentus ir daro išvadą, kad nuteistasis tarnybiniame automobilyje rastą mobiliojo ryšio telefoną „Motorola V600“ neturėjo pagrindo laikyti bešeimininkiu turtu. Įrodyta, kad nuteistasis L. V. žinojo tai, kad sulaikytas nukentėjusysis T. N. telefono pasigedo sėdėdamas dar policijos automobilyje. Nuteistasis L. V. apie rastą daiktą – telefoną – nepranešė policijos komisariato budėtojui, neužregistravo jo radinių žurnale. Pats nuteistasis L. V. pirmosios instancijos teismo metu pripažino, kad į tarnybiniame automobilyje rastą mobilųjį telefoną buvo įsidėjęs savo naudojamą SIM kortelę, galėjo skambinti rastu telefonu (b. l. 138). Taigi nuteistasis L. V. pripažįsta, kad atliko dalį vagystės objektyviųjų požymių, t. y. svetimą turtą paėmė ir galėjo laisvai juo disponuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 8 p. numato, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Nuteistasis L. V. pagrobdamas T. N. mobiliojo ryšio telefoną, suvokė, kad svetimą turtą paima neteisėtai, suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią ir tai darė tyčia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. V. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. V. nuteisė ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d., nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Tas, kas padarė šią veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, atsako pagal šio straipsnio 2 dalį. Nuteistasis L. V., būdamas valstybės tarnautoju – Pagėgių savivaldybės policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros grupės patruliu, savo veiksmais pagrobdamas svetimą turtą siekė turtinės naudos, nesivadovavo tarnybos interesais ir principais, viršijo tarnybos įgaliojimus, diskreditavo policijos pareigūno vardą, taip sumenkindamas policijos įvaizdį bei padarydamas didelę žalą valstybei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. V. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį.

Tenkinti apeliacinį skundą juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-09-15 nuosprendis pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo L. V. apeliacinį skundą atmesti.