Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs O. G. įgalioto atstovo V. M. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties, kuria O. G., a/k (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d., ir jam paskirta 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. G. nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d. už tai, kad jis, 2014 m. birželio 24 d., apie 17.40 val., kelio Lokėnai – Vepriai – Gelvonai 18 kilometre, Ukmergės rajone, vairuodamas automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų spausdamas akceleratoriaus pedalą ir taip staiga didindamas greitį privertė automobilio ratus prasisukti, dėl ko šis pradėjo slysti nuo vienos kelio pusės į kitą, tai yra išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir taip keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 105, 125 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.

Skunde pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad O. G. važiavo rajoniniu keliu, kurio danga žvyruota. Kiekvienam bent kartą važiavusiam tokio tipo keliu yra žinoma, jog kelio danga yra išmušta duobėmis, todėl kiekvienas vairuotojas važiuodamas tokiu keliu stengiasi pasirinkti bent kiek mažiau pažeistą, lygesnę važiuojamosios dalies dalį. O. G. važiuojant šiuo keliu, nors ir nedideliu greičiu, automobilį stipriai kratė, jis buvo nestabilus, todėl, atsižvelgiant, jog arti (300-500 m. atstumu, kaip patvirtina liudytoja M. G. bei policijos pareigūnas) nebuvo nei vieno kito automobilio, nusprendė pasirinkti arčiau kelio vidurio esančią kelio dalį. Be to, pasak apelianto, sunkiai suvokiamos teismo konstatuotos aplinkybės ir policijos pareigūno parodymai, jog iš 200-300 m. atstumo, važiuojant priešpriešais, įmanoma pastebėti, kad automobilio ratai prasisuka. Be to, apelianto nuomone, neturintis teisinių žinių vairuotojas negalėtų taip tiksliai nurodyti visų chuliganiško vairavimo sudėtį sudarančių aplinkybių, jeigu jam nebūtų sudiktuota.

Pareiškėjo nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai vertino įvykio aplinkybes bei kvalifikavo vairuotojo O. G. veiksmus. Nesutinka, kad O. G. pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 105, 125 punktų reikalavimus, kadangi vairuotojas, vairuodamas automobilį, nekėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, netgi objektyviai negalėjo kelti, kadangi jų aplinkui tiesiog nebuvo. Netgi policijos pareigūno darytose foto nuotraukose nematyti kitų automobilių judėjimo, o O. G. kaip tik ir vykdė 9 p. reikalavimus, laikėsi atsargumo priemonių turto saugumui ir stengėsi pasirinkti tą kelio dalį, kuri buvo tiesesnė, saugesnė. Nėra byloje jokių įrodymų, jog vairuotojas pažeidė ir 105 p. bei 125 p. reikalavimus, kadangi policijos pareigūno darytoje foto nuotraukoje užfiksuotos daugelio automobilių važiavimo žymės, tačiau nėra pažymėta, kuri galimai palikta O. G. automobilio. Tokių aplinkybių fiksuoti nebuvo įmanoma dėl objektyvių priežasčių, kadangi pats policijos pareigūnas M. M. 2014-06-24 tarnybiniame pranešime pažymėjo, jog pastebėjo priešpriešai atvažiuojantį automobilį, todėl akivaizdu, jog iki vairuotojo O. G. automobilio buvo ne mažiau nei 300 m. atstumas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto nuomone, vairuotojo O. G. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 124² str. 2 d., kadangi minėtas teisės pažeidimas (chuliganiškas vairavimas) yra kvalifikuojamas, kai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai šie kelių eismo taisyklių pažeidimai padaromi iš chuliganiškų paskatų bei kai šie kelių eismo pažeidimai kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Apeliantas pažymi, jog kategoriškai nesutinka, kad automobilio, važiuojant žvyrkeliu ir esant nestabiliai kelio dangai, nestabilumas, praslydimas, ar mėginimas važiuojamojoje kelio dalyje rasti patogesnę, saugesnę kelio padėtį yra „chuliganiškas“ vairavimas. Taip pat, nesutinka, kad vairuotojas sukėlė pavojų sau ar kitų žmonių saugumui, kadangi nei vieno kito eismo dalyvio ar pėsčiojo aplinkui nebuvo.

Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog užfiksuojant ir nagrinėjant galimą administracinį teisės pažeidimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, grubiai pažeidę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, kurių pirmos instancijos teismas neįvertino. Pažymi, kad vadovaujantis ATPK 259 str. 1 d. numatyta, jog dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įgaliotas pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau O. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2014-07-02, t.y. tą pačią dieną, kai buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Be to, pažymi, jog O. G. administracinės bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2014-07-02, 9.00 val., 9.15 val. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 9.15 val. išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla. Todėl, akivaizdu, jog asmuo negalėjo nei susipažinti su jam kvalifikuojamu administraciniu teisės pažeidimu, nei tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, nei pasitelkti teisininko pagalbą ir vien todėl, nežinodamas savo teisių bei nesusipažinęs su inkriminuojamu pažeidimu, pasirašė visur, kur jam nurodė pareigūnai. Todėl, apelianto nuomone, akivaizdžiai buvo pažeistos ATPK 272 str. įvardintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės - susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Pareiškėjas pažymi, kad netinkamai įvertinus bylos aplinkybes, netinkamai kvalifikavus galimą administracinį teisės pažeidimą, buvo paskirta neproporcinga sankcija, kuri neatitinka ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Apelianto nuomone, absoliučiai nepagrįsta, kai nesant jokių objektyvių tinkamai užfiksuotų įrodymų dėl asmens chuliganiško vairavimo, asmeniui važiuojant ne intensyvia miesto gatve, tačiau važiuojant rajono reikšmės keliu, kuriame per dieną pravažiuoja vos keliasdešimt automobilių, nesukėlus jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, pritaikomos tokios griežtos sankcijos, kurios jaunam žmogui užkerta kelią tobulėti, dirbti pasirinktą darbą (O. G. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju) bei netapti finansine našta tiek savo artimiesiems, tiek pačiai valstybei.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

O. G. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2014 m. liepos 2 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d. Tokią pačią išvadą padarė ir Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 3 d. nutartimi netenkinęs O. G. skundo. Tačiau apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo O. G. atstovas nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, apeliacinį skundą grįsdamas tuo, kad O. G. nepadarė jam inkriminuoto pažeidimo.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą.

Chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas ir toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Kelių eismo taisyklių 9, 105, 125 punktai, kurie nurodyti nutarime, numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 p.). Tų pačių taisyklių 105 punkte numatyta, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis, o 125 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų pakanka patvirtinti, jog O. G., vairuodamas automobilį, pavojingai manevravo – tyčia staiga padidindamas automobilio greitį, privertė automobilio ratus prasisukti, ko pasekoje automobilis slydo iš vienos kelio eismo juostos į priešingos krypties eismo juostą, t.y. nesiėmė būtinų atsargumo priemonių – valdyti automobilį saugiai, manevruojant nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai bei nesilaikė nurodymų važiuoti dešine kelio puse, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, todėl šias veiksmais pažeidė KET 9, 105 ir 125 p. reikalavimus.

Apelianto argumentus, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį, negalėjo kelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, kadangi jų aplinkui nebuvo, paneigia tiek byloje esantys policijos patrulio M. M., tiek paties O. G. parodymai. Iš policijos pareigūno M. M., tiesiogiai mačiusio daromą pažeidimą, tarnybinio pranešimo matyti, kad patruliuojant kelyje pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas padidinęs greitį privertė automobilio ratus prasisukti, ko pasėkoje automobilis ėmė slysti nuo vienos kelio pusės prie kitos. Toks vairuotojo manevravimas tęsėsi apie 100 metrų. Tuo metu kelyje ta pačia judėjimo kryptimi važiavo kitas automobilis, o kiek vėliau priešinga kryptimi pravažiavo dar keli automobiliai (b.l. 9). Tokius pačius parodymus policijos pareigūnas M. M. davė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Netikėti M. M. parodymais, nėra pagrindo, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, neturi tiesioginio suinteresuotumo apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Tai, kad kelyje buvo ir kitų automobilių patvirtino ir pats O. G., tiek savo paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu nurodydamas, jog priekyje matė atvažiuojančius policijos ir dar vieną automobilį. Be to, O. G. vairuojamame automobilyje šalia jo sėdėjo keleivė M. G., kurios saugumui, pavojingas vairuotojo manevravimas, neabejotinai sukėlė pavojų.

Tuo tarpu, toks asmens elgesys, kai suvokdamas galimas neigiamas savo veiksmų pasekmes, asmuo į jas neatsižvelgia, elgiasi nerūpestingai, šiuo atveju, visai be dingsties, ir yra laikomas chuliganišku. Todėl, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog J. G. vairavimas - nesant jokios priežasties staigiai spaudžiant akseleratoriaus pedalą ir didinant automobilio greitį, tokiu būdu priverčiant automobilio ratus prasisukti, ko pasekoje automobilis slysta nuo vienos kelio pusės į kitą, buvo chuliganiškas, keliantis pavojų tiek pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek kitiems eismo dalyviams.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, priimant nutarimą dėl administracinės teisės pažeidimo, O. G. pripažino padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo jį išaiškinti, tačiau skunde pirmos instancijos teismui savo parodymus pakeitė. Naują įvykio aplinkybių versiją – kad O. G. automobilis prarado stabilumą ir slydo dėl nelygios kelio dangos, kad tyčia akseleratoriaus pedalo nespaudė ir ėmėsi atsargumo priemonių pasirinkdamas lygesnę kelio dalį, apeliacinio teismo vertinimu, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Toks parodymų pakeitimas, apeliacinio teismo nuomone, pagrįstai pirmos instancijos teisme įvertintas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Nors skunde apeliantas tvirtina, kad O. G. buvo sudiktuota ką rašyti paaiškinime, tačiau po savaitės atvykęs į PK pažeidėjas patvirtino analogiškas įvykio aplinkybes pasirašydamas teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą. Ir tik po nuobaudos paskyrimo, apskųsdamas nutarimą, O. G. savo poziciją pakeitė. Kaip jau minėta, Ukmergės rajono apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo šiais parodymais, nes jų teisingumas kelia pagrįstas abejones.

Atsakydamas į apelianto argumentus dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo esminių pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (LVAT 2007 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. N3-802/2007). Tam tikras administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (LVAT biuletenis Nr. 3 (13), p. 329).

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka jam keliamus reikalavimus. Pažeidėjas savo parašu patvirtino, kad su protokolu susipažino, protokolo kopiją gavo, teisės ir pareigos, nurodytos ATPK 272 str. jam išaiškintos. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime, nurodyta ta pati valanda – 9 val.15 min. savaime nesudaro pagrindo konstatuoti tai kaip esminį pažeidimą ir naikinti nutarimą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose O. G. atstovauja jo įgaliotas atstovas, todėl jo teisė turėti gynėją taip pat nėra pažeista.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių O. G. kaltę padarius inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 124² str. 2 d.). O. G. skirta nuobauda iš esmės atitinka pažeidimo pobūdį, jo asmenybę, byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančias nuobaudos individualizavimą ir nėra aiškiai per griežta.

Naikinti ar keisti šią apylinkės teismo nutartį nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį nepakeistą ir O. G. įgalioto atstovo V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.