Kauno apygardos teismo nutarimas

2019-05-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-225-593/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
AN2-225-593/2019
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00044-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Pažeidėjas
R. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-225-593/2019Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00044-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.8 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos R. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2019 m. sausio 8 d. nutarimu R. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams už tai, kad ji 2018 m. gruodžio 23 d. 09.02 val. Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 407“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,43 promilės girtumo laipsnis.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutartimi Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2018-01-08 nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta R. J. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir, paliekant paskirtą baudą, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

4. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, neatsižvelgė į jos asmenybę, neįvert1ino jos vairavimo stažo, tai, jog per pakankamai ilgą vairavimo stažą nebuvo bausta bei nevertino, ar paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga ir adekvati padarytam nusižengimui, ar nebus pasiekti nuobaudos tikslai paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Taigi, apylinkės teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų.

5. Apeliantė pripažino, kad jos padarytas administracinis nusižengimas yra šiurkštus, kaltę pripažino ir savo poelgį vertina blogai, tačiau ji nėra piktybinė kelių eismo taisyklių pažeidėja, nėra žmogus vartojantis alkoholį. Alkoholio ji buvo vartojusi iš vakaro, išsimiegojusi, todėl jausdamasi gerai ir net neįtardama, kad gali būti dar neblaivi, sėdo už vairo, ko niekada nebūtų dariusi, jeigu būtų ką tik pavartojusi alkoholio.

Šalies argumentai

6. Apeliantė nurodo, kad ji dirba UAB ,,A.“ siuvėja, darbovietės charakteristikoje apibūdinama kaip darbšti, pareiginga, gerai atliekanti darbą, per visą darbo laiką nebuvo pastebėta neblaivi ar apsvaigusi nuo alkoholio, negavusi jokių drausminių nuobaudų, automobilis reikalingas vykti į darbą. Be to turi sergančią mamą, kuri gyvena automobiliu ir kuriai tenka padėti – vežti į ligoninę, polikliniką ir pan. nupirkti ir nuvežti maisto produktų bei vaistų, kadangi mama sunkiai vaikšto. Apeliantė nurodo ir tai, jog jos sutuoktinis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jo dažnai nebūna namuose todėl visos šeimos pareigos tenka jai.

7. Apeliantė pažymi, kad ji nevengė administracinės atsakomybės, kaltę pripažino, baudą sumokėjo. Apeliantės tvirtinimu, kadangi ji administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, charakterizuojama teigiamai, net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, ji visgi patirs neigiamas pasekmes, kas turės akivaizdų prevencinį poveikį. Nors jau tokį poveikį patyrė ir šiuo metu – dėl savo elgesio gėda prieš artimuosius, supranta galimas pasekmes, dėl to labai išgyvena. Mano, jog teisinga ir protinga pusiausvyra tarp padaryto teisės pažeidimo ir nuobaudos už jį skyrimo yra tuomet, kai nuobauda nėra per griežta. Todėl mano, kad jos situacijoje yra pakankamai sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas: kaltę pripažino, nusižengimą padarė nepiktybiškai, nedaug viršijo leistiną alkoholio koncentraciją, teisė vairuoti transporto priemones būtina dėl darbo ir šeimos gyvenimo sąlygų, per 27 vairavimo metus nebuvo padariusi jokių šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, charakterizuojama teigimai, žalos nepadarė ir pavojaus nesukėlė, savo iniciatyva išklausė ir yra atestuota pagal 4 akademinių valandų privalomo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, po nusižengimo pilnai suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes ir padarė atitinkamas išvadas, pateikė sutikimą, kad teismas įpareigotų dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos programoje (kursuose) bei pripažintų šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas nurodo, jog su R. J. skundu nesutinka, pritaria 2019 m. kovo 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo nutarties argumentams ir prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

9. Apeliacinis skundas tenkintinas.

10. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta R. J. prašo taikyti jai ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtos administracinio poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 6 mėnesių.

12. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

13. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

14. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

16. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

17. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

18. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).

19. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais, kad asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Tai, kad asmuo prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, yra tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ji reikšminga už padarytą nusižengimą skiriant nuobaudą ir nustatant jos dydį, todėl vien šių aplinkybių konstatavimas nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Tačiau akcentuoja, kad būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, ir būtent aplinkybių visuma gali sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šiuo atveju apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas nepagrįstai netaikė R. J. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir nesumažino paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki šešių mėnesių.

20. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nepaneigta, jog administracinėn atsakomybėn patraukta R. J. įgijo teisę vairuoti transporto priemones prieš 27 metus, ji anksčiau administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių ar kitus pažeidimus nebausta (28 b. l.). Aplinkybė, kad R. J. anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (ir kitus pažeidimus) administracinėmis nuobaudoms nebausta, neabejotinai parodo, kad ji nėra linkusi pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o šis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Apeliantė 2019 sausio 19 d. baudą sumokėjo (17 b. l.), atestuota pagal 4 akademinių valdangų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (14 b. l.), todėl yra pagrindo manyti, kad ji dėl padaryto administracinio nusižengimo kritiškai įvertino savo elgesį bei linkusi pasitaisyti. Šį manymą sustiprina ir R. J. charakteristika. Iš UAB ,,A.“ direktorės V. B. surašytos charakteristikos nustatyta, kad R. J. įmonėje dirba nuo 2003 metų, ra darbšti, pareiginga, darbą atlieka be priekaištų, draugiška, geranoriška nekonfliktiška asmenybė, drausminių nuobaudų nėra gavusi (13 b. l.). Be to byloje esantys duomenys patvirtina, jog jos motina P. K. yra gimusi 1927 metais (16 b. l.), gyvena viena (santuoka nutraukta 1981 m. liepos 29 d. (21 b. l.), kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog jai yra reikalinga priežiūra dėl itin garbaus amžiaus. Šios aplinkybės ir būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemonę visiškai nepaneigia to, kad R. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir trumpesniam nei vienerių metų terminui, būtų pakankamai griežta administracinio poveikio priemonė.

21. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukta R. J. yra atsakingas, kritiškai vertinantis savo elgesį ir linkęs pasitaisyti asmuo, todėl jai už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir sumažinus paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, ji tinkamai įvertins savo elgesį ir supras savo veiksmų pasekmes.

22. Spendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones termino proporcingumo atsižvelgiama ir į tai, jog prie administracinės bylos medžiagos nėra pridėtas alkotesterio kvitas, o tik surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog R. J. nustatytas 0,43 promilių neblaivumo laipsnis. Taigi iš bylos medžiagos neaišku, ar surašant administracinio nusižengimo protokolą ir konstatuojant R. J. nustatytą neblaivumą, yra įvertinta alkotesterio paklaida. Šios aplinkybės šiuo metu patikslinti nėra galimybių, todėl visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, kas suteikia pagrindą daryti išvadai, jog R. J. nustatytas mažesnis nei 0,43 promilių girtumas.

23. Nors skunde prašoma pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog apeliantė sutiko dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), tačiau sprendžiant iš bylos aplinkybių, nėra pagrindo daryti išvadai, jog R. J. būtų priklausoma, šiuo atveju, nuo alkoholio ir, kad jai būtų reikalinga savo gyvenimo įpročių keitimo ar prevencijos programa. Todėl apeliantės minimą sutikimą dalyvauti programose laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe – pagrindo nėra.

24. Atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn patrauktą R. J. teigiamai charakterizuojančius duomenis, į tai, kad ji anksčiau administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebausta, kartu ir į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris, pritaikius paklaidą alkotesterio parodymuose esančią paklaidą, viršija leistiną 0,4 promilės normą apytiksliai 0,01 promile, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas konstatuoja, jog administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį ir R. J. sumažinus Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK 2018 m. gruodžio 23 d. nutarimu už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutartis naikinama ir Marijampolės apskrities VPK Marijampolės Kelių policijos skyriaus 2019 m. sausio 8 d. priimtas nutarimas keistinas, teisės vairuoti transporto priemones terminas trumpintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutartį, kuria atmestas R. J. apeliacinis skundas dėl Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2019 m. sausio 8 d. nutarimo, kuriuo R. J. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta 300 eurų bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir priimti naują nutarimą – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. skundą tenkinti ir pakeisti Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2019 m. sausio 8 d. nutarimą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką sutrumpinant iki 6 (šešių) mėnesių.

Kitą Marijampolės apskrities VPK Marijampolės Kelių policijos skyriaus 2019 m. sausio 8 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas ir įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja Daiva Jankauskienė