Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-28 · Civilinė byla Nr. e2S-583-614/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
e2S-583-614/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05886-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Ieškovas
J. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-583-614/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05886-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6. 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties, kuria priimtas ieškovo J. L. atsisakymas nuo ieškinio atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, civilinės bylos dalis dėl ieškovo J. L. pareikštų reikalavimų nutraukta ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai J. L. ir E. B. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), prašydami: 1) panaikinti atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 2D-17582 ir 2017 m. gegužės 8 d. privalomuosius nurodymus Nr. PN-700 ir Nr. PN-701 kaip neteisėtus ir nepagrįstus, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl 2017 m. gegužės 8 d. ir spręsti dėl privalomųjų nurodymų (ne)surašymo; 2) atnaujinti terminą apskųsti atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 2D-17582 ir 2017-05-08 privalomuosius nurodymus Nr. PN-700 ir Nr. PN-701, jei šis terminas praleistas dėl to, kad ieškovai kreipėsi dėl nurodymų panaikinimo administracine tvarka į atsakovą, o vėliau į administracinį teismą; 3) priteisti iš atsakovo ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas J. L. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2018 m. gruodžio 14 d. geranoriškai įvykdė jo reikalavimą, panaikindama 2017 m. gegužės 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-700 ir iš naujo išspręsdama klausimą dėl asmens, atsakingo už statybos tariamai neteisėtų padarinių pašalinimą. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 25 proc. žyminio mokesčio dalį, kurios negrąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, ir 200 Eur atstovavimo išlaidų, kadangi atsakovė jo reikalavimą įvykdė jau po kreipimosi į teismą dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi priėmė ieškovo J. L. atsisakymą nuo ieškinio atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; civilinės bylos dalį ieškovo J. L. atžvilgiu nutraukė; grąžino ieškovui J. L. 84,75 Eur žyminio mokesčio; priteisė ieškovo J. L. naudai iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 228,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė ieškovo reikalavimą įvykdė tik po kreipimosi į teismą dienos (2018 m. gruodžio 14 d), t. y. panaikino 2017 m. gegužės 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-700 ir iš naujo išsprendė klausimą dėl asmens, atsakingo už statybos tariamai neteisėtų padarinių pašalinimą, sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo likusią negrąžintą 25 proc. žyminio mokesčio dalį – 28,25 Eur, taip pat 200 Eur išlaidų už advokatės L. G. suteiktas teisines paslaugas yra pagrįstas ir tenkinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskirajame skunde ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties dalį, kuria iš Inspekcijos ieškovo J. L. naudai iš viso priteista atlyginti 228,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atmesti arba patirtas bylinėjimosi išlaidas įpareigoti atlyginti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovo 2018 m. vasario 14 d. ieškinio reikalavimas dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo teismui buvo pateiktas praleidus 1 mėnesio terminą, todėl vien dėl šios priežasties pareikštas ieškinys dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo negalėjo būti patenkintas.

5.2. Inspekcijos viršininko pavaduotojo potvarkiu privalomasis nurodymas buvo panaikintas ne dėl to, kad ieškovo veiksmai būtų pripažinti teisėtais ar jis pašalino statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, o dėl to, kad Nacionalinei žemės tarnybai 2018 m. rugpjūčio 9 d. bei 2018 m. gruodžio 6 d. atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad terasa yra užimtas ne 38 m², bet 10 m² valstybinės žemės plotas. Šios aplinkybės patvirtina, kad ir šiuo metu teisės pažeidimas egzistuoja ir statyba, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, tęsiasi kiekvieną dieną, o ieškovo veiksmai ir toliau laikomi pažeidžiančiais teisės aktų reikalavimus.

5.3. Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, rėmėsi būtent Nacionalinės žemės tarnybos pateikta informacija ir pagrindo abejoti ar nesivadovauti valstybinės žemės patikėtinio pateiktais dokumentais neturėjo. Ta aplinkybė, jog privalomasis nurodymas Inspekcijos viršininko pavaduotojo potvarkiu buvo panaikintas, jokiu būdu nereiškia, kad Inspekcija sutiko ar/ ir įvykdė ieškovo reikalavimą.

5.4. Inspekcija sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, laikėsi civilinio proceso principų, o ieškinio atsisakymas iš esmės nebuvo lemtas atsakovo elgesio. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tiek Inspekcijos, tiek ir ieškovo veiksmai tiesiogiai susiję su Nacionalinės žemės tarnybos veiksmais ir tik dėl Nacionalinės žemės tarnybos nustatytų, bet jau bylos nagrinėjimo metu pasikeitusių faktinių aplinkybių, Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdantis statybos valstybinę priežiūrą, atliko jai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Priežiūros įstatymo pavestą tiesioginę funkciją – siekė užtikrinti, kad statybos būtų vykdomos teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. potvarkiu panaikino privalomąjį nurodymą ir priėmė 2018 m. gruodžio 16 d. privalomąjį nurodymą. Taigi ne Inspekcija, o Nacionalinė žemės tarnyba turėtų būti atsakinga už ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.5. Inspekcija, atlikdama statybos valstybinę priežiūrą ir surašydama ieškovui privalomąjį nurodymą, išimtinai rėmėsi tik Nacionalinės žemės tarnybos pateikta informacija, todėl nelaikytina atsakinga už Nacionalinės žemės tarnybos klaidą ir juo labiau neturėtų būti įpareigota atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Ieškovas J. L. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1. Atsakovas 2018 m. gruodžio 14 d. geranoriškai įvykdė ieškovo D. L. reikalavimą, panaikindamas 2017 m. gegužės 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-700 ir iš naujo išspręsdamas klausimą dėl asmens, atsakingo už statybos tarimai neteisėtų padarinių pašalinimą. Todėl nelikus byloje ginčo ieškovas J. L. sąžiningai ir operatyviai pareiškė, kad atsiima ieškinį dėl 2017 m. gegužės 8 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-700 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo spręsti klausimą dėl asmens, atsakingo už statybos tarimai neteisėtų padarinių pašalinimą.

6.2. Byloje buvo ginčijami atsakovo sprendimai ir neveikimas, o ne Nacionalinė žemės tarnybos sprendimai ir neveikimas. Tik atsakovas yra atsakingas už savo priimamų sprendimų, įskaitant privalomuosius nurodymus, pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat už savo neveikimo arba veikimo pasekmes. Jei atsakovas buvo toks įsitikinęs, kad ieškinys bus atmestas, jis turėjo teisę nenaikinti savo priimtų sprendimų ir nevykdyti ieškovo reikalavimų vykstant bylai, o sulaukti bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo.

6.3. Pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovui naudai iš atsakovo priteisė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovas ieškinio atsisakė atsakovui įvykdžius ieškovo keliamus reikalavimus, todėl civilinės bylos nutraukimas prilygsta ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimui.

6.4. Kadangi ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl atsakovo spendimų, kuriuos vėliau pats atsakovas panaikino ir geranoriškai įvykdė, vykstant bylai teisme, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

9. Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

10. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, jog atsisakė ieškinio dėl to, kad atsakovė 2018 m. geranoriškai įvykdė jo reikalavimą, panaikindama 2017 m. gegužės 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-700. Apeliantė skunde neginčija aplinkybės, kad minėtas privalomasis nurodymas buvo panaikintas, tačiau tvirtina, kad ta aplinkybė, jog privalomasis nurodymas Inspekcijos viršininko pavaduotojo potvarkiu buvo panaikintas, jokiu būdu nereiškia, kad Inspekcija sutiko ar/ ir įvykdė ieškovo reikalavimą. Bylos duomenys patvirtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojas 2018 m. gruodžio 3 d. potvarkiu Nr. P1-85 panaikino 2017 m. gegužės 8 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-700 ir įpareigojo Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiąjį specialistą A. B. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio potvarkio pasirašymo surašyti J. L. naują privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka (e. b. l. 186, t. 7). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 14 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1618 įpareigojo J. L. nugriauti 10 kv. m. ploto medinės lauko terasos dalį, pastatytą už žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę (e. b. l. 182, t. 7).

12. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2019 m. sausio 9 d. ieškovas J. L. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 14 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1618 panaikinimo (civilinės bylos Nr. e2-5513-592/2019). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovo šioje byloje ieškiniu ginčytas atsakovės 2017 m. gegužės 8 d. privalomasis nurodymas yra panaikintas. Aplinkybė, jog atsakovė panaikino minėtą nurodymą, tačiau dėl to pačio statinio priėmė naują privalomąjį nurodymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė neįvykdė ieškovo reikalavimo. Šiuo atveju atsakovės priimtas 2018 m. gruodžio 14 d. privalomasis nurodymas yra ginčijamas naujoje byloje, o šioje byloje ieškovas bylinėjimosi išlaidas patyrė ginčydamas būtent 2017 m. gegužės 8 d. privalomąjį nurodymą, todėl, jį panaikinus, ieškovas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo tarpu dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų ginčijant 2018 m. gruodžio 14 d. privalomąjį nurodymą, bus sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-5513-592/2019.

13. Apeliantė taip pat nurodo, jog už ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas yra atsakinga Nacionalinė žemės tarnyba, nes Nacionalinei žemės tarnybai 2018 m. rugpjūčio 9 d. bei 2018 m. gruodžio 6 d. atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad terasa yra užimtas ne 38 m², bet 10 m² valstybinės žemės plotas, todėl dėl Nacionalinės žemės tarnybos pateiktų duomenų, pasikeitė reikalavimo apimtis. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai šioje byloje, todėl Nacionalinė žemės tarnyba negali būti atsakinga už ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat sutiktina su ieškovo argumentais, jog tik atsakovė, o ne Nacionalinė žemės tarnyba yra atsakinga už savo priimamų sprendimų, įskaitant privalomuosius nurodymus, pagrįstumą ir teisėtumą. Šioje byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl Inspekcijos, o ne Nacionalinės žemės tarnybos privalomojo nurodymo panaikinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš Inspekcijos.

14. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovo ieškinys byloje būtų atmestas dėl praleisto senaties termino. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, visų pirma, pažymi, kad nepriėmus teismo sprendimo, ieškinio pagrįstumo klausimas nėra nustatinėjamas. Kaip minėta, pagal CPK 94 straipsnio nuostatas, spendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kai baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reikšmingos procesinis šalių elgesys. Ieškovas teigia, kad jis ieškinio atsisakė atsakovei įvykdžius ieškinio reikalavimus po ieškinio pateikimo teismui. Atsakovė neginčija aplinkybės, jog 2017 m. gegužės 8 d. privalomąjį nurodymą ji panaikino gavusi patikslintus duomenis iš Nacionalinės žemės tarnybos, todėl dėl atsakovės ar trečiojo asmens padarytos klaidos, ieškovas neturėtų patirti neigiamų pasekmių. Šiuo atveju individualus administracinis aktas yra panaikintas ir neliko ginčo nagrinėjimo objekto ir jokie neteisėtu ieškovo veiksmai to nesąlygojo.

15. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė