Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. atstovo advokato Lino Žukausko apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad vykdydama direktorės pareigas UAB (duomenys neskelbtini) įm. k. (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad jos vadovaujamoje kavinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, nebūtų garsiai leidžiama muzika. Tuo A. G. sutrikdė viešąją rimtį ir kaimynystėje esančių žmonių ramybę bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d.

Savivaldybių administracijos Palangos savivaldybės administracijos sanitarijos inspektorės A. U. nutarimu Nr. SAVADN-38005967-15 A. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d. ir nubausta administracine nuobauda – 43 Eur dydžio bauda.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d., viešąją rimtį trikdančiais veiksmais laikomas konkretus veiksmas, sukeliantis triukšmą ir sutrikdantis viešąją rimtį. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole, institucijos nutarime ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad neteisėta A. G. veika yra Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Triukšmo prevencijos taisyklių laikymosi neužtikrinimas, o tokia veika neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d. įtvirtintos administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. būtina nustatyti, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį. Kaip nurodyta, A. G. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d., numatančią, jog administracinę atsakomybę užtraukia šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose, ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Nė vienos iš nurodytų veikų A. G. nepadarė. Apeliaciniame skunde toliau nurodoma, kad nė vienas iš skundžiamoje nutartyje nurodytų įrodymų neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. reikalavimų. Galimai 2015-07-03 – 2015-07-06 padaryti pažeidimai buvo nustatyti tik skundo, kuriame nurodytos aplinkybės nebuvo tiriamos, pagrindu. Tas pats pasakytina ir apie A. J. skunde nurodomą pažeidimą, galimai padarytą 2015-07-23. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame skunde A. J. nurodo du galimus triukšmo šaltinius – kavinę (duomenys neskelbtini) ir kavinę (duomenys neskelbtini). Apeliantas skunde taip pat pažymima, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. G. prašė įvertinti tą aplinkybę, kad 2015-07-24 Palangos (Šventosios) bendruomenės kolektyvinis skundas turi būti vertinamas kaip suinteresuotų, su kavine (duomenys neskelbtini) konkuruojančių asmenų sukurtas dokumentas. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Savivaldybės VTS atstovė pripažino, kad 2015-08-08 triukšmo lygio matavimai nebuvo užbaigti, nes nebuvo atlikti matavimai, muzikai kavinėje (duomenys neskelbtini) ir/ar kitose kavinėse negrojant, t. y. nebuvo nustatytas būtent kavinės (duomenys neskelbtini) foninis triukšmo lygis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d. numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, institucijos nutarime ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad neteisėta A. G. veika yra Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Triukšmo prevencijos taisyklių laikymosi neužtikrinimas, o ši veika, apelianto nuomone, neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą, atmeta šiuos apeliacinio skundo motyvus kaip nepagrįstus, nes apelianto nurodomuose procesiniuose dokumentuose konstatuotas garsios muzikos iš administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. vadovaujamos kavinės (duomenys neskelbtini) sklidimas, o tai, kaip matyti iš anksčiau atskleistos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d., atitinka šios teisės normos dispozicijoje nurodytą viešosios rimties trikdymo būdą.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų leistinumo ir teisėtumo klausimas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 1 d. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 str. 1 d. įtvirtina teisės analogijos taikymą administracinių teisės pažeidimų bylose, nustatydama, jog nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 4 d. numato, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. 2015-08-10 akustinio triukšmo matavimo protokolo Nr. F-KL-T-132 duomenimis, poilsinės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Palangoje) apgyvendinimo kambaryje Nr. 4 išmatuotas visuminis ekvivalentinis garso slėgio lygis – 44,8 dBA, kuris viršijo didžiausią leidžiamą ribinį ekvivalentinį garso slėgio lygį, visuminis maksimalus garso slėgio lygis – 74,7 dBA, kuris viršijo didžiausią leidžiamą ribinį maksimalų garso slėgio lygį, triukšmo šaltiniai: miesto aplinkos triukšmas (transportas, praeiviai), įskaitant ir kavinėje (duomenys neskelbtini) (adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje) grojančios muzikos keliamą triukšmą. Apeliantas ginčija šio įrodymo leistinumą, motyvuodamas tuo, kad buvo išmatuotas kelių šaltinių skleidžiamas triukšmas, t. y. nebuvo išmatuota, kokį triukšmą skleidė tik kavinėje (duomenys neskelbtini) grojusi muzika. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Ši teisės norma leidžia daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pastebėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas galimas ne tik garso lygio matavimais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-2559/2010, N438-3973/2011, N575-406/2012). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą procesinį sprendimą priėmė įvertinęs tiek 2015-08-10 akustinio triukšmo matavimo protokolo Nr. F-KL-T-132 duomenis, tiek teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, tiek kitą rašytinę administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, įskaitant ir apeliaciniame skunde nurodomus Č. Š., A. J. bei kolektyvinį „(duomenys neskelbtini)“ skundą, kurie teismo vertinimu, atitinka įrodymų teisėtumo ir leistinumo reikalavimus. Pastebėtina, kad nors apeliantas nurodo, jog „Palangos (Šventosios) bendruomenės“ skundą sukūrė su UAB (duomenys neskelbtini) konkuruojantys asmenys, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių duomenų.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukta A. G. administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 d. 1 p.,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. atstovo advokato Lino Žukausko apeliacinį skundą atmesti.

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.