Kauno apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (b.l. 3-10, II t.) ir jo atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2000-12-29 tarp Kauno miesto savivaldybės ir Bendros Lietuvos Bulgarijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Filipopolis“ buvo pasirašytos negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartys Nr. 43 ir Nr. 44 (toliau - Sutartys). Tą pačią dieną buvo pasirašyti perdavimo priėmimo aktai, kuriuose abiejų juos pasirašančių sutarčių šalių buvo konstatuota, kad pastatų ir patalpų, vidaus santechninių bei inžinerinių tinklų techninė būklė perdavimo metu gera. Taigi, perdavimo - priėmimo aktu perimtoms patalpoms nebuvo reikalingas joks remontas ar rekonstrukcija, todėl yra atmestinas ieškovo argumentas, kad išsinuomotam turtui buvo būtinas kapitalinis remontas ir, kad neva patalpos buvo su beįkrentančiomis lubomis. Sutarčių 5.5. punkte buvo nustatyta, kad nuomininkas privalo savo lėšomis atlikti nuomojamų negyvenamųjų patalpų priežiūros (patalpų ir teritorijos tvarkymas; pastato ir jo elementų stebėjimas; numatytą laiką naudotų įrenginių, prietaisų detalių, elementų, tepalų keitimas ir pan., inžinerinių sistemų profilaktika, įrenginių derinimas, parengimas šildymo sezonui ir pan.) ir remonto (stogo ir grindų lopymas; santechnikos prietaiso, radiatoriaus pakeitimas arba prakiurusių vamzdynų remontas; susidėvėjusių apdailos elementų sutvarkymas: iškritusių keraminių plytelių klijavimas; išbyrėjusio tinko taisymas; apmušalų keitimas; langų, durų, grindų, laiptų dažymas, kai jie nekeičiami; išdužusių stiklų pakeitimas ir pan.) darbus. Už avarijos, įvykusios nuomojamų patalpų vidaus inžineriniuose tinkluose dėl neatliktų priežiūros ir remonto darbų, padarytus nuostolius sumoka nuomininkas. Tame pačiame punkte nurodyta, kad šalių susitarimu rekonstravimo ar remonto darbai gali būti atliekami nuomininko lėšomis. Nuomininko lėšos, panaudotos rekonstravimo (kai nugriaunami, statomi pastato aukštai, jo dalys; keičiamos, šalinamos, stiprinamos laikančiosios konstrukcijos, stogas, išorės sienos, pamatai; keičiamos inžinerinės sistemos bei įranga) ar remonto (kai sutvirtinamos ar įrengiamos naujos nelaikančiosios konstrukcijos; keičiami ir dažomi angai, durys, grindys, laiptai ir dėl to užtaisomos angos; dėl remonto darbų įstiklinami balkonai, lodžijos, verandos ir pan., pakeičiami, modernizuojami inžinerinių sistemų bei įrangos elementai) darbams, gali būti įskaičiuojami į nuomos mokestį, išskyrus lėšas, tenkančias Bendrajam butų privatizavimo specialiajam fondui. Kai negyvenamųjų patalpų rekonstravimas ar remontas nėra būtinas (eksploatacija galima ir be šių darbų) bet nuomininkas atlieka rekonstravimo ar remonto darbus, susijusius su jo veikla, į nuomos mokestį gali būti įskaičiuojamos tik tos nuomininko išlaidos, kurios buvo skirtos pastato laikančiosioms konstrukcijoms keisti, šalinti, stiprinti, išskyrus lėšas, tenkančias Bendrajam butų privatizavimo fondui. Nurodė, kad iš 2000-12-29 pasirašytų negyvenamųjų pastatų ir patalpų perdavimo ir priėmimo aktų matyti, jog patalpų būklė buvo gera ir jokios būtinybės atlikti patalpų rekonstravimo ar remonto nebuvo. Kadangi perduodamų patalpų būklė buvo gera, todėl laikytina, ieškovo atlikti darbai buvo reikalingi siekiant patalpas pritaikyti jo paties vykdomai veiklai, t.y. išimtinai ieškovo interesams. Todėl mano, kad minėtos aplinkybės paneigia ieškinyje nurodytą argumentą, kad pastatų priežiūros ir nuomos skyrius 2001-02-14 raštu Nr. 188, sutikdamas, kad name (duomenys neskelbtini) (1B2p), būtų atlikti rekonstravimo (perplanavimo) darbai, pagal nustatyta tvarka parengtą bei suderintą projektą, neva yra įrodymas, kad atsakovo atstovai minėtu raštu pripažino, kad perduotoms nuomos pagrindais patalpoms buvo būtinas kapitalinis remontas, rekonstrukcija bei investicijos. Sutarčių 5.6. punkte nurodoma, kad pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais pertvarkymais, kurie neatsiejami nuo tų patalpų, nepadarant žalos patalpų būklei. Jeigu Nuomininkas šalių susitarimu pagerina patalpų būklę, jis turi teisę į padarytų tuo tikslu būtinųjų išlaidų atlyginimą pinigais arba medžiagomis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kitas sąlygas. Ginčijamu atveju Sutartyse numatyta, kad kai negyvenamųjų patalpų rekonstravimas ar remontas nėra būtinas (eksploatacija galima ir be šių darbų) bet nuomininkas atlieka rekonstravimo ar remonto darbus, susijusius su jo veikla, į nuomos mokestį gali būti įskaičiuojamos tik tos nuomininko išlaidos, kurios buvo skirtos pastato laikančiosioms konstrukcijoms keisti, šalinti, stiprinti. Taigi, lėšos kurios buvo skirtos pastato laikančiosioms konstrukcijoms keisti, šalinti, stiprinti galėjo būti atlygintos tik Sutartyse numatytu būdu - įskaičiuojant jas į nuomos mokestį. Šiuo tikslu 2001-02-14 Pastatų priežiūros ir nuomos skyriaus rašte Nr. 88 ir buvo nurodyta, kad nutraukus nuomos sutartį prieš terminą, lėšos panaudotos patalpų rekonstravimui kompensuojamos nebus, nes jos galėjo būti įskaičiuojamos tik į nuomos mokestį, taigi šiuo raštu buvo tik priminta Sutartyse įtvirtintą sąlyga. Lėšų įskaitymo į nuomos mokestį tvarką nustatė Lėšų, panaudotų negyvenamiesiems pastatams ir patalpoms rekonstruoti ar remontuoti, įskaitymo į nuomos mokestį ir nuomininkų atleidimo nuo nuomos mokesčio rekonstravimo ar remonto metu tvarka, patvirtinta 1997-10-28 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 795. Šios tvarkos 5 punkte buvo nustatyta, kokius dokumentus nuomininkas turi pateikti komisijai, jei nuomininkas pageidauja, kad negyvenamiesiems pastatams ar patalpoms rekonstruoti ar remontuoti panaudotos lėšos būtų įskaičiuojamos į nuomos mokestį arba, kad jis būtų atleistas nuo nuomos mokesčio rekonstrukcijos ar remonto metu, o 6 punkte, kad Techninės priežiūros inžinierius, išnagrinėjęs projektavimo dokumentus, darbų sąmatą, aktus, nustato rekonstravimo ar remonto lėšų dydį, kurį galima įskaityti į nuomos mokestį. Ieškovas rekonstravimo metu nuo 2000-12-29 iki 2001-08-08 pagal minėtą tvarką buvo atleistas nuo nuomos mokesčio, taigi jai apie minėtos tvarkos buvimą buvo žinoma. Jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų kreipęsis dėl panaudotų lėšų įskaičiavimo į nuomos mokestį Kauno miesto savivaldybė neturi. Kauno miesto savivaldybės administracija 2012-10-10 raštu Nr. 02-4-421 informavo, kad dokumentų, patvirtinančių negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją neturi. Atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą ieškovas dėl išlaidų atlyginimo kreipėsi 2012-09-11 raštu, jau net nebebūdamas nuomininku ir praėjus daugiau nei 10 metų po remonto atlikimo, t.y. net suėjus bendrajam ieškinio dėl išlaidų už remonto darbus atlyginimo pateikimo terminui (CK 1.125 str. 1 d.). Taip pat pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai 2003-12-18 sprendimu Nr. T-570 atnaujinus nuomos sutartis su ieškovu, 2004-01-02 buvo pasirašytos Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartys Nr. 43 ir Nr. 44, kurių 4 punktu jau buvo susitarta, kad nuomininkui, pagerinusiam išnuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Ieškovas minėtų sutarčių atnaujinimui su sąlygų pakeitimu neprieštaravo. 2012-05-15 ieškovas ir atsakovas pasirašė ginčo patalpų perdavimo priėmimo aktus Nr. 60-9-28 ir Nr. 60-9-29, taigi ieškovas nebėra nuomininkas, nes teisiniai nuomos santykiai yra pasibaigę, o nuo 2012-06-16 patalpų (duomenys neskelbtini) nuomininkas yra UAB „Goretė“. Taigi ieškovas ginčijamu atveju net nėra nuomininkas, ar asmuo turintis nuomininko reikalavimo teisę. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimas tiesioginėmis derybomis yra specialus būdas, taikomas kaip išimtinis ir tik tuo atveju, jei yra tenkinamos LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 17 str., Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų, patvirtintuose LR Vyriausybės 1998-01-30 nutarimu Nr. 113, 6 p. išdėstytos sąlygos, t.y. tiesioginių derybų būdu gali būti privatizuojami valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys pastatai ar patalpos, kuriuos (kurias) nuomininkas nuomotojo leidimu pagerino. Šiuo atveju Vyriausybės nustatyta tvarka tiesioginės derybos su vieninteliu pirkėju - šių pastatų ar patalpų nuomininku ar asmeniu, turinčiu nuomininko reikalavimo teisę (pažymėjo, kad Įstatymas apskritai nenumato privatizavimo galimybės buvusiems nuomininkams) į būtinųjų išlaidų atlyginimą, gali būti vykdomos, jei yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teisės aktų nustatyta tvarka nuomininkas ar kitas asmuo turi reikalavimo teisę į būtinųjų išlaidų, nuomotojo leidimu nuomininko patirtų pastatams ar patalpoms pagerinti, atlyginimą ir šių atlygintinų išlaidų suma yra didesnė negu 1/2 išsinuomotų pastatų ar patalpų ir jiems priskirto žemės sklypo rinkos vertės. Tiesioginės derybos nevedamos, jei iki sprendimo dėl tiesioginių derybų vedimo priėmimo momento reikalavimo teisė į būtinųjų išlaidų atlyginimą sumažėja tiek, kad neviršija 1/2 išsinuomotų pastatų ar patalpų ir jiems priskirto žemės sklypo rinkos vertės; 2) pastatai ar patalpos atitinka bent vieną iš šių sąlygų: pakeista ne mažiau kaip 1/2 jų pagrindinių konstrukcijų; bendras jų plotas ar tūris padidintas daugiau kaip 1/3; pakeista daugiau kaip 1/2 jų inžinerinių komunikacijų ar įrengtos naujos inžinerinės komunikacijos; taip pat juose atlikta šių darbų dalis ir (arba) sumontuota technologinė įranga ir gamybiniai įrenginiai, kuriuos išmontuojant būtų padaryta esminės žalos įrangai, įrenginiams, pastatui arba patalpoms. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad tam, kad nuomininkui atsirastų Įstatymo 10 str. 13 d. nustatytos asmens teisės į patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimą, būtinos nustatyti ir CK 6.501 str. 1 d. nustatytos sąlygos: nuomininkas pagerino išnuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą; nuomininkas turėjo šiam tikslui tam tikrą išlaidų dydį; įstatymų ar sutarties šalių nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pvz. 2010-10-07 civ. byloje Nr. 3K-3394/2010). Mano, kad ieškovas net jei ir būtų nuomininku jis vis tiek neturėtų reikalavimo teisės į būtinųjų išlaidų atlyginimą, nes nebuvus būtinybės rekonstruoti ginčo patalpas, pagal Sutartis tik už pastato laikančiųjų konstrukcijų keitimą, šalinimą, stiprinimą, tik į nuomos mokestį ir tik pagal Kauno miesto valdybos sprendimu patvirtintą tvarką, galėjo būti įskaičiuojamos nuomininko išlaidos, o nuo 2004-01-02 jau buvo susitarta, kad už pagerinimą apskritai neatlyginama. Be to, pabrėžė, kad pagal Įstatymo nuostatas nuomininkas ne tik turi turėti reikalavimo teisę būtinųjų išlaidų atlyginimą, bet ir Įstatyme nurodyto dydžio investicijos turi būti panaudotos atlikti būtent Įstatymo 17 str. 5 d. nurodytus pagerinimus. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų faktūrų ne tik kad neįmanoma nustatyti, kurios išlaidos buvo patirtos pastato laikančiosioms konstrukcijoms keisti, šalinti, stiprinti, tačiau pateiktos sąskaitos faktūros leidžia daryti išvadą, kad jos buvo patirtos todėl, kad nuomininkas siekė pritaikyti patalpas išimtinai savo veiklai, iš kurios neabejotinai gavo ekonominės naudos. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,prekybinių patalpų rekonstrukcijos projektinė dokumentacija parengta pagal užsakovo pageidavimą <..> Tai pastato pirmojo aukšto rytinė dalis. Pastato dalis rekonstruojama perplanuojant vidaus patalpas. <..> rekonstruojamo pastato dalies, esančios (duomenys neskelbtini) name, vidines pertvaras numatoma išgriauti. Projektuojamoje dalyje vidaus patalpos sujungiamos į vieną erdvę. Šiaurinėje projektuojamos dalies pusėje projektuojamos vidinės pertvaros tualetui ir personalo patalpai“. Patalpos ieškovo buvo naudojamos bei eksploatuojamos daugiau nei dešimt metų, todėl atlikti remonto darbai neabejotinai neteko didžiosios dalies ar net visos savo vertės. Be to, tam tikri remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas ir dėl to jie tampa naudingi nuomotojui ar padidėja jo vertė. Pastebėjo, kad ieškovas pertvarkė nuomojamas patalpas pagal savo poreikius, pritaikė jas įmonės komercinei veiklai, todėl prisiėmė atitinkamą riziką. Vidinių pertvarų perplanavimas, iš esmės sietinas tik su ieškovo veiklos specifika ir tokių pagerinimų išliekamoji vertė abejotina, nes ji priklauso nuo patalpomis besinaudojančio asmens poreikių. Pažymėjo, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto projekto aiškinamajame rašte aiškiai nurodoma, kad pertvarų fizinė būklė yra labai bloga, priešingai, nei 2001-03-07 ginčo patalpų rekonstrukcijos projekte, iš kurio akivaizdu, kad rekonstrukcija buvo vykdoma tik pagal užsakovo pageidavimą, kas dar kartą patvirtina, kad perduodamų patalpų būklė buvo gera, o dalis ieškovo nurodytų remonto darbų galimai buvo atlikti ieškovui nuosavybės teise priklausiusiose patalpose. Be to, atkreipė dėmesį, kad ieškovui nesikreipus dėl išlaidų atlyginimo Sutartyse numatyta tvarka, bei praėjus daugiau nei 10 metų po atliktų remonto darbų, t.y. suėjus ieškinio dėl išlaidų už remonto darbus atlyginimo pateikimo terminui, teismas šių išlaidų apskritai neturėtų vertinti, nes ieškovas su jomis nesutinka ir prašo taikyti ieškinio senatį. Tai pat nesutiko su ieškovo argumentu, kad neva investuota suma yra didesnė negu 1/2 išsinuomoto turto vertės patvirtina Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo registro išrašai: 2000-08-18 registro išrašo Nr. 20/52798 duomenimis prieš ginčo patalpų remontą šių patalpų vidutinė rinkos vertė buvo 127.262,00 Lt, o atlikus rekonstravimo darbus 2002-01-11 registro išrašo duomenimis vidutinė rinkos vertė – 893.847,00 Lt. Atkreipė dėmesį, kad 2012-11-05 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše vidutinė ginčo patalpų rinkos vertė yra 196.595,00 Lt, taigi nuo 2000-08-18 registro išrašo beveik nesiskiria. Įstatymo 17 str. 5 d. 1 p. yra įtvirtinta nuostata, kad tiesioginės derybos nevedamos, jei iki sprendimo dėl tiesioginių derybų vedimo priėmimo momento reikalavimo teisė į būtinųjų išlaidų atlyginimą sumažėja tiek, kad neviršija 1/2 išsinuomotų pastatų ar patalpų ir jiems priskirto žemės sklypo rinkos vertės. Nurodė, kad Įstatymo 10 str. 13 d. įtvirtinta, kad ,nuomos metu dėl privatizavimo objekto (statinio) pagerinimo padarytas išlaidas pagal CK nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą. LAT 2010-10-07 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-394/2010 išaiškino, kad sprendžiant dėl Įstatymo 10 str. 13 d. nustatytos asmens teisės į patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimą, būtinos nustatyti CK 6.501 str. 1 d. numatytos sąlygos nuomininkas pagerino išnuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą; nuomininkas turėjo šiam tikslui tam tikrą išlaidų dydį; įstatymų ar sutarties šalių nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. LAT pažymėjo, kad šių sąlygų nustatymas yra fakto klausimas. Nebuvus būtinybės rekonstruoti ginčo patalpas, pagal Sutartis tik už pastato laikančiųjų konstrukcijų keitimą, šalinimą, stiprinimą, tik į nuomos mokestį ir tik pagal Kauno miesto valdybos sprendimu patvirtintą tvarką, galėjo būti įskaičiuojamos nuomininko išlaidos, o nuo 2004-01-02 jau buvo susitarta, kad už pagerinimą apskritai neatlyginama. Nors ieškovas ieškinyje ir nurodo, kad nuomotojo atstovui remonto pabaigoje pateikti visi statybą ir panaudotas lėšas pateisinantys dokumentai, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikta. Mano, kad ginčijamu atveju šalys dėl išlaidų atlyginimo buvo susitarusios sudarant nuomos sutartis, t.y. galėjo būti įskaičiuojama į nuomos mokestį. Pabrėžė, kad juridiniam asmeniui yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, ir todėl iš nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad šia Sutartyje nustatyta tvarka ieškovas nepasinaudojo dėl savo kaltės. Todėl ieškovas, net ir tuo atveju, jeigu įrodytų, kad atliko patalpų pagerinimą ir dėl to patyrė išlaidas, nebeturi jokios teisės į išlaidų nuomoto turto pagerinimui atlyginimą. Mano, kad nėra jokio pagrindo pripažinti neteisėtais Kauno miesto savivaldybės privatizavimo komisijos 2012 m. rugpjūčio 8 d. protokolą Nr. PR-6 dėl parduotuvės patalpų (unikalus numeris 1988-8001-50660005, plotas 176,89 kv. m, 4 aukštų mūrinio pastato 1 aukšte, pažymėjimas plane lB4p) su bendro naudojimo patalpomis, esančių (duomenys neskelbtini), įrašymo į privatizavimo programą ir šių patalpų viešo aukciono paskelbimą.

Ieškovas dublike (b.l. 147-158, II t.) nurodė: 1. Dėl 2000-12-29 turto perdavimo akto vertinimo. Atsiliepime nurodoma, kad išnuomotos patalpos buvo geros būklės, nes taip nurodyta perdavimo-priėmimo akte. Tačiau visas aplinkybes reiktų vertinti visumoje. Minėtą aktą rengė ieškovo darbuotojai, todėl akivaizdu, jog buvo vertinama itin formaliai, juolab, jog tuo metu vyravo nuostata, kad išnuomoti galima tik geros būklės patalpas. Ta aplinkybė, kad nuomojamam turtui reikalingas remontas, abiems nuomos sutarties šalims buvo akivaizdi, nes iš karto nuomos sutartyse buvo nurodoma, kad (Sutarčių 5.6 p. 2 d.): „Jeigu „Nuomininkas“ šalių susitarimu pagerina patalpų būklę, jis turi teisę į padarytų tuo tikslu būtinųjų išlaidų atlyginimą pinigais arba medžiagomis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kitas sąlygas“. Nuomos Sutarčių 16 p. nurodyta, kad nuomininkai, išnuomoję negyvenamąsias patalpas, kurias reikia rekonstruoti arba kapitališkai remontuoti, per 3 mėn., turi pateikti suderintą projektą ir leidimą atlikti remonto darbus. Savivaldybės Pastatų priežiūros ir nuomos skyrius 2001-02-14 raštu Nr. 188 davė sutikimą rekonstruoti ir perplanuoti patalpas. Tuo pripažino, kad tokie darbai išnuomotam turtui buvo būtini. Akivaizdu, kad per du mėnesius nuo išnuomoto turto perdavimo dienos minėtos patalpos iš esmės susidėvėti negalėjo. Be to, ieškovo atstovas viso remonto metu vykdė techninę atliktų darbų priežiūrą pagal sutartį (darbai buvo apmokėti), o tai taip pat įrodo, kad rekonstravimo darbai ir jiems skirtos investicijos buvo nuolat derinamos su nuomotoju; 2. Dėl argumento, kad ieškovas atsakovui nepateikė investicijas patvirtinančių dokumentų. Ieškovas nesutinka su šiuo argumentu ir nurodo, kad atsakovas klaidina teismą. Ieškovas neturi kitokios galimybės patvirtinti aplinkybių, kad atsakovui pateikė visus rekonstrukciją patvirtinančius dokumentus, nes nebuvo reikalavimo kiekvieną sąskaitą-faktūrą ar kitą dokumentą teikti kartu su lydraščiu, tačiau tokie faktai, kaip sutarčių pakeitimai, techninės priežiūros sutartis, duomenų keitimas Nekilnojamojo turto registre, nuomininko atleidimas nuo nuomos mokesčio mokėjimo remonto metu, patvirtina, kad atsakovas turėjo rekonstrukciją bei investicijas patvirtinančius dokumentus ir gerai žinojo apie atliktus rekonstrukcijos darbus. Tarp atsakovo ir ieškovo buvo susiklostę dalykiški, normalūs nuomininko ir nuomotojo santykiai, todėl vieni kitiems dokumentus pateikdavo tiesiogiai, be lydraščių, o jų gavimą patvirtindavo tolesni šalies atlikti veiksmai. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Apskaitos skyrius 2012-10-10 raštu Nr. 02-4-421 informavo, kad Apskaitos skyrius dokumentų, patvirtinančių -negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, neturi. Tai neturėtų būti tinkamu patvirtinimu, kad ieškovas pateikė ar nepateikė būtinų dokumentų atsakovui. Pažymėjo, kad investuotas lėšas ir atliktus darbus patvirtinančius dokumentus pateikė iš karto atlikęs darbus atsakovės buhalterijai, kuri 2001 metais buvo Pastatų priežiūros ir nuomos skyriuje. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo teismui pateiktame Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus 2012-10-15 rašte Nr. 60-4-1069 yra nurodyta, kad nuo 2003 m. gruodžio 30 d., kai patalpos buvo perduotos į Savivaldybės apskaitą, informacijos apie atliktą rekonstrukciją neturi ir dokumentų turto vertės padidinimui ar nuomos mokesčiui sumažinti negavo. Apskaitos skyrius informavo, kad 2000 m. gruodžio 29 d. - 2001 m. rugpjūčio laikotarpiu negyvenamųjų patalpų nuomos apskaitą vykdė Pastatų priežiūros ir nuomos skyrius. Šio laikotarpio apskaitos dokumentų Turto skyriuje nėra. Pastebėjo, kad kyla klausimas, kokiu pagrindu gali atsakovas teigti, jog ieškovas 2001 m. nepateikė dokumentų, kai pati pripažįsta, kad tam tikro laikotarpio dokumentai nėra išsaugoti. Ieškovas nėra atsakingas už atsakovo netvarkingą buhalterinių dokumentų tvarkymą ir jų saugojimą. Ieškovas dar 2001 metais nuomotojui pateikė visas remonto ir rekonstrukcijos išlaidas patvirtinančius dokumentus: sąskaitas faktūras, sutartis ir kita, nes priešingu atveju, nebūtų pakeistos nuomos sutartys ir nebūtų Nekilnojamojo turto registre pakeisti duomenys. Atlikus minėtus remonto ir rekonstrukcijos darbus, Nekilnojamojo turto registre buvo pakeisti duomenys, t.y. nurodyta iš esmės padidėjusi patalpų vertė, pakitę plotai, patalpų žymėjimas. Nurodė, kad ieškovo investuotas lėšas reiks kompensuoti, atsakovui buvo akivaizdu jau išduodant leidimą rekonstruoti patalpas. Apie tai, kad buvo investuotos lėšos, nuolat buvo primenama tiek Savivaldybės administracijai, tiek Tarybai atskirais raštais, kuriais buvo prašoma atnaujinti nuomos sutarčių terminus. Tai buvo esminis argumentas prašant pratęsti nuomą ir atsakovas niekada neginčijo šio fakto, o priešingai, patęsdavo nuomą. Apie investuotas lėšas bendrovė papildomai priminė Savivaldybės administracijos direktoriui adresuotuose prašymuose 2010-10-28 Nr. 18; 2012-04-02 dėl nuomos sutarčių termino atnaujinimo, Savivaldybės administracijos direktoriui adresuotame 2012-09-11 prašyme dėl išlaidų patalpų pagerinimui kompensavimo ir kt. Tai rodo, kad atsakovo atsakingi padaliniai privalėjo žinoti, kad ieškovas, būdamas nuomininku, investavo į ieškovo nekilnojamąjį turtą privačias lėšas. Be to, pats atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, kad jam buvo žinoma, kad minėtos lėšos nebuvo įskaitytos į nuomos mokestį, vadinasi turi būti kompensuojamos privatizavimo metu. Pažymėjo, kad šiuo atveju pareikalauti kompensuoti investuotas lėšas (t.y. skelbti tiesiogines derybas, įvertinant investuotas lėšas) ieškovas galėjo tik tuomet, kai paaiškėjo, kad nuomotas objektas įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą (tą ir padarė 2012-09-11 raštu). Privatizavimo objekto (statinio) valdytojui nurodytus dokumentus privalo pateikti šio objekto nuomininkas Turto fondo nustatyta tvarka. Minėta tvarka yra patvirtinta Valstybės turto fondo valdybos 2002 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 3 „Dėl nuomininko nuomos metu privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu tvarkos“. Joje numatyta, kad nuomininkas, nustatytąja tvarka padaręs išlaidas dėl privatizavimo objekto (statinio) pagerinimo bei pageidaujantis, kad tos išlaidos būtų atlyginamos objekto privatizavimo metu, Valstybės turto fondui per 45 kalendorines dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikia tvarkoje nurodytus dokumentus. Pranešimo ieškovas negavo, todėl atsakovas teigti, jog ieškovas neįvykdė savo pareigos pateikti lėšas patvirtinančius dokumentus, neturi teisinio pagrindo; 3. Dėl argumentų, kad ieškovas turėjo pasirinkti lėšų įskaitymą į nuomos mokestį kaip investicijų kompensavimo būdą. Ieškovas nesutinka su atsakovo teigimu, kad nuomininkas, siekdamas investuotų į nuomojamų patalpų pagerinimą lėšų kompensavimo, turėjo pasirinkti investuotų lėšų įskaitymo į nuomos mokestį būdą. Nei įstatymai, nei nuomos sutartys neteikia prioriteto nei vienam iš kompensavimo būdų, o būdą pasirinkti palieka lėšas investavusio subjekto diskrecijai. Investuotų lėšų kompensavimo būdą nuomininkas, investavęs lėšas į nuomojamą turtą, turėdamas tokiam remontui atlikti nuomotojo leidimą, turi teisę pats pasirinkti: įskaityti į nuomos mokestį ar kompensuoti kitu būdu, pvz. privatizavimo metu. Lėšų, investuotų į privatizuojamų patalpų ar pastatų pagerinimą, atlyginimo objekto privatizavimo metu tvarką ir procedūras ginčo negyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos metu (2001 m.) nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1427 „Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 8 d. nutarimas Nr. 384 „Dėl investuotų į privatizuojamas patalpas ar pastatus lėšų atlyginimo“. Pastarajame teisės akte nustatyta, kad privatizuojant savivaldybei nuosavybės teise priklausančius objektus, kuriems pagerinti nuomos metu buvo padarytos išlaidos, nuomininkui atlyginama (1.1. p.): šiam objektui pagerinti padarytų išlaidų dalis, atitinkanti privatizavimo lėšų, gautų pardavus šį objektą, dalį, apskaičiuotą pagal privatizavimo programoje nurodytą vertės padidėjimo procentą dėl šiam objektui pagerinti padarytų išlaidų; išlaidos dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo, jeigu nuomininkas yra įmonė ir šiame objekte buvo įsteigtos darbo vietos, kuriose darbo sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1277 „Dėl darbo vietų higieninio įvertinimo“ normalioms darbo sąlygoms keliamus reikalavimus ir kurios pardavus šį objektą bus likviduotos. Minėtas išlaidas atlygina pirkėjas, o kai privatizuojamą objektą įsigyja šio objekto nuomininkas, kuris šiam objektui pagerinti padarė išlaidų, jam šios lėšos neatlyginamos. Minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 1.3. p. nustatyta, kad nuomininkui negali būti atlyginama ta privatizavimo lėšų dalis, kuri įskaityta į nuomos mokestį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1782 pakeitus ir išdėsčius nauja redakcija Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 113 „Dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų patvirtinimo“, nuomininko ar asmens, turinčio nuomininko reikalavimo teisę investuotos lėšos gali būti kompensuojamos ir taikant privatizavimo būdą - tiesiogines derybas. Ieškovas turi teisę ir todėl renkasi kompensavimo būdą - tiesiogines derybas. Atsakovas nepagrindžia, kodėl nuomininkas privalėjo vadovautis Lėšų įskaitymo į nuomos mokestį tvarka, patvirtinta 1997-10-28 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 795, net tuo atveju, kai lėšų įskaitymo į nuomos mokesčio klausimas šioje byloje nėra keliamas. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad Negyvenamųjų pastatų ir patalpų sutartyse Nr. 43 ir Nr. 44 (sudarytose 2000-12-29) numatyta, kad lėšos už tam tikrus rekonstrukcijos darbus galėjo būti kompensuojamos įskaitant j nuomos mokestį, todėl būtent tokį būdą ir turėjo pasirinkti nuomininkas. Nurodė, kad atsakovo argumentai prieštarauja ir suformuotai teismų praktikai. LAT 2010-10-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2010 pažymėta, kad „Teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus, kad teismai neturėjo pagrindo pripažinti ieškovui teisės į patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimą, nes nuomos sutarties papildymu buvo sutarta, kad lėšos, investuotos į patalpų rekonstrukcija, bus įskaitomos į patalpų nuomos mokestį, todėl sutarties sąlyga, kuri nebuvo įvykdyta, nepašalina ieškovo teisės į patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimą.“; 4. Dėl teisės kreiptis į teismą ir teisės į lėšų, investuotų į nuomojamą turtą, kompensavimą. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas neturi subjektinės teisės prašyti taikyti tiesiogines derybas privatizuojant patalpas, nes šiuo metu nėra patalpų nuomininkas (šiuo metu patalpas nuomoja UAB „Goretė“). Toks atsakovų argumentas prieštarauja ir logikai, ir teisės aktams. Įstatymo 17 str. nustato galimybę tiesioginių derybų būdu privatizuoti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pastatus ar patalpas, kuriuos (kurias) nuomininkas nuomotojo leidimu pagerino. Ginčo, kad lėšos buvo investuotos rekonstrukcijos metu, t.y. 2001 m., kai ieškovas buvo nuomininkas, o leidimo atlikti nuomojamo turto rekonstrukcijos darbus išdavimo metu, t.y. 2001 m., Savivaldybė buvo nuomotojas - nėra. Minėto straipsnio 5 d. yra įtvirtintos būtinos sąlygos, būtinos taikant tiesiogines derybas; tiesioginės derybos su vieninteliu pirkėju - šių pastatų ar patalpų nuomininku ar asmeniu, turinčiu nuomininko reikalavimo teisę j būtinųjų išlaidų atlyginimą, gali būti vykdomos, jei yra tenkinamos šios sąlygos. Be to, atsakovo leidime rekonstruoti ir perplanuoti Patalpas (Savivaldybės Pastatų priežiūros ir nuomos skyrius 2001-02-14 raštas Nr. 188) buvo aiškiai apibrėžta, kad nutraukus nuomos sutartis prieš terminą lėšos nebus kompensuojamos. Taigi, pats atsakovas netiesiogiai nurodė, kad tik pasibaigus nuomos sutartiniams santykiams galimas investuotų lėšų kompensavimo klausimas, t.y., kai nuomininkas jau nebus nuomininku, o bus nuomininko reikalavimo teisę turintis subjektas. Taip pat, pažymėjo, jog ginčo patalpų įtraukimą į privatizuojamų objektų sąrašą gali organizuoti tik nuomotojas (patalpų savininkas), t.y. nuo Kauno miesto savivaldybės priklauso kada konkretus objektas bus privatizuojamas. Įstatymo 13 str. yra išvardinti valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo būdai, vienas iš jų - tiesioginės derybos (Įstatymo 13 str. 1 d. 4 p.). Įstatymo 17 str. 5 d. nustatyta, kad tiesioginių derybų būdu gali būti privatizuojami valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys pastatai ar patalpos, kuriuos (kurias) nuomininkas nuomotojo leidimu pagerino. Kaip jau nurodyta ieškinyje, tiesioginės derybos su vieninteliu pirkėju - šių pastatų ar patalpų nuomininku ar asmeniu, turinčiu nuomininko reikalavimo teisę į būtinųjų išlaidų atlyginimą, gali būti vykdomos, jei yra tenkinamos šios sąlygos: 1) Teisės aktų nustatyta tvarka nuomininkas ar kitas asmuo turi reikalavimo teisę į būtinųjų išlaidų, nuomotojo leidimu nuomininko patirtų pastatams ar patalpoms pagerinti, atlyginimą ir šių atlygintinų išlaidų suma yra didesnė negu 1/2 išsinuomotų pastatų ar patalpų ir jiems priskirto žemės sklypo rinkos vertės. Ši sąlyga atitinka, nes bendrovė investavo į Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas – 486.968,92 Lt. 2000-08-18 registro išrašo Nr. 20/52798 duomenimis prieš ginčo patalpų remontą šių patalpų vidutinė rinkos vertė buvo 127.262,00 Lt. Šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai yra pateikti teismui su ieškiniu; 2) pastatai ar patalpos atitinka bent vieną iš šių sąlygų: pakeista ne mažiau kaip 1/2 jų pagrindinių konstrukcijų; bendras jų plotas ar tūris padidintas daugiau kaip 1/3; pakeista daugiau kaip 1/2 jų inžinerinių komunikacijų ar įrengtos naujos inžinerinės komunikacijos; taip pat juose atlikta šių darbų dalis ir (arba) sumontuota technologinė Įranga ir gamybiniai įrenginiai, kuriuos išmontuojant būtų padaryta esminės žalos įrangai, įrenginiams, pastatui arba patalpoms (pateikti teismui rekonstrukciją patvirtinantys dokumentai rodo, kad buvo keičiamos pagrindinės konstrukcijos, sumontuota technologiniai įrenginiai). 2012-11-05 išraše iš centrinio duomenų banko yra nurodyta ginčo patalpų 196.595,00 Lt vidutinė rinkos kaina ir daro nepagrįstą išvadą, kad šiuo pagrindu yra galimybė atsisakyti taikyti tiesiogines derybas su ieškovu. Šis argumentas nepagrįstas todėl, kad ieškovas investavo į atsakovės nekilnojamąjį turtą 486.968,92,00 Lt, o atsakovo pateiktame teismui dokumente - Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 8 (407) paskelbtoje Privatizavimo programoje (ir kituose dokumentuose) šio nekilnojamojo turto kaina šiuo metu yra 800.000,00 Lt. Tokia vertė nustatyta rengiant objektą privatizuoti (pagal Įstatymo 9 str., privatizavimo objektas vertinamas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytais vertės nustatymo metodais ir nustatyta tvarka, nustatant labiausiai tikėtiną rinkos kainą). Vertė nebuvo ginčyta, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad objekto vertė 800.000,00 Lt, o investuota suma – 486.968,92 Lt, t.y. nesumažėjo tiek, kad neviršytų 1/2 išsinuomotų pastatų ar patalpų vertės. Atsakovas nurodo 2004-01-02 pasirašytose nuomos sutartyse buvo susitarta, kad nuomininkui, pagerinusiam išnuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama, todėl, tariamai, nėra prievolės atlyginti ieškovo investuotų į atsakovo negyvenamąsias patalpas, lėšų. Neaišku, kokiu tikslu atsakovas nurodo minėtas sutartis (įvardija atskiras sąlygas), nes akivaizdu, jog jos neturi jokios reikšmės aptariamiems reisiniams santykiams. Kaip minėta, abiems šalims visiškai aišku ir žinoma, kad išnuomoto turto rekonstravimo ir remonto darbai buvo atliekami 2001 metais, kai nuomos sutartyse buvo numatytas investuotų lėšų kompensavimas arba įskaitymas į nuomos mokestį (nuomotojo pasirinkimu). Po rekonstrukcijos, pateikus visus rekonstrukciją patvirtinančius dokumentus, Kauno miesto savivaldybė parengė patikslintas nuomos sutartis - Negyvenamųjų pastatų ir patalpų sutartis Nr. 43 ir Nr. 44 (pasirašytos patikslintos nuomos sutartys 2001-12-20). Vėliau atliktiems remonto darbams turėtų išlaidų (ir po 2004 metų), bendrovė neprašo kompensuoti. Taigi, ieškovas yra nuomininko reikalavimo teisę turintis subjektas, su nuomotojo sutikimu investavęs lėšas į nuomojamas patalpas, investicijų dydis pagrįstas tinkamais įrodymais, atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas taikyti tiesiogines derybas, todėl turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos atsakovo veiksmais pažeistos teisės; 5. Dėl prašymo taikyti ieškinio senatį. Mano, kad atsakovas nepagrįstai prašo taikyti ieškinio senatį. Prašant taikyti ieškinio senaties institutą būtina ne tik žinoti, jog tokiems teisiniams santykiams taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas, bet ir tinkamai išsiaiškinti ieškinio senaties pradžios momentą. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Minėto straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui; o 3 d. - jei prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento. Ieškovas investavo lėšas į atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą 2001 m., tačiau pasirinko lėšų, investuotų į privatizuojamų patalpų pagerinimą, atlyginimą objekto privatizavimo metu. Patalpos (duomenys neskelbtini), įtrauktos į Kauno miesto savivaldybės privatizuojamų objektų sąrašą tik 2012 metais. Ieškovui apie pažeistas teises, t.y. apie paskelbtą minėtų patalpų privatizavimą viešo aukciono (turėjusio įvykti 2012-10-09) būdu, tapo žinoma 2012 m. rugsėjo mėn. Ieškinio senaties pradžios momentas sietinas su ieškovo sužinojimo diena apie patalpų (duomenys neskelbtini), privatizavimo programos paskelbimą - 2012 m. rugsėjo mėn. Pažymėjo, kad net pasirinkus kitą investuotų lėšų kompensavimo būdą, t.y. pareiškus -reikalavimą investuotas lėšas kompensuoti pinigais, traktuotina, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo nuomos sutarties nutraukimo dienos. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų sutartys Nr. 43 sudaryta 2000-12-29) ir Nr. 44 (sudaryta 2000-12-29) galiojo iki 2012 metais nuomos terminas nebuvo atnaujintas ir nuomos teisiniai santykiai pasibaigė 2012-06-15 turtą perdavus pagal turto perdavimo-priėmimo aktą. Savivaldybės Pastatų priežiūros ir nuomos skyriaus 2001-02-14 rašte Nr. 188, t.y. atsakovo leidime rekonstruoti ir perplanuoti patalpas, buvo aiškiai apibrėžta, kad nuomininkui savo iniciatyva nutraukus nuomos sutartis prieš terminą lėšos nebus kompensuojamos. Taigi, buvo susitarta, kad tik pasibaigus nuomos sutartiniams santykiams galimas investuotų lėšų kompensavimo klausimas. 6. Dėl argumento, kad patalpų pagrindimo išlaidos gali būti susiję su ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų remontu. Atsakovas nepagrįstai kaltina ieškovą nesąžiningumu, nes tariamai, iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų nėra galimybės nustatyti ar nurodyti remonto darbai nebuvo atliekami ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose (to paties pastato 2 a.). Kaip argumentą nurodo aplinkybę, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto projekto aiškinamajame rašte parašyta, jog pertvarų fizinė būklė yra labai bloga. Atkreipė dėmesį, kad minėtame remonto projekte - brėžiniuose, aiškiai pažymimos, kurios pertvaros dėl susidėvėjimo keičiamos - tai sienų tarp atskirų patalpų pertvaros. Jos neturi jokio ryšio su pirmame aukšte esamomis patalpomis. Pažymėjo, kad ieškovas patvirtina, kad nuosavybės teise priklausančioms patalpoms remontuoti buvo naudojamos kitos medžiagos, pagal atskirus projektus, naudojant kitą įrangą ir atskirai apmokant už medžiagas ir darbus. Pvz. Teismui pateikta PVM sąskaita faktūra Ser. GCB Nr. 5476503 patvirtina, kad buvo apmokėta Kauno miesto savivaldybei už techninę priežiūrą (akivaizdu, kad nuomojamoms patalpoms); PVM sąskaita faktūra Ser. GDB Nr. 1344565 patvirtina, kad buvo apmokėta pagal sutartį už projektavimo darbus; PVM sąskaita faktūra Ser. GSA Nr. 1705598 patvirtina, kad buvo apmokėta už atliktus darbus pagal sutartį, kurioje taip pat nurodoma prekybinių patalpų interjero tvarkymo darbai. PVM sąskaita faktūra Ser. LBC Nr. 8494326 patvirtina, kad buvo apmokėta už elektros montavimo darbus. PVM sąskaita faktūra Ser. LBG Nr. 1105729 patvirtina, kad buvo apmokėta už šildymo ir santechnikos darbus pagal atliktų darbų aktą: jame nurodyta katilas Saunier Duval tubo Therma F23F (šis katilas ir šiuo metu yra ginčo patalpose), 4 radiatoriai (2 prekybos salėje po langu, 1 - prie lauko durų, 1 - vedėjos kabinete, šie radiatoriai ir šiuo metu yra patalpose), prekybinės patalpos šildomos grindiniu šildymu, todėl minėtoje sąskaitoje faktūroje yra nurodyta 364 m. plastikinių trisluoksnių vamzdžių, cirkuliaciniai siurbliai grindiniam šildymui ir kt.; tuo tarpu ieškovui nuosavybės teise priklausančios visos patalpos šildomos radiatoriais. PVM sąskaita faktūra Ser. LEA Nr. 2195403, Ser. LBB Nr. 7702686 ir kt. patvirtina, kad buvo apmokėta už grindų plyteles, šios plytelės yra išklotos ginčo patalpose, o ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose yra tik kiliminė danga (išskyrus WC patalpą); apmokėjimas pagal rangos sutartį Nr. 01/07/62 patvirtina, kad buvo apmokėta už durų gamybą, o ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose yra tik stiklinės pertvaros ir durys. Būtent ginčo patalpose yra įrengta ir apsaugos sistema. Šie pavyzdžiai rodo, kad atsakovas neturi pagrindo daryti prielaidos, kad pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai gali būti nesusiję su nuomotomis patalpomis, o susiję su ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų pagerinimu. Atsakovas nurodo, kad nuomininkas siekė pritaikyti patalpas išimtinai savo veiklai, iš kurios neabejotinai gavo ekonominės naudos. Pastebėjo, kad tokie atsakovo teiginiai ne tik neatitinka tikrovės, bet yra netgi neetiški. Bendrovė ekonominės naudos gavo ne iš patalpų, o vykdydama savo ūkinę-komercinę veiklą (mokėdama valstybei mokesčius, sukurdama darbo vietas), o atsakovas minėtų nekilnojamųjų patalpų nuomos sutarčių pagrindu iš atsakovo nuomos mokesčio per visą nuomos laikotarpį gavo virš 1.000.000,00 Lt, be to, buvo rekonstruotos ir esminiai pagerintos patalpos, t.y. akivaizdi ekonominė nauda atsakovui.

Atsakovas triplike (b.l. 3-14, III t.) nurodė: 1. Dėl 2000-12-29 turto perdavimo aktų vertinimo. Ieškovas rašytinius įrodymus - 2000-12-29 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų perdavimo ir priėmimo aktus - ginčija jokiomis faktinėmis aplinkybėmis neparemtu aiškinimu, kad neva kadangi „<..> aktą rengė Kauno miesto savivaldybės darbuotojai (viena iš nuomos sutarčių šalių), todėl akivaizdu, jog buvo vertinama itin formaliai, juolab, jog tuo metu vyravo nuostata, kad išnuomoti galima tik geros būklės patalpas“. Toks ieškovo aiškinimas yra niekuo nepagrįstas ir, kad galutinai paneigti bet kokias interpretacijas dėl patalpų būklės. Pažymėjo, kad iš byloje pateiktų tuo pačiu laikotarpiu pasirašytų Negyvenamųjų pastatų ir patalpų perdavimo ir priėmimo akto kopijų su kitais asmenimis, akivaizdu, kad patalpų kurių būklė nebūdavo gera, perduodant patalpas jų būklė, kaip ir vidaus santechninių bei inžinerinių tinklų būklė nurodoma ne kaip gera, bet kaip patenkinama. Taigi, jokių „nuostatų“, kad išnuomojamos tik geros būklės patalpos nėra ir niekada nebuvo, o perdavimo - priėmimo aktuose fiksuojama ta pastato, patalpos, vidaus santechninių bei inžinerinių tinklų techninė būklė, kuri yra būtent perdavimo - priėmimo metu. Šią aplinkybę patvirtina pridedamas 2012-12-19 Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. 60-4-1327. Pabrėžė, kad ieškovui perduodamų patalpų būklė buvo gera, galima spręsti ne tik iš jau minėtų perdavimo - priėmimo aktų, bet ir iš 2001-03-07 Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių prekybinių patalpų rekonstrukcijos projekto iš kurio aiškiai matyti, kad rekonstrukcija atliekama ne dėl blogos būklės, bet išimtinai dėl ieškovo interesų - prekybinės patalpos išplečiamos sandėlių sąskaita ir taip numatant patalpas IV-6, IV-7, IV-8, IV-13 ir erdvę po pagrindiniais laiptais apjungti ir atskirti nuo likusios parduotuvės, numatoma padidinti angas kapitalinėse sienose. Šią aplinkybę patvirtina ir minėto projekto aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad prekybinių patalpų rekonstrukcijos projektinė dokumentacija parengta pagal užsakovo pageidavimą ir gautas Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus parengtas projektavimo specialiąsias sąlygas. Kaip dar vieną rašytinį įrodymą, kad jeigu patalpos būtų buvę blogos būklės tai neabejotinai būtų atsispindėję tiek projekte, tiek aiškinamajame rašte įrodo kartu su atsakovo atsiliepimu pateiktas tame pačiame pastate esančių, ieškovui nuosavybės teise priklausančių prekybinių patalpų dalies remonto projektas, kuriame nurodoma, kad „norime išgriauti visas pertvaras. Pertvaros medinio karkaso, tinkuotos. Pertvarų fizinė būklė labai bloga“. Tas pats pakartojama ir aiškinamajame rašte. Mano, kad iš visų minėtų rašytinių įrodymų akivaizdu, jog patalpų, vidaus santechninių bei inžinerinių tinklų techninė būklė perdavimo metu buvo gera ir jokios būtinybės atlikti patalpų rekonstravimo ar remonto nebuvo. Kadangi perduodamų patalpų būklė buvo gera, todėl atsakovas palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją, kad ieškovo atlikti darbai buvo reikalingi siekiant patalpas pritaikyti jo paties vykdomai veiklai, t.y. išimtinai ieškovo interesams. Šią aplinkybę pagrindžia ir jau minėtas projektas, kuriame nurodoma, kad „pirmo aukšto dalyje norime rekonstruoti patalpas išplečiant jas gretimai esančių sandėlių sąskaita ir taip numatoma patalpas IV-6, IV-7, IV-8, IV-13 ir erdvę po pagrindiniais laiptais apjungti ir atskirti nuo likusios parduotuvės“, „numatoma padidinti angas kapitalinėse sienose“, bei jo aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma, kad „rekonstruojamo pastato dalies, esančios Laisvės al. 80/Maironio g. 26 name, vidines pertvaras numatoma išgriauti. Projektuojamoje dalyje vidaus patalpos sujungiamos į vieną erdvę. Šiaurinėje projektuojamos dalies pusėje projektuojamos vidinės pertvaros tualetui ir personalo patalpai. Įėjimą į prekybines patalpas numatoma palikti iš kiemo pusės. Dabartinį grindų lygį prekybinėje salėje numatoma palikti pakeltą virš Laisvės alėjos lygio.<..>Visi inžineriniai tinklai esami. Ventiliacija iš patalpų numatoma natūrali ir priverstinė per naujai įrengiamus ventiliacijos kanalus.“ Taip pat mano, kad visos šios aplinkybės, nurodytos paties ieškovo akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovo nurodyti darbai buvo reikalingi pritaikyti išnuomotas patalpas parduotuvės veiklai, o ne galimiems patalpų trūkumams pašalinti. Atkreipė dėmesį, kad su visais nuomininkais tuo laikotarpiu buvo pasirašomos identiškos Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartys ir sąlygos nebuvo keičiamos priklausomai nuo jų būklės (nes būklė nurodoma perdavimo -priėmimo akte), ką įrodo jau minėtas 2012-12-19 Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. 60-4-132, todėl yra atmestinas ieškovo argumentas, kad ,,ta aplinkybė, kad nuomojamam turtui reikalingas remontas, abiems nuomos sutarties šalims buvo akivaizdi, nes iš karto nuomos sutartyse buvo nurodoma, kad (Sutarčių 5.6 punkto 2 dalyje): „Jeigu „Nuomininkas“ šalių susitarimu pagerina patalpų būklę, jis turi teisę į padarytų tuo tikslu būtinųjų išlaidų atlyginimą pinigais arba medžiagomis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kitas sąlygas“. Pažymėjo, kad minėta nuostata apskritai yra bendro pobūdžio, kuri yra įtvirtinta CK 6.501 str. 5 d. Tas pats pasakytina ir dėl Sutarties 16 p., kad „Nuomininkai, išsinuomoję negyvenamąsias patalpas, kurias reikia rekonstruoti arba kapitališkai remontuoti, per 3 mėn. turi pateikti suderintą projektą ir leidimą atlikti remonto darbus“. Tai lygiai tokia pati standartinė sąlyga nieko bendro neturinti su perduodamo turto būkle, kuri kaip jau ne kartą minėjome, fiksuojama perdavimo - priėmimo akte. Kaip pažymėjo atsiliepime, 2000-12-29 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarčių Nr. 43 ir Nr. 44 (toliau - Sutartys) 5.5. p. buvo nurodyta, kad „Kai negyvenamųjų patalpų rekonstravimas ar remontas nėra būtinas (eksploatacija galima ir be šių darbų) bet nuomininkas atlieka rekonstravimo ar remonto darbus, susijusius su jo veikla, į nuomos mokestį gali būti įskaičiuojamos tik tos nuomininko išlaidos, kurios buvo skirtos pastato laikančiosioms konstrukcijoms keisti, šalinti, stiprinti, išskyrus lėšas, tenkančias Bendrajam butų privatizavimo specialiajam fondui“. Taigi iš Sutarčių teksto aišku, kad patalpų rekonstravimas galėjo būti atliekamas ir nesant būtinybės, tačiau nuomininkui to pageidaujant. Ta pati nuostata buvo įtvirtinta ir Lėšų, panaudotų negyvenamiesiems pastatams ir patalpoms rekonstruoti ar remontuoti, įskaitymo į nuomos mokestį ir nuomininkų atleidimo nuo nuomos mokesčio rekonstravimo ar remonto metu tvarkos, patvirtintos 1997-10-28 sprendimu Nr. 795, 3 punkte (toliau - Tvarka). Taigi 2001-02-14 Kauno miesto savivaldybės Pastatų Priežiūros ir nuomos skyriaus raštas Nr. 188 „Dėl išnuomotų patalpų rekonstravimo“ yra tik neprieštaravimas (sutikimas), kad būtų atlikti rekonstravimo (perplanavimo) darbai, o ne pripažinimas kad tokie darbai išnuomotam turtui buvo būtini, kaip teigia ieškovas. Atkreipė dėmesį, kad tiek iš 2001-02-14 rašto Nr. 188, tiek iš aukščiau minimų dokumentų matyti, kad ieškovas rekonstrukciją atliko siekiant perplanuoti patalpas ir jas efektyviau pritaikyti, o ne dėl to, kad jos buvo neva netinkamos būklės. Ieškovui atlikus rekonstravimo (perplanavimo) darbus, kurie nebuvo būtini, į nuomos mokestį galėjo būti įskaičiuojamos tik tos nuomininko išlaidos, kurios buvo skirtos pastato laikančiosioms konstrukcijoms keisti, šalinti, stiprinti, išskyrus lėšas, tenkančias Bendrajam butų privatizavimo specialiajam fondui. Tvarkos 10 p., buvo įtvirtinta, kad Nuomininkas, gavęs leidimą ir sudaręs sutartį su Pastatų priežiūros ir nuomos skyriumi dėl techninės priežiūros, pradeda rekonstrukcijos ar remonto darbus. Taigi, Kauno miesto savivaldybės atstovas, net ir tuo atveju, kai rekonstravimas nebuvo būtinas, privalėjo vykdyti techninę priežiūrą, kurią vykdydamas turėjo tik Statybos įstatyme įtvirtintas techninio prižiūrėtojo teises ir pareigas (2001-04-04 Techninės priežiūros sutarties Nr. 48 7 punktas), todėl atmestini, kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad neva rekonstravimo darbai ir jiems skirtos investicijos buvo nuolat derinamos su nuomotoju. Be to, pažymėjo, kad pasirašant minėtą sutartį, sutarties kaina buvo nustatyta 4,5 procento nuo atliktų remonto darbų sumos, t.y. 2.291,00 Lt. Prie šios sutarties buvo pridėta sąmata Nr. 48s, kurią pasirašė tiek Kauno miesto savivaldybės atstovai, tiek ir ieškovo atstovas, kurioje Laisvės al. 80 patalpų rekonstrukcijos sąmata nustatyta 50.902,00 Lt. Jokios kitos Laisvės al. 80 patalpų rekonstrukcijos sąmatos, kuri būtų derinta su savivaldybės atstovais nebuvo pateikta, nes tokiu atveju būtų turėjęs didėti užmokestis už techninę priežiūrą, nes jis kaip jau minėjome, sudarė 4,5 procento nuo atliktų remonto darbų sumos; 2. Dėl argumento, kad ieškovas atsakovui nepateikė investicijas patvirtinančių dokumentų. 2001-12-20 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartyse Nr. 43 ir Nr. 44 yra aiškiai nurodyti dokumentai, kurie buvo kaip pagrindas nuomos sutarčių patikslinimui: Negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso komisijos posėdžio 2000-12-18 protokolai Nr. 36 ir Nr. 37, patalpų pripažinimo tinkamomis naudotis (po rekonstrukcijos) 2001-10-22 aktas bei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo 2001-11-14 pažymėjimas Nr. 20/92258. Investicijas patvirtinantys dokumentai, sąskaitos - faktūros ir pan. nebuvo reikalaujamos pateikti. Jos nebuvo reikalaujamos pateikti ir tuo atveju, jei nuomininkas pageidavo, kad negyvenamiesiems pastatams ar patalpoms rekonstruoti ar remontuoti panaudotos lėšos būtų įskaičiuotos į nuomos mokestį arba kad jis būtų atleistas nuomos mokesčio rekonstrukcijos ar remonto metu. Tvarkos 5 p. numatė, kad tokiu atveju nuomininkas turi pateikti šiuos dokumentus: „5.1. prašymą; 5.2. nuomojamų negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų perdavimo -priėmimo aktą; 5.3. nustatyta tvarka suderintus projektavimo dokumentus, darbo sąmatą; 5.4. Pastatų priežiūros ir nuomos skyriaus leidimą patalpoms rekonstruoti ar remontuoti; 5.5. Apskrities viršininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos leidimą darbams vykdyti“. Taigi, sutarčių pakeitimai, techninės priežiūros sutartis, duomenų keitimas Nekilnojamojo turto registre, nuomininko atleidimas nuo nuomos mokesčio mokėjimo remonto metu, patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybei buvo žinoma apie rekonstrukcijos darbus pagal patvirtintą patalpų rekonstrukcijos projektą ir patalpų rekonstrukcijos sąmatą, kuri buvo nustatyta 50.902,00 Lt, o ne kaip teigia ieškovas, kad minėti dokumentai neva įrodo, kad atsakovas turėjo investicijas patvirtinančius dokumentus. Todėl turi būti atmestini, kaip neįrodyti argumentai, kad ieškovas pateikė atsakovui visas remonto ir rekonstrukcijos išlaidas patvirtinančius dokumentus (kopijas): sąskaitas faktūras, sutartis ir kita. Rekonstrukcijos metu, nuo 2000-12-29 iki 2001-08-08 (7 mėn. ir 11 d.) ieškovas buvo atleistas nuo nuomos mokesčio. Pažymėjo, kad pagal Sutartį Nr. 43 ieškovas turėjo mokėti 5.759,4 Lt nuomos mokestį per mėnesį, o pagal Sutartį Nr. 44 -945,20 Lt - per mėnesį, viso 6.704,60 Lt per mėnesį. Taigi, Kauno miesto savivaldybė ieškovą atleido 49.390,59 Lt suma (6.704,6x7=46.932,2Lt;6.704,6/30=223,49Lt;223,49x11=2.458,39Lt;46.932,2+24.58,39=49.390,5 Lt). Kaip nurodė atsiliepime, Lėšų įskaitymo į nuomos mokestį tvarką nustatė Tvarka. Kadangi ieškovas patalpų rekonstravimo metu nuo 2000-12-29 iki 2001-08-08 pagal minėtą tvarką nuo nuomos mokesčio buvo atleistas, jam apie minėtos tvarkos buvimą buvo žinoma. Juo labiau, kad Sutartyse taip pat aiškiai buvo įtvirtinta, kad išlaidos galės būti įskaičiuojamos tik į nuomos mokestį (ir konkrečiai nurodomos kokios išlaidos) ir dar kartą apie tai priminta 2001-02-14 Kauno miesto savivaldybės Pastatų priežiūros ir nuomos skyriaus rašte Nr. 188, kad nutraukus nuomos sutartį prieš terminą, lėšos panaudotos patalpų rekonstravimui kompensuojamos nebus, nes, kaip jau buvo minėta Sutartys numatė vienintelį jų atlyginimo būdą. 2001-12-20 Kauno miesto savivaldybei su ieškovu pasirašius patikslintas Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis Nr. 43 ir Nr. 44 ieškovui galutinai turėjo būti aišku, kad jis įgijo teisę kreiptis su prašymu į Kauno miesto savivaldybę dėl išlaidų atlyginimo, jei laikė, kad tam yra pagrindas, tačiau to nepadarė, kas patvirtina, jog pats ieškovas sutiko, kad jam už galimas investicijas nereikia atlyginti; 3. Dėl argumentų, kad ieškovas turėjo pasirinkti lėšų įskaitymą į nuomos mokestį kaip investicijų kompensavimo būdą. Ieškovas dublike nurodo, kad nesutinka su atsakovo teigimu, kad nuomininkas, siekdamas investuotų į nuomojamų patalpų pagerinimą lėšų kompensavimo, turėjo pasirinkti investuotų lėšų įskaitymo į nuomos mokestį būdą. Nei įstatymai, nei nuomos sutartys neteikia prioriteto nei vienam iš kompensavimo būdų, o būdą pasirinkti palieka lėšas investavusio subjekto diskrecijai. Investuotų lėšų kompensavimo būdą nuomininkas, investavęs lėšas į nuomojamą turtą, turėdamas tokiam remontui atlikti nuomotojo leidimą, turi teisę pats pasirinkti: įskaityti į nuomos mokestį ar kompensuoti kitu būdu, pvz. privatizavimo metu. Ieškovas turi teisę ir todėl renkasi kompensavimo būdą - tiesiogines derybas (pagal Įstatymą, Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisykles, patvirtintas LR Vyriausybės 1997-12-18 nutarimu Nr. 1427 ir kt.). Atsakovas nepagrindžia, kodėl nuomininkas privalėjo vadovautis Lėšų įskaitymo į nuomos mokestį tvarka, patvirtinta 1997-10-28 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 795, net tuo atveju, kai lėšų įskaitymo į nuomos mokestį klausimas šioje byloje nėra keliamas. Pažymėjo, kad būtent ieškovo cituojamoje LAT 2010-10-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2010 teismas ir išaiškino, kad sprendžiant dėl Įstatymo 10 str. 13 d. nustatytos asmens teisės į patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimą, būtinos nustatyti CK 6.501 str. 1 d. numatytos sąlygos: nuomininkas pagerino išnuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą; nuomininkas turėjo šiam tikslui tam tikrą išlaidų dydį; įstatymų ar sutarties šalių nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Teismai turi nustatyti, dėl kokių atliktų statybos-remonto darbų ir kaip realiai pagerintas panaudos objektas; atskirti, kurie darbai pagerino patalpas, o kurie buvo vykdyti dėl to, kad panaudos gavėjas siekė pritaikyti patalpas savo veiklai, iš kurios neabejotinai buvo gauta ekonominės naudos; sprendžiant patalpų pagerinimo klausimą, kai nuomininkas yra juridinis asmuo, turi būti atsižvelgta į tai, kad jis savo išlaidas privalo pagrįsti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais, taip pat į tai, kad juridiniam asmeniui keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (LAT 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Mano, kad ieškovas net jei ir būtų nuomininku (ginčijamu atveju nuomininkas yra UAB „Goretė“) jis vis tiek neturėtų reikalavimo teisės į būtinųjų išlaidų atlyginimą, nes nebuvus būtinybės rekonstruoti ginčo patalpas, pagal Sutartis ir Tvarką tik už pastato laikančiųjų konstrukcijų keitimą, šalinimą, stiprinimą, tik į nuomos mokestį ir tik pagal Kauno miesto valdybos sprendimu patvirtintą tvarką, galėjo būti įskaičiuojamos nuomininko išlaidos. Pažymėjo, kad ieškovo cituojamoje LAT nutartyje Nr. 3K-3-394/2010 nuomos sutarties papildymu buvo sutarta, kad lėšos, investuotos į patalpų rekonstrukciją, bus įskaitomos į patalpų nuomos mokestį, ginčijamu atveju, tiek pagal Sutartis, tiek pagal Tvarką, ieškovui buvo numatyta tik jo išlaidų į nuomos mokestį įskaičiavimo galimybė, po to, kai jis pateiks prašymą ir kitus Tvarkoje nurodytus dokumentus. Jokios diskrecijos rinktis kompensavimo budo, tiek Sutartyse, tiek Tvarkoje esant aiškiai įtvirtintoms nuostatoms dėl galimo išlaidų atlyginimo, priešingai nei teigia ieškovas, jis neturėjo, o dėl savo kaltės, būdamas nuomininku su tokiu prašymu nesikreipė; 4. Dėl prašymo taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad atsakovas labai aiškiai tiek Tvarkoje buvo nurodęs vienintelį išlaidų atlyginimo būdą - galimybę įskaityti į nuomos mokestį pateikus prašymą ir kitus Tvarkoje nurodytus dokumentus, kad nutraukus nuomos sutartį išlaidos nebus atlyginamos dar kartą buvo priminta Pastatų priežiūros ir nuomos skyriaus 2001-02-14 rašte Nr. 188. Jokio kitokio pasirinkimo, nei numatyta Sutartyse ir Tvarkoje nebuvo ir negalėjo būti, tokio teisinio pagrindo nenurodo ir ieškovas. Tačiau, kaip matyti iš ieškovo teikiamų procesinių dokumentų, ieškovas tyčia nesikreipė į Kauno miesto savivaldybę dėl išlaidų įskaičiavimo į nuomos mokestį, nes pasak jo, jis pasirinko lėšų, investuotų į privatizuojamų patalpų pagerinimą, atlyginimą objekto privatizavimo metu. O ieškovo aiškinimas, kad „Pastatų priežiūros ir nuomos skyriaus 2001-02-14 rašte Nr. 188, t.y. atsakovo leidime rekonstruoti ir perplanuoti patalpas, buvo aiškiai apibrėžta, kad nuomininkui savo iniciatyva nutraukus nuomos sutartis prieš terminą lėšos nebus kompensuojamos. Taigi buvo susitarta, kad tik pasibaigus nuomos sutartiniams santykiams galimas investuotų lėšų kompensavimo klausimas“ yra visiškai niekuo nepagrįstas ir prieštarauja tiek atsakovo pateiktiems rašytiniams įrodymams, tiek paties ieškovo išdėstytai pozicijai, kad kompensavimo būdo pasirinkimas buvo jo diskrecija ir, kad jis pasirinko tiesiogines derybas. Terminas yra apibrėžtas ar neapibrėžtas laikotarpis, kuriam suėjus ar pasibaigus įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrą civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. CK 1.123 str. 2 d. numatyta, kad jeigu tam tikros sandorio teisinės pasekmės siejamos su termino pabaiga, tai sandoris ar prievolė nustoja galioti tam terminui pasibaigus. Kadangi išlaidos, pateikus prašymą ir dokumentus pagal Sutartis ir Tvarką galėjo būti įskaičiuojami tik į nuomos mokestį, vadinasi pasibaigus Sutarčių galiojimui (2003-12-30) terminas reikšti tokio pobūdžio reikalavimą pasibaigė, tai reiškia, kad Kauno miesto savivaldybės pareiga atlyginti išlaidas yra pasibaigusi. Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Kadangi po patalpų pertvarkymo 2001-12-20 buvo pasirašytos patikslintos Sutartys Nr. 43 ir Nr. 44 (kuriose vėlgi buvo įtvirtinta ta pati nuostata, kad išlaidos gali būti įskaičiuojamos tik į nuomos mokestį), vadinasi tuo momentu ieškovui jau galutinai tapo žinoma apie jo patirtas išlaidas ir galimą Kauno miesto savivaldybės, vadovaujantis Sutartimis ir Tvarka, tų išlaidų neįskaitymą į nuomos mokestį, t.y. savo teisių pažeidimą. Pabrėžė, kad jau tą pačią dieną (arba vėliausiai po mėnesio, kai turėjo mokėti nuomos mokestį) ieškovas galėjo kreiptis su prašymu į atsakovą, pateikdamas Tvarkoje nurodytus dokumentus, kad išlaidos, kurių atlyginimą įsikatant jas į nuomos mokestį nustatė Sutartys, būtų atlygintos. Todėl laikytina, kad ieškovas yra praleidęs 10 metų senaties terminą. Nors ieškovas nurodo, kad nuomos santykiai tęsėsi iki 2012-05-15, tačiau pastebėjo, kad su ieškovu 2000-12-29 buvo sudarytos sutartys iki 2003-12-30 (kurios buvo patikslintos 2001-12-20). Jos nebuvo tęsiamos, o buvo atnaujinamos atskirais savivaldybės tarybos sprendimais, pasirašant naujas sutartis, su naujomis sąlygomis ir jas atnaujinti pareigos nei viena iš šalių neturėjo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2002-06-19 pasikeitė LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 str. 5 d. ir atsirado nuostata, kad „Nuomos sutartyje turi būti nustatyti Vyriausybės ar savivaldybės tarybos numatyto dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio mokėjimo terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita. Jei nuomos sutartyje delspinigiai nenustatyti, tai nuomininkas moka 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama“. Po minėtos nuostatos įsigaliojimo, su nuomininkais pasirašant naujas sutartis jau buvo nurodoma, kad nuomininkui pagerinusiam išnuomotą turtą, už pagerinimą nebus atlyginama, ką įrodo 2004-01-02 su ieškovu pasirašytos sutartys. Kadangi nuomininkas rekonstrukcijos darbus atliko pagal 2000-12-29 sutartis, kurios galiojo iki 2003-12-30, todėl laikytina, kad būtent tik šitų sutarčių galiojimo laikotarpyje ir galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl įskaitymo į nuomos mokestį likusiam laikotarpiui, nes kaip jau minėjome joms pasibaigus buvo galimybė tik sudaryti naujas sutartis, t.y. jas atnaujinti; 5. Dėl teisės kreiptis į teismą ir teisės į lėšų, investuotų į nekilnojamąjį turtą, kompensavimo ir atitikimo Įstatymo 17 str. 5 d. keliamiems reikalavimams. Nurodė, kad LAT 2010-10-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2010 teismas išaiškino, kad „Sprendžiant dėl Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymo 10 str. 13 d. nustatytos asmens teisės į patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimą, būtinos nustatyti CK 6.501 str. 1 d. numatytos sąlygos: nuomininkas pagerino išnuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą; nuomininkas turėjo šiam tikslui tam tikrą išlaidų dydį; įstatymų ar sutarties šalių nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių“. Kadangi Sutarties šalių buvo nustatytos kitokios išlaidų atlyginimo taisyklės, ieškovui dėl savo kaltės jomis nepasinaudojus, atsakovas jokios prievolės atlyginti išlaidas kitokiu nei šalių sutartu būdu neturi, todėl ginčijamu atveju Įstatymas bei su juo susiję poįstatyminiai teisės aktai iš viso neturi būti taikomi. Be to, dar kartą pabrėžė, kad valstybės ir savivaldybių turto privatizavimas tiesioginėmis derybomis yra specialus būdas, taikomas kaip išimtinis ir tik tuo atveju, jei yra tenkinamos Įstatymo 17 str., Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų, patvirtintuose LR Vyriausybės 1998-01-30 nutarimu Nr. 113, 6 punkte išdėstytos sąlygos (t.y., tiesioginių derybų būdu gali būti privatizuojami valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys pastatai ar patalpos, kuriuos (kurias) nuomininkas nuomotojo leidimu pagerino (byloje yra tik duomenys, kad patalpos buvo perplanuotos, bet kad jos būtų pagerintos nėra). Pagal Įstatymo nuostatas nuomininkas ne tik turi turėti reikalavimo teisę į būtinųjų išlaidų atlyginimą (ko ginčijamu atveju ieškovas dėl aukščiau nurodytų argumentų neturi: patalpų būklė buvo gera, ieškovas jas perplanavo savo iniciatyva, suderinta darbų sąmata buvo 50.902,00 Lt, ieškovas 2000-12-29 iki 2001-08-08 buvo atleistas nuo nuomos mokesčio 49.390,59 Lt sumai, Sutartyse ir Tvarkoje buvo aiškiai įtvirtinta išlaidų atlyginimo tvarka, ieškovas nebeturi reikalavimo teisės pagal Sutartis), bet ir Įstatyme nurodyto dydžio investicijos turi būti panaudotos atlikti būtent Įstatymo 17 str. 5 d. nurodytus pagerinimus. Pažymėjo, kad LAT nuosekliai laikosi pozicijos (2009-10-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-398/2009, 2010-10-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-394/2010), kad Įstatyme nustatytos griežtos sąlygos teisei privatizuoti patalpas ar pastatus tiesioginių derybų būdu įgyti: turi būti pastatų ar patalpų savininko leidimas investuoti privatų kapitalą, kurio vertė viršytų l/2 išsinuomotų patalpų rinkos vertės; tokio dydžio investicijos turi būti panaudotos ne mažiau kaip 1/2 patalpų pagrindinių konstrukcijų pakeitimui, patalpų ploto ar tūrio padidinimui daugiau kaip 1/3 arba daugiau kaip 1/2 inžinerinių komunikacijų pakeitimui ar naujų inžinerinių komunikacijų įrengimui. Kaip jau nurodėme atsiliepime, iš kai kurių sąskaitų - faktūrų net nėra įmanoma nustatyti kokias išlaidas ieškovas patyrė atlikdamas Įstatymo 17 str. 5 d. 2 p. nurodytiems darbams atlikti, o kai kurios visai nesusijusios su minėtame punkte nurodytais pagerinimais: Visiškai nesusiję su Įstatymo 17 str. 5 d. 2 p. nurodytais pagerinimais. Taip pat pažymėjo, kad Registro išrašai nenurodo tikros vertės, nes jie nustatomi remiasi masiniu vertinimu, o tikroji turto vertė gali būti nustatoma tik jį vertinant Turto ir verslo vertinimo pagrindų metodais teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu šiuo įrodymu būtų remiamasi, kaip patikimu įrodymu, tada reikėtų lygiai taip pat remtis 2012-11-05 Registrų centro išrašu, kuriame ginčo patalpų rinkos kaina nurodoma 196.595,00 Lt. Vien ta aplinkybė, kad daugiau nei prieš 10 metų ieškovas galimai investavo 486.968,92 Lt, nors su Kauno miesto savivaldybe buvo suderinęs 50.902,00 Lt sumą, perplanuodamas patalpas ir jas pritaikydamas savo veiklai, nereiškia, kad jos buvo pagerintos ir dėl to padidėjo jų vertė. Atkreipė dėmesį, kad 2012-12-18 Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus rašte Nr. 70-3-462 nurodoma, kad pagal 2001-03-07 prekybinių patalpų rekonstrukcijos projektą buvo pakeista iki 20% rekonstruojamų patalpų pagrindinių konstrukcijų, patalpų plotas padidėjo tik 3,5%, patalpų tūris iki 3,4%, projekte naujų inžinerinių komunikacijų (išskyrus naujai įrengiamus vėdinimo kanalus iš tualeto patalpos) nenumatoma įrengti. Pabrėžė, ieškovas neįrodė, nei vienos iš Įstatymo 17 str. 5 d. keliamų būtinų sąlygų, t.y., kad jo investicijos viršijo 1/2 išsinuomotų patalpų rinkos vertės; ir, kad tokio dydžio investicijos buvo panaudotos ne mažiau kaip 1/2 patalpų pagrindinių konstrukcijų pakeitimui, patalpų ploto ar tūrio padidinimui daugiau kaip 1/3 arba daugiau kaip 1/2 inžinerinių komunikacijų pakeitimui ar naujų inžinerinių komunikacijų įrengimui arba, kad juose sumontuota technologinė įranga ir gamybiniai įrenginiai, kuriuos išmontuojant būtų padaryta esminės žalos įrangai, įrenginiams, pastatui arba patalpoms. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu Sutartyse nebūtų aiškiai buvę nustatyti išlaidų atlyginimo atvejai, nebūtų buvusi suderinta 50.902,00 Lt sąmata, ieškovas nebūtų buvęs atleistas nuo nuomos mokesčio mokėjimo remonto metu (49.390,59 Lt sumai), ir ieškovas būtų pateikęs įrodymus, kad patalpos tikrai buvo pagerintos, tiesioginės derybos vis tiek nebūtų galimos, nes ieškovas neįrodė, kad patalpos atitinka bent vieną iš šių sąlygų: pakeista ne mažiau kaip 1/2 jų pagrindinių konstrukcijų; bendras jų plotas ar tūris padidintas daugiau kaip 1/3; pakeista daugiau kaip 1/2 jų inžinerinių komunikacijų ar įrengtos naujos inžinerinės komunikacijos; taip pat juose atlikta šių darbų dalis ir (arba) sumontuota technologinė įranga ir gamybiniai įrenginiai, kuriuos išmontuojant būtų padaryta esminės žalos įrangai, įrenginiams, pastatui arba patalpoms) ir, kad būtent šiems pagerinimams atlikti buvo panaudotos Įstatymo 17 str. 5 d. 1 p. nurodyto dydžio investicijos; 6. Dėl argumento, kad patalpų pagerinimo išlaidos gali būti susiję su ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų remontu. Ieškovas paneigia tik vos kelias sąskaitas - faktūras, kaip nesusijusias su ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų remontu (2 aukšte vykusiais rekonstrukcijos darbais): sąskaitą-faktūrą ser. GCB Nr. 5476503, kuria buvo apmokėta Kauno miesto savavaldybei už techninę priežiūrą ir galimai PVM sąskaitą faktūrą ser. LBG Nr. 1105729, kuria buvo apmokėta už šildymo ir santechnikos darbus bei PVM sąskaitą- faktūrą ser. GDB Nr. 1344565 už projektavimo darbus. Be to, atkreipė dėmesį, kad tiek ieškovui, tiek atsakovui priklausančios patalpos projektuose nurodomos kaip prekybinės, todėl vien nurodymas, kad t.y. prekybinės patalpos nenurodo, kur tiksliai darbai buvo atlikti (pvz. ieškovas dublike nurodo, kad PVM sąskaita faktūra ser. GSA Nr. 1705598 patvirtina, kad buvo apmokėta už atliktus darbus pagal sutartį ginčo patalpose, nes joje nurodoma, kad tai yra prekybinių patalpų interjero tvarkymo darbai). Mano, kad nėra jokio pagrindo pripažinti neteisėtais Kauno miesto savivaldybės privatizavimo komisijos 2012 m. rugpjūčio 8 d. protokolą Nr. PR-6 dėl pritarimo parduotuvės patalpų (unikalus Nr. 1988-8001-5066:0005, bendras plotas 176,89 kv. m, 4 aukštų mūrinio pastato 1 aukšte) su bendro naudojimo patalpomis, Laisvės ai. 80, Kaunas privatizavimo programos projektui ir šių patalpų viešo aukciono paskelbimui, bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybę Įstatyme nustatyta tvarka pradėti tiesiogines derybas su ieškovu dėl patalpų privatizavimo tiesioginių derybų būdu.