Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir K. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš K. B. Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 496,51 Eur už apmokėtas nukentėjusiajai S. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 12 d., apie 23.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, pagriebęs savo šeimos narei – sutuoktinei S. B. už kairės rankos ir pargriovęs ją ant grindų, sudavė kumščiu vieną kartą į kairę ausį, padarydamas odos nubrozdinimą kairės ausies kaušelyje, taip sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiajai S. B., padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

K. B. taip pat nuteistas už tai, kad 2016 m. sausio 1 d., apie 3.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio tyčia peiliu vieną kartą smogė miegančiai lovoje savo šeimos narei – sutuoktinei S. B. į dešinės pusės kaklo sritį, padarydamas nukentėjusiajai pjautinę kaklo dešinės pusės žaizdą su dešinės jungo venos pažeidimu, taip įvykus išoriniam kraujavimui sukėlė realią grėsmę nukentėjusiosios S. B. gyvybei bei padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniame skunde nuteistojo K. B. gynėjas prašo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti K. B. švelnesnes bausmes, negu numatyta BK 140 straipsnio 2 dalies ir BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijose, arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis K. B. ir jo gynėjas, taip pat nukentėjusioji S. B. prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo K. B. gynėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. B. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam K. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, K. B. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko apeliaciniame skunde neginčija ir nuteistojo gynėjas. Taip pat apygardos teismas K. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė tinkamas bausmes, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam K. B. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas, paskirdamas K. B. bausmes, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė du nusikaltimus žmogaus sveikatai – nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) bei už jo padarymą numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad abu nusikaltimus K. B. įvykdė savo sutuoktinės atžvilgiu, prieš ją naudojo smurtą ir anksčiau, buvo sužalojęs ir sutuoktinę nuo jo ginantį savo sūnų V. B. (t. 1, b. l. 42, 43-44), o sunkų sveikatos sutrikdymą S. B. padarė praėjus labai trumpam laiko tarpui po to, kai tyrimas dėl nežymaus pastarosios sveikatos sutrikdymo buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius (t. 1, b. l. 10 -12). Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas įvertino nukentėjusiosios S. B. teisiamajame posėdyje išsakytą poziciją dėl K. B. skirtinos bausmės, o taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas ir šioje byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. tai, kad K. B. praeityje neteistas (t. 2, b. l. 11-13), iki sulaikymo dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 4, 75), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam K. B. paskirta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artimesnė minimaliai jos ribai, bei BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei jos vidurkis, nėra aiškiai per griežtos. Tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo jas švelninti. K. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tinkamai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 2 punkto nuostatomis, taikant bausmių apėmimą, nes padarytos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Pažymėtina, kad apygardos teismas nuosprendyje pasisakė dėl galimybės skirti K. B. švelnesnes, taip pat ir sankcijoje nenumatytas, bausmes nebuvimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad teisiamojo posėdžio metu išsakyti gynėjo bei nukentėjusiosios prašymai neskirti K. B. realios laisvės atėmimo bausmės nebuvo svarstomi.

Apeliaciniame skunde nuteistojo K. B. gynėjas teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nepripažino pastarojo veiksmų dėl šio nusikaltimo kreipiantis į kaimynus, nes tokiu būdu pastarasis išgelbėjo nukentėjusiosios S. B. gyvybę. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Ši aplinkybė atskleidžia kaltininko psichinį santykį su padaryta neteisėta veika ir sudaro galimybes įvertinti jo pastangas užkertant kelią nusikalstamos veikos padariniams. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2005, 2K-437-2007, 2K-485/2009, 2K-603/2010). Kaip matyti iš nuteistojo K. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, pastarasis teigė, kad paties sutuoktinės sužalojimo momento ir priežasčių dėl girtumo neprisimena, bet, pamatęs kraują, suvokė, ką padarė, tuomet užspaudė antklode kraujuojančią žaizdą ir liepė nukentėjusiajai ją užspaudus laikyti, o pats bandė telefonu iškviesti pagalbą. Nepavykus to padaryti, nubėgo pas kaimynus, kuriems pasakė, kad sužalojo žmoną ir prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Tačiau K. B. bandymo kviesti medikus telefonu nepatvirtina jokie faktiniai duomenys, o nuteistojo aiškinimas, kad jis, sužalojęs nukentėjusiąją, antklode užspaudė kraujuojančią žaizdą ir liepė nukentėjusiajai ją užspaudus laikyti, bei tuojau pat kreipėsi į kaimynus, prašydamas, kad jie iškviestų medikus, yra paneigtas tiek nukentėjusiosios S. B. parodymais, kad prabudusi nuo pulsavimo kakle K. B. prie savęs nematė, o užspausti kaklą, kad nenukraujuotų, jai sakė kaimynas R. P. , tiek liudytojų I. D. ir R. P. parodymai, iš kurių matyti, kad 2016 m. sausio 1 d. naktį į jų buto duris paskambinęs K. B. pasakė tik tiek, kad nužudė savo sutuoktinę, po ko grįžo į savo buto virtuvę bei toliau gėrė alų ir S. B. sveikatos būkle net nesidomėjo. Be to, iš liudytojų I. D. ir R. P. parodymų matyti, kad tuo metu, kai K. B. pranešus apie įvykį, jie nuėjo į pastarojo butą, S. B. jau buvo išblyškusi, jos kūnas buvo vėsus, žaizda nebekraujavo, jų akivaizdoje nukentėjusioji prarado sąmonę. Daug nukentėjusiosios kraujo buvo ne tik ant lovos, kurioje ši gulėjo, bet ir ant grindų, jis buvo jau apdžiuvęs, taip pat matėsi kruvini avalynės pėdsakai, vedantys iš miegamojo į virtuvę (matyti, kad vaikščiota buvo ne kartą), kur, bylos duomenimis, vėliau buvo rastas ir paimtas K. B. panaudotas nusikaltimo įrankis – baltos spalvos metalo peilis baltos spalvos plastikine rankena, ant kurio užfiksuotos neryškios dėmės, panašios į plauto kraujo dėmes (2016-01-01 įvykio vietos apžiūros protokolas, t. 1, b. l. 17-21, 2016-01-06 daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 115-124), 2016-01-06 daiktų parodymo atpažinti protokolas (t. 2, b. l. 29-32). Šios aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. B. į kaimynus kreipėsi ne iš karto, kai sužalojo nukentėjusiąją, o praėjus ilgesniam laiko tarpui, per kurį ne tik vaikščiojo po butą, bet ir bandė nuo nusikaltimo įrankio nuplauti kraują, nors jau iš karto po sužalojimo buvo akivaizdu, kad S. B. gyvybei iškilo reali grėsmė. Taigi, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad faktiniais bylos duomenimis nustatyti pirmiau paminėti K. B. veiksmai po nusikaltimo padarymo kreipiantis į kaimynus nebuvo pakankami, kad būtų pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Nuteistojo K. B. gynėjas apeliaciniame skunde prašo ginamojo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnes bausmes, negu numatyta BK 140 straipsnio 2 dalies ir BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijose. Tenkinti šiuos apelianto prašymus, kaip ir alternatyvų prašymą pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas atidėti K. B. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta ne viena laisvės atėmimui alternatyvi bausmė, taigi, klausimas dėl galimybės taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas šiuo atveju aktualus tik dėl K. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, vadovaujantis šia norma, bausmė gali būti švelninama tik tada, kai konstatuojama, kad egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2011, 2K-154/2014 ir kt.). Asmens atvykimas ir pranešimas apie nusikalstamą veiką reiškia, kad asmuo turi savanoriškai atvykti į valstybės instituciją ir pranešti apie savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222/2011). Kaip jau minėta, šiuo konkrečiu atveju faktiniai bylos duomenys patvirtina tik tiek, kad K. B. , po to, kai peiliu sunkiai sužalojo sutuoktinę S. B. , nuėjo pas kaimynus I. D. ir R. P. bei pasakė jiems, kad nužudė savo žmoną. Taigi, konstatuoti, kad nuteistasis pats savanoriškai atvyko ar pranešė valstybės institucijai apie savo padarytą nusikalstamą veiką, nėra jokio pagrindo. Be to, K. B. iki šiol nėra atlyginęs nei dalies nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos. Vien pastarojo pareiškimas, kad sutinka atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą iš banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų, kurioms šioje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, negali būti prilygintas savanoriškam nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui. Taigi, šiuo atveju nebuvo ir nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo K. B. vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi. Byloje taip pat nėra švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šia veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2011, 2K-390/2011, 2K-432/2014, 2K-216-139/2015 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, apibūdinančių K. B. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jo asmenybę, kurios sudarytų pagrindą skirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Nusikaltimo padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės vertinimas šiuo atveju nepatvirtina, kad veika ir kaltininko asmenybė iš esmės nukrypsta nuo šios kategorijos nusikaltimams būdingo pavojingumo ir todėl sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas K. B. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. K. B. panaudojo fizinį smurtą silpnesnės už save moters – savo sutuoktinės, su kuria kartu gyveno daugiau kaip 30 metų, atžvilgiu, ją sužalojo miegančią, taigi, iš esmės be jokios dingsties, nusikaltimo padarymui panaudojo peilį, kuriuo smogė nukentėjusiajai į kaklą, t. y. gyvybei labai svarbią kūno dalį, o tai rodo didesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti daug mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, byloje taip pat nėra. Apeliaciniame skunde gynėjas teisingai pažymi, kad K. B. praeityje neteistas, iki sulaikymo dirbo, turi nepertraukiamą 33 metų darbo stažą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, nuoširdus ir paslaugus darbuotojas, kokybiškai atliekantis paskirtus darbus. Šios apelianto nurodytos aplinkybės neabejotinai yra svarbios ir, teisėjų kolegijos vertinimu, į jas buvo tinkamai atsižvelgta paskiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Tačiau pirmiau paminėtos aplinkybės nėra išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme ir nepatvirtina, kad tokios bausmės paskyrimas K. B. už šį jo padarytą nusikaltimą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliantas savo skunde taip pat akcentuoja K. B. socialinius ryšius, t. y. jo ilgametę santuoką, bei nukentėjusiosios S. B. poziciją dėl pastarajam skirtinos bausmės, tačiau šiuo atveju svarstant dėl galimybės taikyti K. B. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat švelninti bausmę, paskirtą už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, teisėjų kolegijos vertinimu, labai svarbu yra tai, kad nuteistasis jau pakankamai ilgą laiką, dar iki šioje byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo 2015 m. lapkričio 12 d. padarytos nusikalstamos veikos – nežymaus S. B. sveikatos sutrikdymo, piktnaudžiavo alkoholiu ir būdamas apsvaigęs nuo jo smurtavo sutuoktinės atžvilgiu (tai patvirtina nukentėjusiosios S. B. , liudytojų V. B. , I. D. , R. P. parodymai). 2015 m. gruodžio 30 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl K. B. smurtinių veiksmų sutuoktinės S. B. atžvilgiu, kuriais šiai nežymiai sutrikdyta sveikata, ir K. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam ir nukentėjusiajai susitaikius (t. 1, b. l. 10-12). K. B. susitaikymo su S. B. protokole užfiksuota, kad nuteistasis, nurodęs, jog gailisi dėl savo neteisėto poelgio, atsiprašė nukentėjusiosios ir pasižadėjo ateityje nenusikalsti. Be to, jam buvo išaiškintos BK 38 straipsnio nuostatos, įskaitant ir tai, kad per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 43-44). Nepaisant visų šių aplinkybių, K. B. jokių išvadų dėl savo smurtinio elgesio sutuoktinės atžvilgiu, kaip ir dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nepadarė – nepraėjus nei dviem paroms nuo minėto nutarimo dėl K. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimo, pastarasis vėl nesaikingai vartojo alkoholį (praėjus kuriam laikui po įvykio K. B. nustatytas 2,33 promilių girtumas (t. 2, b. l. 33) ir smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, tik šį kartą jau panaudojo peilį ir sunkiai sutrikdė jos sveikatą. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad šiuo atveju K. B. už padarytus nusikaltimus paskyrus ne laisvės atėmimą, bet švelnesnę bausmės rūšį, BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės paskirtis nebūtų pasiekta.

BK 75 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Taigi, BK 75 straipsnis nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už labai sunkų nusikaltimą. Jau minėta, kad K. B. padarė vieną nesunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimą, todėl nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl pastarajam už kelias nusikalstamas veikas paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo K. B. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinį skundą atmesti.