Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. B., jam ir B. B. susitaikius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. ir baudžiamoji byla M. B. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – motinai B. B., būtent: 2016 m. gegužės 30 d., apie 20 val. 30 min., namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, kieme esančiame šiltnamyje, tyčia delno apatine dalimi trenkė vieną kartą nukentėjusiajai B. B. į kaktos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai B. B. fizinį skausmą.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Steponavičiūtė prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: M. B. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., dėl fizinio skausmo sukėlimo B. B. ir paskirti 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; remiantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; remiantis BK 64 str. l d. ir 2 d., paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 771,02 Eur bauda visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei 771,02 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu nuosprendžiu M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas taikant BK 38 str. įtvirtintą institutą, t. y. kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 str. nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu paprastai taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra kaltininkui palankių bylos aplinkybių (paprastai apibūdinančių jo asmenybę ir padarytą veiką), leidžiančių manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad M. B. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), su nukentėjusiąja susitaikė (1 t., 126 b. l.), nuoširdžiai gailėjosi, tai buvo pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė (1 t., 26–27 b. l.). Taigi, yra nustatytos BK 38 str. 1 d. 1–3 p. numatytos sąlygos. To neginčija ir prokurorė, tačiau, kaip matyti iš pateikto skundo, prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad M. B. atitinka BK 38 str. 1 d. 4 p. nustatytą sąlygą. Prokurorės nuomone, nėra pagrindo, leidžiančio manyti, kad M. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pats teismas nustatė, jog M. B. yra recidyvistas, todėl, kaip teisingai pastebima apeliaciniame skunde, M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Vis dėl to, atkreiptinas dėmesys, jog pagal šiuo metu galiojančią BK 38 str. 2 d. redakciją nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas tik pavojingas recidyvistas. Be to, BK 38 str. nėra draudimo taikyti minėtas nuostatas ir asmeniui, turinčiam galiojančių administracinių nuobaudų. Apylinkės teismas įvertino tai, jog M. B. padarytos nusikalstamos veikos nėra analogiškos, nors paskirtos baudos nėra sumokėjęs, tačiau baudos išieškojimą vykdo antstolis, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta (1 t., 50–52 b. l.), administracine tvarka jis buvo baustas tik du kartus (1 t., 84–85 b. l.), padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs. Tai, kad M. B. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) Karalystėje už pasikėsinimą įvykdyti vagystę, negali būti charakterizuojančia aplinkybe, kadangi byloje nėra duomenų apie priimtą nuosprendį, todėl tai negali sukelti teisinių pasekmių. Dėl M. B. nuteisimo (duomenys neskelbtini) karalystėje pastebėtina, kad iš prokurorės pateikto išrašo nėra aišku, už kokį nusikaltimą M. B. buvo nuteistas, be to, nusikaltimą M. B. padarė iki naujo jam šiuo metu inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo. Pažymėtina, kad M. B. inkriminuota veika buvo padaryta buitinio konflikto metu, veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio. Nors M. B. po įvykio su pareigūnais elgėsi nepagarbiai, tačiau nukentėjusioji nurodė, jog šiuo metu M. B. elgiasi gerai, padeda tėvams, o tai dar kartą patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti dėl M. B. nuostatos ateityje nedaryti nusikalstamų veikų.

Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad byloje buvo nustatytos visos būtinosios BK 38 str. taikymo sąlygos, įstatymo taikymo klaidų nepadaryta, M. B. teisėtai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, todėl naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinį skundą atmesti.