- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- A15.-2700-859/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02380-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. 2020 m. liepos 5 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus, važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. B. parodė, kad gailisi dėl padarytų nusižengimų, prisipažįsta juos padaręs. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paliko darbinį automobilį jam suremontuoti. Užsinorėjo pravažiuoti tuo automobiliu. Vairuotojo teisių neturi. Pabėgo, nes labai išsigando. Suprato, kad apgadino automobilį. Nematė kurioje vietoje. Vairavo (duomenys neskelbtini), kieme. Važiavo atbuline eiga ir užkabino automobilį. Pajuto, kad nebegali važiuoti atgal, kažkas trukdė. Neišlipo, iš karto išvažiavo. Išsigando, nes automobilis darbinis. Nuotraukų nematė, gyvai apgadinimų nematė.
Žemesnės instancijos teismas
Vyr. patrulio T. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. liepos 5 d. apie 18.52 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), kieme, autobusiukas VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį pranešėjo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi pranešėjas, kuris paaiškino, kad bežiūrėdamas per langą pastebėjo kaip galimai žalios spalvos autobusiukas bevažiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į jo automobilį Volvo, valst. Nr., (duomenys neskelbtini), ir pasišalino. Minėtas automobilis stovi gretimame kieme. Nuvykus į gretimą kiemą, pastebėjo pagal požymius atitinkantį automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo ir keleivių nebuvo (b. l. 4).
BIRT žiūryklės duomenimis 2020 m. liepos 5 d. registruotas įvykis – kieme, 18.40 val. autobusiukas VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį pranešėjo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino (b. l. 5).
Eismo įvykio vietos schema. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Savininkas A. M. (b. l. 7–8). Pridėtos nuotraukos iš eismo įvykio (b. l. 9).
Šalies argumentai
A. M. savo paaiškinime nurodė, kad 2020 m. liepos 5 d. būnant namie, išgirdo triukšmą lauke. Pažiūrėjo per langą ir pamatė įtartinai besisukinėjantį automobilį. Stebint kas vyksta, pamatė du neblaivius asmenis, kurie padeda apsukti. Asmuo pagal parkavimo stilių taip pat neblaivus. Automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parkuodamasis atgal įvažiavo į jo asmeninį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po įvykio, tai matę asmenys pasišalino bei automobilio vairuotojas taip pat. Žala – sulaužytas galinis buferis. Automobilis apdraustas. Pateiktos foto nuotraukos (b. l. 10, 12).
Žemesnės instancijos teismas
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 14).
Šalies argumentai
A. B. savo paaiškinime nurodė, kad vairavo automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsitrenkė į kieme stovintį automobilį, išsigando ir išvažiavo į kitą kiemą. Su pažeidimu sutinka ir gailisi (b. l. 22).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. B. padarė administracinius nusižengimus, nustatytas ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.
KET 14 punkte yra įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.
Žemesnės instancijos teismas
KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
KET 222 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad A. B. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, sukėlė eismo įvykį, t. y. važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Iš eismo įvykio pasišalino.
Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. B. tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Apie tai, kad jis atsitrenkė į kitą automobilį A. B. suprato ir būtent dėl to pasišalino iš eismo įvykio vietos, jo teigimu, išsigandęs, nes ne jo automobilis ir neturi teisių. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nagrinėjamo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, patvirtino ir bylos įrodymai. Todėl neabejotina, kad A. B. turėjo motyvą pasitraukti iš eismo įvykio vietos, kad netektų už tokius savo veiksmus atsakyti administracine tvarka.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dėl administracinių nusižengimų padarymo taip pat inkriminuotas KET 9 punkto reikalavimo, kuris įtvirtina bendrąsias eismo dalyvių pareigas, pažeidimas. Teismas pažymi, kad šis bendro pobūdžio KET punkto pažeidimas iš esmės dubliuoja A. B. padarytų specialių KET punktų reikalavimų pažeidimus, todėl laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į tai, A. B. inkriminuotas KET 9 punkto reikalavimų pažeidimas šalintinas iš jam pareikšto kaltinimo.
Administracinio nusižengimo protokole A. B. veiksmai taip pat buvo kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, nustatančią atsakomybę už KET pažeidimus, išskyrus ANK numatytuosius. Teismo vertinimu, ši veikos kvalifikacija yra perteklinė, nes A. B. padaryti KET 14, 126 ir 222 punktų pažeidimai patenka į inkriminuotų administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl papildomai jo veiksmus kvalifikuoti dar ir pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį nereikia. Todėl ši administracinio nusižengimo bylos teisenos dalis nutrauktina, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.
A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir gailisi juos apdaręs (ANK 35 straipsnio 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas A. B. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis – A. B. jauno amžiaus, per 5 metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 2–3), Lietuvos teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis neteistas.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. B. paskyrus ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytas administracines nuobaudas – baudas, kurių dydžiai lygūs sankcijų minimaliam dydžiui (atitinkamai 300 eurų ir 850 eurų). Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Pagal teismų praktiką, specialios teisės atėmimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018).
A. B., pasišalindamas iš eismo įvykio, kurį pats sukėlė, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti šią administracinio poveikio priemonę, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Tai didina A. B. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Visos minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, piktybiškai, jo KET 222 punkto nesilaikymas nebuvo atsitiktinis.
Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, nutaria A. B. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams. Išaiškintina, kad pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą.
ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra ne administracinius nusižengimus padaręs A. B., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 14). Įstatymų leidėjas ANK 29 straipsnyje apibrėžė, kad ne pažeidėjui priklausantis daiktas gali būti konfiskuotas tik tuomet, kai savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje žinojimas aiškinamas, kaip asmens tam tikrų duomenų turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-155-654/2019). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad A. B. darbovietė bylai reikšmingu laiku paskolino jam priklausantį automobilį tam, kad jis būtų suremontuotas. Kita vertus, byloje nėra duomenų apie tai, kad savininkas žinojo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. automobiliu sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad įstatyme yra nustatyta teismo teisė, o ne pareiga konfiskuoti transporto priemonę, nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra skiriamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais,
nutaria:
A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 300 eurų dydžio baudą.
A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 850 eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. B. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 850 eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 7 dalimi, A. B. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams už administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Administracinio nusižengimo teiseną dėl A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas).
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20119634531.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.