Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Jurates Damanskienes, Leonardos Gurevicienes, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Kestuciui Bieliauskui, nuteistajai D. K., gynejui adv. Bogdanui Jermak, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios D. K. apeliacini skunda del Širvintu rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir jai paskirta 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda.

Iš D. K. nukentejusiosios L. S. naudai priteista 1 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentejusiosios L. S. naudai priteista 230 Lt turtines žalos atlyginimo.

D. K. nuteista už tai, kad vairuodama keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, butent: ji 2008-08-01, apie 07.45 val., kelio S.Trakai - Šventininkai 1 km., vairavo automobili „Honda Acord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti L. K., važiavo Šventininku kryptimi, nepasirinko saugaus greicio, kad kiekvienu metu galetu suvaldyti transporto priemone, nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu saugumui, nesuvalde vairuojamos transporto priemones, ivažiavo i priešinga eismo juosta, t. y. pažeide keliu eismo saugumo taisykliu (toliau – KET) 53 p., 144 p., 172 p. reikalavimus (patvirtintu LR Vyriausybes nutarimu Nr. 975, 2006.10.05), del to ivyko eismo ivykis, kurio metu patrenke ir sužalojo šalikeleje, link S.Traku, pagal automobiliu važiavimo krypti, ejusius pesciuosius V. G. ir L. S., kuriems buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei Ž. S., kuriai nežymiai sutrikdyta sveikata.

Apeliaciniu skundu nuteistoji D. K. prašo panaikinti Širvintu rajono apylinkes teismo nuosprendi ir ja išteisinti. Apeliantes manymu, byloje nesurinkta jos kalte patvirtinanciu objektyviu ir negincytinu irodymu. Teismas prieme apkaltinamaji nuosprendi netinkami ivertines byloje surinktus irodymus, o nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu. Apeliantes nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. numatytu nuosprendžio surašymui keliamu reikalavimu, kadangi iš teismo priimto nuosprendžio turinio matyti, kad teismas pasirinktinai vertino bylos duomenis, greicio viršijima ir eismo ivykio padarinius preziumavo kaip savaime suprantamus ir del to neirodinejamus dalykus. Tokiu budu teismas pažeide Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. ir BPK 44 str. 5 d. itvirtinta teise i nešališka teisma, numatancius, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teise, kad jo byla per kuo trumpiausia laika lygybes ir viešumo salygomis teisingai išnagrinetu nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Atkreipia demesi, kad teismas nevertino jos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinejimo teisme metu duotus parodymus apie tai, jog autoavarija ivyko del staigaus mergaites išbegimo i kelia. Siekiant išvengti mergaites partrenkimo, apeliante buvo priversta stabdyti savo automobili, del ko automobili sumete ir ji prieš ivažiuodama i kelio griovi, kliude kelio pakrašciu einancius nukentejusiuosius. Teigia, kad jos kalte iš esmes grindžiama vien gincytinomis autotechninio tyrimo išvadomis, nes specialistas remesi iškart po autoivykio 2008-08-01 jos pateiktu paaiškinimu. Taciau šie jos parodymai buvo gauti neteisetai, pažeidžiant BPK 21 str. 4 d. numatytas itariamojo teises. Taigi teismui jais remtis nebuvo pagrindo.

Apeliante nesutinka su nuosprendyje nurodytu nukentejusiosios Ž. S. parodymu vertinimu. Atkreipia demesi i tai, kad ši nukentejusioji buvo apklausta tik po jos 2009-04-06 apklausos, o kadangi Ž. S. yra L. S., byloje pareiškusios 30 000 Lt ieškini, dukte, akivaizdu, jog Ž. S. parodymai buvo suderinti su anksciau duotais jos motinos parodymais.

Teigia, kad apylinkes teismas nepagristai jos kalte grinde liudytoju M. U. ir L. U. parodymais, nors pastarieji nei kelio pakrašciu einanciu žmoniu, nei paties autoivykio momento nemate. Taigi, apeliantes nuomone, liudytojai galejo nematyti ir i kelia išbegusios mergaites.

Apeliante isitikinusi, kad pesciuju veiksmai prieš eismo ivyki - ju ejimas neleistinoje kelio vietoje, t. y. KET 82 punkte numatyto draudimo, kelkrašciu arba važiuojamosios dalies pakrašciu einantiems pestiesiems eiti transporto priemoniu važiavimo kryptimi, pažeidimas, teismo liko neivertintas. Mano, kad butent del pesciosios Ž. S. padarytu KET 82, 87 ir 89 punkte nurodytu reikalavimu pažeidimu kilo eismo ivykis. Taciau teismas apsiribodamas specialistes L. L. paaiškinimais teisme, nepagristai konstatavo, kad eismo ivyki salygojo netinkamas greicio pasirinkimas, t. y. KET 173 punkto pažeidimas, nors ši nuostata numato bendriausio pobudžio greicio pasirinkimo reikalavimus. Teismas netyre ir nenustate konkretaus greicio, kuris butu saugus eismo ivykio vietos kelio salygomis ir kodel prieš pat eismo ivyki vairuotojas stabde automobili, mažino judejimo greiti. Taigi teismas netinkamai aiškino ir taike mineto punkto reikalavimus bei visiškai atsiribojo nuo KET 89, 93.4 punktu pažeidimu, kuriuos padare nukentejusieji, vertinimo.

Nurodo, kad autotechninis tyrimas buvo atliktas neišsamiai. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinejimo metu D. K. teike prašymus del papildomo autotechninio tyrimo paskyrimo, taciau šie jos prašymai del jai nežinomu priežasciu buvo atmesti. Taciau byloje visgi butina atsakyti i esminius klausimus: 1) ar automobilio HONDA ACCORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja galejo išvengti pesciuju partrenkimo, jei i važiuojamaji kelio ruoža staigiai išbego mergaite? 2) ar pesciosios veiksmai - staigus išbegimas prieš artejanti automobili – buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu autoivykiu? 3) ar pesciuju veiksmuose prieš autoivyki nera KET reikalavimu pažeidimu, o jeigu yra, tai kokiu? 4) ar pestiesiems einant arciau kelio kairiojo kelkrašcio butu išvengta ju partrenkimo? Tvirtina, kad tik tokiu budu bus imanoma nustatyti tikrasias eismo ivyki lemusias aplinkybes ir teisingai išspresti klausima del jos kaltes.

Teismo posedyje nuteistoji ir jos gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokuroras – skunda atmesti.

Nuteistosios skundas netenkinamas.

Pagrindo naikinti 2009 10 02 Širvintu rajono apylinkes teismo nuosprendi nera. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyre byloje surinktus irodymus, išsamiai ir nešališkai juos ivertino.

Kaip savo apeliaciniame skunde nurodo nuteistoji, autoavarija ivyko del staigaus mergaites išbegimo i kelia, del ko ji buvo priversta stabdyti automobili, o sumecius automobili kliude kelio pakrašciu einancius nukentejusiuosius. Pirmosios instancijos teismas tokius nuteistosios parodymus atmete. Aukštesnes instancijos teismo kolegija tam pritaria. Nukentejusioji mergaite Ž. S., kaip matyti iš jos apklausu ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, dave nuoseklius parodymus apie tai, kad i kelia išbegusi ji nebuvo. Pagrindo netiketi tokiais parodymais nera. Byloje nustatyta, kad Ž. S. bego nuo jau sumetyto nuteistosios automobilio, t. y. siekdama išvengti susidurimo su nevaldomu, sumetytu automobiliu. Nors, kaip skunde nurodo nuteistoji, del išbegusios i kelia mergaites ji buvo priversta stabdyti automobili, t. y. ji stabde, tokius nuteistosios parodymus paneigia objektyvus byloje nustatyti duomenys. O butent, kaip matyti iš specialisto išvados byloje (t. 1, b.l.29-31), eismo ivykio vietoje nebuvo užfiksuota jokiu automobilio „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratu stabdymo ar šoninio slydimo pedsaku.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentejusioji L. S., t. y. nepilnametes Ž. S., motina buvo apklausta byloje 2008 09 04 bei 2009 04 07 (t. 1, b.l.33-35). Ž. S. byloje apklausta 2009 04 07 (t. 1, b.l.44-45). Pranešimas apie itarima D. K. byloje iteiktas 2009 03 06 (t. 1, b.l.97-98), ta pacia diena ji apklausta itariamaja (t. 1, b.l.99-101). Nurodytas apklausu atlikimo eiliškumas neitakojo nepilnametes liudytojos parodymu. Tai, kad liudytoja savo apklausoje nurode aplinkybes, kurios iš esmes sutapo su jos mamos, taip pat nukentejusiosios šioje byloje parodymais, atvirkšciai neleidžia abejoti jos parodymu tikrumu, ypac atsižvelgiant i tai, kad nukentejusiuju parodymai, vertinant ir lyginant juos visumoje su kita bylos medžiaga, jai neprieštarauja, o atitinka. Taigi byloje pagristai atmesta nuteistosios versija apie nepilnametes nukentejusiosios išbegima i kelia ir teisingai konstatuota, kad kaltinamoji automobilio nesuvalde, nesustabde, todel ir partrenke pesciuosius.

Kaip nustatyta iš byloje liudytoju apklausto M. U. parodymu, jis mate, kaip D. K. automobili ties posukiu sumete, mašina metesi i griovi. Del kelio dulkiu einanciu prieš ivyki pesciuju jis nemate. L. U. teisme parode, kad mate, kaip sumete D. K. vairuojama automobili. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiau išdestytu šiu liudytoju parodymu matyti, kad jie apibudina svarbias ivykio aplinkybes, o butent: oro salygas, kelio pobudi, lenkianciu automobiliu greicius, kad buvo sukeltos dulkes, t. y. matomuma, kaip ir kur judejo sumetytas Honda automobilis. Šiu liudytoju parodymais teismas remesi pagristai, nes jie buvo reikšmingi objektyvioms bylos aplinkybems nustatyti, nors liudytojai del sukeltu kelio dulkiu ir nemate einanciu pesciuju.

Nepagristi apeliacinio skundo argumentai, kad byloje buvo butina skirti papildoma autotechnine užduoti. Byloje yra 2008 08 01 D. K. paaiškinimas (t. 1, b.l.15), kuri apeliante nurodo, kaip istatymu neatitinkanti, taciau pažymetina, kad pirmosios instancijos teismas grisdamas nuosprendi šiuo paaiškinimu nesireme. Užduotis atlikti autotechnini tyrima išsiusta atlikimui 2008 12 18, ekspertams kartu su užduotimi pateikta visa baudžiamoji byla. Iš paties tyrimo matyti, kad pateikdami išvada ekspertai remesi keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolu (ir jo priedu), eismo ivykio vietos plano duomenimis, transporto priemones technines bukles patikrinimo ir apžiuros protokolu. Nors, kaip gincijama apeliaciniame skunde, ekspertams buvo pateiktas tik D. K. paaiškinimas paimtas iškarto po ivykio, o ne jos kaip itariamosios apklausos protokolas, šis klausimas išsprestas iškvieciant i teismo posedi išvada pateikusi eksperta. Dalyvaujant ekspertui teismo posedyje, t. y. žinant jam kaltinamosios pozicija, o butent kaltinamosios versija apie išbegusia mergaite, buvo nustatinejamas šios versijos tikroviškumas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posedžio protokolo, teismo posedyje nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme, eksperte, jau po kaltinamosios, nukentejusiuju, liudytoju apklausos, vis tiek savo išvada palaike ir dar karta patvirtino, kad automobilis nebuvo stabdomas.

Pažymetina, kad apeliaciniame skunde keliami papildomo tyrimo, t. y. papildomos ekspertizes atlikimo klausimai (1-as ir 2-as klausimai) susije su išbegusios mergaites versija byloje, taciau atsižvelgiant i objektyvius byloje nustatytus duomenis, tokia versija byloje nepasitvirtino, taigi akivaizdus ir tokios, susijusios su mineta versija, papildomos ekspertizes atlikimo nereikalingumas. Be to, i klausimus, kurie apeliaciniame skunde nurodomi, kaip butini papildomam tyrimui byloje atlikti, atsakyta byloje jau atliktu ekspertiniu tyrimu. Tyrimo metu nustatyta, kad nera pagrindo teigti, jog pesciuju veiksmai turejo priežastini ryši su eismo ivykio kilimu (3-as ir 4-as apeliaciniame skunde nurodyti klausimai). Del 4-ojo apeliaciniame skunde keliamo klausimo, t. y., ar pestiesiems einant kaire kelio krašto puse butu išvengta ju partrenkimo, pažymetina, kad byloje objektyviai nustatyta, jog pestieji tikrai ejo kelkraštyje pagal automobiliu važiavimo krypti, taciau laikydamasi keliu eismo taisykliu, D. K. privalejo važiuoti taip, kad kiekvienu metu galetu suvaldyti vairuojama transporto priemone ir tokiu budu butu turejusi technine galimybe išvengti pesciuju partrenkimo. Byloje negincytinai nustatyta, kad techniniu požiuriu pagrindine salyga kilti eismo ivykiui buvo automobilio „Honda Accord“ vairuotojos, t. y. D. K., veiksmai: važiuodama kelyje ji prarado automobilio valdomuma ir išvažiavo i priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies puse, ko pasekoje partrenke kelio važiuojamojoje dalyje ejusius pesciuosius. Kaip jau mineta anksciau, specialisto išvadoje konstatuota, jog nera pagrindo teigti, kad pesciuju veiksmai turejo priežastini ryši su šio eismo ivykio kilimu. Taigi ta aplinkybe, kad pestieji ejo pagal automobiliu važiavimo krypti, kas prieštarauja keliu eismo taisyklems, nera susijusi priežastiniu ryšiu su eismo ivykio kilimu, atvirkšciai, kaip jau mineta, butent automobilio vairuotojos keliu eismo taisykliu nesilaikymas salygojo eismo ivykio kilima. Todel nepagristas apeliacinio skundo argumentas, kad pesciosios Ž. S. keliu eismo taisykliu pažeidimas suponavo autoivykio kilima.

BK 281 str. 1 d. numatyta norma, numatanti baudžiamaja atsakomybe už keliu eismo saugumo pažeidimus, yra blanketine ir nukreipia i keliu eismo taisykles. Kaip nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai nuosprendyje nurodyti šiu keliu eismo taisykliu punktu pažeidimai: 53 p., kuris numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemoniu, avarinio ryšio liniju ir želdiniu; 144 p., kuris numato, jog eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingu krypciu eisma važiuojamojoje dalyje, jeigu nera kitaip nustatanciu kelio ženklu ar ženklinimo, skiria menamoji išilgine važiuojamosios dalies ašis; 172 p., kuris numato, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greicio. Pasirinkdamas važiavimo greiti, vairuotojas turi atsižvelgti i važiavimo salygas, ypac vietoves reljefa, kelio ir transporto priemones bukle ir krovini, meteorologines salygas, taip pat eismo intensyvuma, kad galetu sustabdyti transporto priemone iki bet kurios iš anksto numatomos kliuties. Jis turi suletinti greiti ir prireikus sustoti, jeigu to reikia del susidariusiu aplinkybiu, ypac kai blogas matomumas.

Kolegija pritaria objektyviuju veikos požymiu teismo nuosprendyje aprašymui, nustatant, kad D. K. nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, pasirinkusi nesaugu greiti, ivažiavo i priešinga eismo juosta, kur jos automobilis buvo sumetytas. Akivaizdu, jog buvo pažeisti visi trys aukšciau nurodyti keliu eismo taisykliu punktai. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo jos atžvilgiu KET 173 p. pažeidima, tai neatitinka bylos medžiagai. 2009 10 02 Širvintu rajono apylinkes teismo nuosprendžiu konstatuoti jau mineti ir detaliai išvardinti KET 53, 144 ir 172 p.p. reikalavimu pažeidimai. Dar karta pabrežtina, jog šioje byloje, kad butu išvengta eismo ivykio, D. K. privalejo važiuoti tokiu greiciu, kad jos automobilio, važiuojant jai žvyro padengta kelio danga, nebutu sumete, del ko ji nebutu partrenkusi šalikeleje ejusiu pesciuju. Tuo tarpu, kaip jau mineta, nors pestieji ejo kelkrašciu ne prieš transporto priemoniu važiavimo krypti (KET 82 p.), tokie ju veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo ivykio kilimu. Priežastiniame ryšyje su eismo ivykio kilimu yra butent automobilio vairuotojos jau minetu KET pažeidimas.

Pažymetina, kad apeliaciniame skunde nurodyti KET 89 p. (ižengti i važiuojamaja dali pesciuju perejose pestiesiems leidžiama tik po to, kai jie ivertina atstuma iki artejanciu transporto priemoniu ir ju greiti bei isitikina, kad yra saugu) bei KET 93.4 p. (draudžiama išeiti iš už stovincios transporto priemones ar kitos kliuties, trukdancios apžvelgti vieta, neisitikinus, kad nera artejanciu transporto priemoniu) pažeidimai nera susije su šioje byloje nagrinetinu eismo ivykiu, nes, kaip jau mineta, byloje nepasitvirtino mergaites išbegimo i važiuojamaja dali versija, o nustatyta, kad pestieji ejo kelio kelkrašciu.

Taip pat atmestinas skundo argumentas, jog teismas netyre, kodel prieš pat eismo ivyki vairuotoja stabde automobili. Kaip jau mineta anksciau byloje negincytinai nustatyta, kad jokio stabdymo nebuvo ir tai irodyta objektyviais bylos duomenimis. Argumentai, kad byloje neimanoma nustatyti konkretaus kaltininkes vairuojamo automobilio greicio buvo motyvuotai išdestyti specialisto išvadoje, kuria priimdamas nuosprendi remesi teismas, o butent: eismo ivykio vietoje neužfiksuota jokiu automobilio „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratu stabdymo ar šoninio slydimo pedsaku, todel iš esamu duomenu negalima apskaiciuoti automobilio „Honda Accord“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greicio eismo ivykio metu.

Akivaizdu, kad laikydamasi KET 172 p. reikalavimu, D. K. privalejo pasirinkti toki važiavimo greiti, kad žvyrkelyje butu išvengta jos automobilio sumetymo, taciau šiuo konkreciu atveju greitis buvo pasirinktas netinkamas, t. y. nesaugus.

Kolegija konstatuoja, kad priimant 2009 10 02 Širvintu rajono apylinkes teismo apkaltinamaji nuosprendi nebuvo padaryta procesiniu pažeidimu, suvaržiusiu kaltinamosios teises i gynyba ir sažininga procesa. Nuosprendis yra pagristas ir teisetas. Byloje surinktus irodymus teismas ištyre ir ivertino išsamiai ir nešališkai. Ivykio aplinkybes ištirtos ir nustatytos teisingai.

Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagristi.

Teiseju kolegija, ivertinusi aukšciau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Širvintu rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 2 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, naikinti ar keisti nuosprendi del apeliaciniame skunde nurodytu argumentu nera pagrindo.

Nuteistosios D. K. apeliacini skunda atmesti.