- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-12
- Bylos Nr.
- ATP-390-557/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00843-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria E. S. skundas netenkintas ir paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. vasario 9 d. nutarimas, kuriuo E. S. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 eurų dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. 2015-02-09 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-01-16, 16.09 val., Klaipėdos m. sav. staigiai pradėjo vairuoti transporto priemonę, dėl ko iš po ratų pasikėlė akmenys, kurie pataikė į kitą transporto priemonę ir ją apgadino. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. Tokie E. S. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. vasario 9 d. nutarimu E. S. pripažintas kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 28 eurų bauda. Šį nutarimą E. S. apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi E. S. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. vasario 9 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad E. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį,
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį ir 2015 m. vasario 9 d. Klaipėdos AVPK KPB nutarimą ir grąžinti bylą pareigūnui, įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl papildomų aplinkybių nustatymo ir ištyrimo. Nurodo, kad su Klaipėdos AVPK KPB 2015-02-09 nutarimu ir 2015-04-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nesutinka, nes mano, kad administracinėn atsakomybėn yra patrauktas nepagrįstai, o nutarimas jo atžvilgiu yra neteisėtas, todėl turėtų būti naikintinas. Apeliantas neneigia aplinkybių, kad 2015-01-16 buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) rajoną, nes norėjo apsimainyti automobiliais pagal skelbimą, tai yra norėjo savo automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mainyti į automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Mainai neįvyko, nes L. M., automobilio „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas atsisakė mainytis. Mainams neįvykus, apeliantas savo automobiliu bandydamas išvažiuoti šiek tiek užklimpo ir dėl to paspaudė akseleratorių, kad galėtų išvažiuoti iš kiemo, kurio danga buvo šlapia. To, kad jis spausdamas akseleratorių aptaškė purvais automobilį „AUDI A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apeliantas nepastebėjo. To, kad E. S. apgadino automobilį, jam nepranešė ir pats automobilio savininkas, nors apelianto telefono numerį turėjo ir galėjo jam pasakyti, tačiau nieko nesakęs palaukė, kol E. S. išvažiavo ir kreipėsi į policiją. Apeliantas mano, kad savo automobiliu negalėjo padaryti tokių apgadinimų automobiliui „AUDI A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad paaiškinimą policijoje jam iš esmės padiktavo, nes sakė, kad jei neprisipažins, tai surašys protokolą už chuliganišką vairavimą ir bus atimtos teisės. Mano, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl E. S. automobilio akseleravimo buvo padaryta žala automobiliui „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes nebuvo aiškintasi, kokia buvo danga ir ar tikrai buvo akmenų, kurie galėjo nuo apelianto automobilio ratų patekti ant automobilio „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pirminio L. M. rašytinio paaiškinimo, jis pats patvirtino pareigūnams, kad jo automobilis buvo aptaškytas purvais, kurie neva pažeidė jo automobilio „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį bagažinės dangtį. Rašydamas pareiškimą policijai jau nurodė, kad jo automobilis buvo ne tik aptaškytas purvais, bet buvo ir apdaužytas akmenimis. Iš byloje pateiktos remonto sąmatos matyti, kad neva buvo apgadintas ne tik bagažinės dangtis, bet ir kairiojo ir dešiniojo šonų galiniai sparnai, stogas ir bagažinės dangtis. Byloje esančiose fotonuotraukose nurodyta, kad apgadintas tik bagažinės dangtis ties valstybiniu Nr. bei stogo kampas (įlenktas). Policijos pildytuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad apgadintas tik bagažinės dangtis. Apeliantas mano, kad surašant protokolą ir priimant nutarimą jo atžvilgiu, nebuvo išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, tai yra neišsiaiškinta, ar iš E. S. automobilio ratų patekęs purvas bei akmenys galėjo padaryti tokio pobūdžio apgadinimus, kokie yra nurodyti remonto sąmatoje. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą tik nubraižė planą – schemą ir padarė dvi fotonuotraukas, tačiau nesurašė įvykio vietos apžiūros protokolo, braižydami schemą neišmatavo ir nesurašė atstumų tarp abiejų automobilių. Nėra aprašytas ir nufotografuotas įvykio vietos gruntas, iš kurio būtų galima matyti, kad toje vietoje buvo akmenų, į bylą nepateikti policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Nesurašytas automobilio apgadinimo aktas, kuriame tiksliai būtų nurodyti, kokie apgadinimai buvo padaryti. Apeliantas mano, kad L. M. pareiškimą policijai pateikė norėdamas pasipelnyti, nes akivaizdu, kad dėl purvo, patekusio ant jo automobilio iš po E. S. automobilio ratų, negalėjo būti padaryti tokie dideli apgadinimai. Pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas nutartį atmesti E. S. skundą, iš esmės rėmėsi tik liudytojų, tai yra L. M. ir jo brolio parodymais, kurie apelianto manymu yra suinteresuoti bylos baigtini, o visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl E. S. automobilio prasisuktų ratų būtų padaryta žala L. M. automobiliui, ir nekreipė dėmesio į kitų liudytojų parodymus. Apelianto manymu, tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-16 nutartis, tiek 2015-02-09 Klaipėdos AVPK KPB nutarimas turi būti panaikinti ir byla grąžinta pareigūnui, įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl papildomų aplinkybių nustatymo ir ištyrimo (ATPK 302¹² str. 1d. 3p.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-16 nutartį ir 2015-02-09 Klaipėdos AVPK KPB nutarimą ginčija tuo pagrindu, kad visapusiškai ir pilnutinai nebuvo ištirtos bylos aplinkybės, ir dėl šios priežasties buvo netinkamai išspręstas E. S. kaltės klausimas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1 d., 2 d.).
Apeliacinis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog tiek Klaipėdos AVPK KPB pareigūnė, tiek ir pirmosios instancijos teismas, konstatuodami, kad E. S. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. sudėtis, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta.
ATPK 260 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeidimas padarytas Klaipėdos m. sav., ir pažeidimo padarymo vieta tiksliau nedetalizuojama (b. l. 4), nors iš bylos medžiagos matyti, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas šį protokolo trūkumą vertino kaip techninę, formalią protokolo klaidą – rašymo apsirikimą, todėl jo nelaikė esminiu pažeidimu ir nusprendė, kad jei iš bylos medžiagos galima nustatyti pažeidimo vietą, laiką ir kitus esminius duomenis, toks protokolo trūkumas nelaikytinas pakankamu pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutarimą skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje. Apygardos teismas negali sutikti su tokia pirmos instancijos teismo išvada. Tiksli įvykio vieta nėra nurodyta ne tik administracinio teisės pažeidimo protokole, ji nėra užfiksuota ir kituose pirminiuose policijos dokumentuose (prie bylos nėra policijos pareigūnų, kurie apžiūrėjo įvykio vietą, tarnybinių pranešimų, nėra pareigūnų braižytos eismo įvykio schemos su nuoroda į vietos adresą, pareigūnų darytų vaizdo fiksacijų), o įvykio vietą apytiksliai galima nustatyti tik iš nukentėjusiojo paaiškinimo (b. l. 10-11). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir kitų byloje esančių duomenų negalima nustatyti ir tikslių įvykio aplinkybių – byloje nėra informacijos apie įvykio vietoje esančią kelio dangą (iš viešai prieinamos internetinės svetainės maps.google.lt Google Maps paslaugos Street View matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaime esanti (duomenys neskelbtini) gatvė yra dengta asfaltu, o ne žvyro danga), neužfiksuota tiksli transporto priemonių stovėjimo ir judėjimo schema (pažymėtina, kad vienintelė eismo įvykio schema yra nubraižyta ir pasirašyta nukentėjusiojo L. M. (b. l. 35)), neišmatuoti atstumai, kurie buvo tarp automobilių.
E. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal ATPK 127 str. 2 d., kuriame administracinė atsakomybė numatyta už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nagrinėjant bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. N575-435/2012). Nors ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala - užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas, tačiau E. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole turto sugadinimo faktas nėra konkrečiai apibūdintas. Iš protokolo turinio matyti, kad E. S. yra kaltinamas tuo, kad staigiai pradėjo vairuoti transporto priemonę, dėl ko iš po ratų pasikėlė akmenys, kurie pataikė į kitą transporto priemonę ir ją apgadino. Tačiau protokole nenurodyta, kam priklauso kita transporto priemonė, kokia buvo padaryta reali žala. Paaiškindamas apie eismo įvykį L. M. nurodė, kad buvo pažeistas jo automobilio galinis bamperis ir dangtis (b. l. 11), pranešdamas apie 2015-01-16 įvykį draudimo kompanijai, L. M. nurodė didesnius automobilio sugadinimus: bagažinės dangčio dažai nubraukti, galiniai abu sparnai nubraukti, stogas įlenktas šalia stiklo, galinis bamperis apibraižytas (b. l. 65), teismo posėdžio metu jau teigė, kad nukentėjo ir automobilio kapotas (b. l. 68). Nebuvo nustatyta, ar šie pažeidimai atsirado dėl minėto įvykio, ar jie buvo padaryti anksčiau. Kita vertus, nėra aišku, kaip dėl šalia važiuojančio automobilio prasuktų ratų galėjo būti apgadinti tiek kairiajame ir dešiniajame automobilio šonuose esantys sparnai, tiek galinis bagažinės dangtis kartu su automobilio variklio dangčiu, t. y. nenustatytas automobilio apgadinimo mechanizmas (ar nukentėjusiojo nurodytu būdu buvo apskritai įmanoma padaryti tokio pobūdžio sugadinimus).
Nagrinėjamoje byloje itin svarbus nuodugnus įvykio vietos ištyrimas, visų aukščiau paminėtų aplinkybių išsiaiškinimas, todėl apeliacinis teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos ir bylos medžiagoje aptartos įvykio aplinkybės yra nepakankamos galutiniam procesiniam sprendimui priimti, nekonkrečios ir klaidinančios, neatitinkančios ATPK keliamų reikalavimų ir tai laikytina esminiu pažeidimu. Pagal teismų praktiką grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas mano, kad pateiktoji medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių yra suvaržyta atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis ir negalima nustatyti pažeidimo esmės, o trūkumus gali pašalinti tik administracinio teisės pažeidimo bylą tyrusi institucija, tinkamai surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą ir atlikdama pakankamai didelės apimties papildomą įrodymų tyrimą, aiškinantis aukščiau aptartas reikšmingas bylai aplinkybes.
Taigi, iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad Institucija sprendimą pripažinti E. S. kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d numatytą pažeidimą priėmė, nesurinkusi ir neištyrusi įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę, taip pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais. Todėl byla visapusiškam, pilnutiniam ir objektyviam visų reikšmingų bylai aplinkybių išsiaiškinimui bei įvertinimui grąžintina tirti iš naujo administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai ir nutarimą priėmusiai Institucijai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui.
Nutartis neskundžiama.