Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo A. N. Č. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2008 m. spalio 23 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. Č. Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ketveriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 144 straipsnį -vieneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos" 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią atlikti paskirta pataisos namuose.

A. N. Č. nuteistas už tai, kad 1999 m. liepos 27 d. apie 23 val. 20 min. Kaune Savanorių prospekte ties namu Nr. 139, pagal įgaliojimą vairuodamas R. B. automobilį „Mazda 626", valst. nr. (duomenys neskelbtini) , ir važiuodamas nuo miesto centro Jonavos link, transporto priemonę vairavo neblaivus, važiavo didesniu nei toje kelio atkarpoje leistinas - 60 km/val. greičiu, dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų su skiriamąja dviguba ištisine linija įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir automobilio priekine dalimi partrenkė per kelią ėjusį M. Z. , kuris nuo patirtų sužalojimų mirė.

A. N. Č. , važiuojamojoje kelio dalyje partrenkęs pėsčiąjį M. Z. ir sudaręs pavojingą jo gyvybei padėtį, nesustojo, paliko nukentėjusįjį be pagalbos ir automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino, palikdamas nukentėjusįjį pavojingoje gyvybei padėtyje.

2008 m. liepos 1 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūra gavo A. N. Č. prašymą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistojo prašymas buvo persiųstas į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis 2008 m. liepos 23 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. N. Č. skundą, 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi panaikino šį generalinio prokuroro pavaduotojo nutarimą ir pavedė atlikti būtinus skundo patikrinimo veiksmus. 2008 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras priėmė nutarimą pradėti naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo procesą. Naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimas buvo atliktas Kauno apygardos prokuratūros.

2008 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nutarimu nutraukė naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo procesą baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-947-99. Generalinis prokuroras konstatavo, jog atlikus naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimą nepasitvirtino A. N. Č. nurodyti faktai, kad dėl 1999 m. liepos 27 d. eismo įvykio kaltas ne jis pats, o kitas asmuo - R. G. G. , todėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo procesą nutraukė.

A. N. Č. 2008 m. lapkričio 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. spalio 23 d. nutarimą.

Skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad R. G. G. , 2008 m. gegužės 28 d. paaiškinime teigė, kad uniformą radęs prieš keturis metus, ją laikė namuose, o 2008 m. gegužės 28 d. ryte pasiėmė, nes norėjo išmesti. 2008 m. rugsėjo 30 d. apklausoje R. G. G. pareiškė, kad paėmė uniformą iš pavogto automobilio. Vilniaus apygardos teismas vertindamas R. G. G. parodymus, padarė išvadą, kad jie prieštaringi, nenuoseklūs, nes jis keitė parodymus. A. N. Č. teigia manantis, kad aplinkybė, jog įtariamasis R. G. G. keičia parodymus negali būti vertinama kaip jo kaltės paneigimas.

Vilniaus apygardos teismo teiginiai, kad iš 1999 m. liepos 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilio priekinis stiklas vairuotojo pusėje sudužęs taip, kad pro jį buvo sunku žiūrėti, neteisingi. Nurodytame protokole tokių teiginių nėra. Minėtame protokole rašoma, kad automobilio Mazda 626 v/n (duomenys neskelbtini) , priekinis stiklas suskeldėjąs. Apie tai kokios yra galimybės per jį matyti, kiek matomumas ribojamas - įrašų nėra. A. N. Č. teigia, kad stiklo suaižėjimas vairuotojo pusėje netrukdė vairuoti automobilį, tai daryti buvo įmanoma. Tuo įsitikinti galima susipažinus su byloje esančiomis foto nuotraukomis.

Vilniaus apygardos teismo skundžiamojoje nutartyje rašoma, kad ekspertai patvirtino, kad spynelės automobilyje yra nesugadintos. A. N. Č. tvirtina, kad tai neatitinka tikrovės, kadangi užvedimo spynelė nebuvo išimta iš automobilio, nebuvo atlikta trasologinė ekspertizė. Apklaustas teisme, Kauno m. Kriminalinių ekspertizių skyriaus trasologas ekspertas R. Ž. parodė, kad neišradžius spynelės, neatlikus trasologinės ekspertizės, pasakyti ar spynelė buvo atrakinta raktu, parinktu raktu, išlaužta - neįmanoma. Nustatyti, kaip buvo užvestas automobilis, ikiteisminio tyrimo metu, buvo pavesta Kauno m. Autocentro darbuotojui, kurio tiesioginės pareigos nustatyti automobilio savininko žalą patirtą autoavarijoje. Minėtas darbuotojas jokio kriminalistinio - ekspertinio išsilavinimo neturi, neturi ir darbo patirties atliekant panašias ekspertizes. Apžiūrėjęs automobilio spynelę, jis konstatavo, kad išoriškai ji nepažeista, t. y. išorinių laužimo žymių nesimato. Ekspertas - trasologas R. Ž. teisme paaiškino, kad prasukant spynelę metaliniu ruošiniu, koks buvo rastas, išoriškai spynelė nepažeidžiamą pažeidžiamas spynelės vidus.

Vilniaus apygardos teismas savo skundžiamojoje nutartyje teigia, kad Kauno apygardos teismas, išsamiai ištyręs įvykio aplinkybes ir priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, atmetė A. N. Č. versiją dėl automobilio vagystės. Šią apygardos teisino išvadą patvirtino bylą kasacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. A. N. Č. manymu, Vilniaus apygardos teismo motyvas, jog teismai išnagrinėjo baudžiamąją bylą išsamiai įvertinę įrodymus ir padarę pagrįstą išvadą dėl jo kaltumo nustatymo, yra neteisingas, nes taip baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas prarastų savo prasmę ir liktų vien deklaratyvi sąvoka prieštaraujanti baudžiamojo proceso paskirčiai.

A. N. Č. tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas jo skundą, nebuvo susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 20-1-947-99 surinkta medžiaga. Tai akivaizdžiai patvirtina neteisingi teiginiai dėl automobilio Mazda 626 priekinio stiklo ir užvedimo spynelės.

Dar A. N. Č. skunde tvirtina, kad Kauno apygardos teismas jį nuteisė neatnaujinęs įrodymų tyrimo, remdamasis prokuratūros surinktų netiesioginių įrodymų visuma. Apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas skubos tvarka, įtakotas Skuodo avarijos pasekmių, kuomet policijos pareigūnas buvo įtariamas girtas užmušęs tris vaikus. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra įstatymų leidėjo numatyta teisė baudžiamojo proceso dalyviu kvestionuoti įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Ta aplinkybė, kad šiuo metu yra nustatytas asmuo galimai vairavęs A. N. Č. automobilį, kad pas jį rasta A. N. Č. uniforma pavogta iš automobilio, tai, kad jis pakankamai tiksliai nurodė baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-947-99 tirto įvykio aplinkybes, yra pakankamas pagrindas atnaujinti anksčiau paminėtą baudžiamąją bylą, tam, kad tik nešališkas teismas, ištyręs visas aplinkybes, priimtų teisingą sprendimą. Ta aplinkybė, kad R. G. G. 2008 m. spalio 2 d. atsisakė savo ankstesnių parodymų, neduoda pagrindo nutraukti tyrimą. Tai patvirtina ir tai, kad 2008 m. gruodžio 3 d. R. G. G. surašė pareiškimą LR Generaliniam prokurorui, reikalaudamas nutraukti jam iškeltą baudžiamąją bylą dėl melagingų parodymų. Šis pareiškimas patvirtina tai, kad R. G. G. jaučia kaltę dėl jo veiksmų ir tuo pačiu vengia atsakomybės.

Teismo posėdyje gynėjas prašė A. N. Č. skundą patenkinti, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama galioti.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamame skunde išdėstyti argumentai yra beveik identiški jau išnagrinėtame skunde Vilniaus apygardos teisme, kuriuo buvo skundžiamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. spalio 23 d. nutarimas.

Lietuvos Respublikos BPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio kodekso 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodyta, kad tokiomis aplinkybėmis gali būti įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, bylą nagrinėjusių teisėjų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas nuosprendis. Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma apie kitokias aplinkybes, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. A. N. Č. nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo pradėtas procesas šioje baudžiamojoje byloje, nepasitvirtino.

Iš nuteistojo A. N. Č. skundo turinio matyti, kad pagrindinis argumentas dėl ko jo manymu turėtų būti atnaujintas procesas baudžiamojoje byloje yra R. G. G. prisipažinimas, kad jis 1999 m. liepos 27 d. pavogė automobilį „Mazda 626“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė avariją. Apygardos teismo nutartyje yra nuosekliai išanalizuoti ir aptarti R. G. G. parodymai ir nurodyti motyvai, kodėl buvo juo nepatikėta. A. N. Č. iškelta versija, jog dėl 1999 m. liepos 27 d. eismo įvykio yra kaltas, ne jis, o R. G. G. , buvo atmesta kaip niekuo nepagrįsta ir išgalvota siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pradėjus procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo apklaustas ne tik specialiuoju liudytoju (Lietuvos Respublikos BPK 80 straipsnio 1 punkte, 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka) R. G. G. , bet ir policijos pareigūnai bei atlikti kiti procesiniai veiksmai. Iš naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo medžiagos baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-947-99 (tyrimą atliko Kauno apygardos prokuratūra) matyti, kad R. G. G. 2008 m. rugsėjo 30 d. įvykusios apklausos metu prisipažino pagrobęs automobilį ir padaręs avariją paprašytas savo kaimyno A. N. Č. , kuris jam už tai pažadėjo atlygį. Vėlesnių apklausų metu nustatyta, kad R. G. G. , prisipažinęs kaltu dėl autoįvykio melavo, nes jo duotų parodymų apie neva padarytą nusikaltimą nepatvirtino faktinės bylos aplinkybės. Paskutinius R. G. G. parodymus, duotus 2008 m. spalio 2 d., kurių teisingumu abejoja A. N. Č. , patvirtina duomenys, surinkti tiriant naujai paaiškėjusias aplinkybes.

Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs A. N. Č. skundą pripažino atlikto tyrimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių išvadas pagrįstomis. Aukštesnysis teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos teismuose. Teismai savo išvadas pagrindė įrodymais, kuriuos išanalizavo ir įvertino visų bylos aplinkybių kontekste, nepažeisdami Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Liudytojai, turėję duomenų apie įvykį, byloje apklausti, jų parodymai pirmosios instancijos teismui buvo žinomi ir yra įvertinti priimant nuosprendį bei nagrinėjant nuteistojo skundus apeliacine ir kasacine tvarka. Be to, nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės taip pat buvo patikrintos ir ištirtos pradėjus procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti šią nutartį bei atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu, 447 straipsnio 2 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

A. N. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.