- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-1006-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janovičienė Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- N. G.
- Atsakovas
- VšĮ ,,Rytų globos ir rūpybos namai“, VšĮ ,,Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant atsakovo atstovui adv. N. K.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ ,,Rytų globos ir rūpybos namai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 metų balandžio 8 dienos sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės N. G. ieškinys dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė N. G. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo VšĮ ,,Rytų globos ir rūpybos namai“ priteisti 6978,86 Lt dydžio darbo užmokestį; 1800 Lt už 3 metus nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 15 d. buvo atleista iš darbo, tačiau darbdavys neišmokėjo 6 978,86 Lt jai priklausančio darbo užmokesčio ir 1 800 Lt kompensacijos už 3 metų nepanaudotas atostogas. Neatsiskaitydamas su ieškove atsakovas pažeidė Darbo kodekso 201 straipsnyje nustatytą darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, taip pat Darbo kodekso 141 straipsnyje numatytą atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, kuri nustato, jog darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Tuo atveju kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojos kaltės, darbuotojui turi būti sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ ,,Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1800 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas niekuo nepagrįstas, nes į bylą nepateikti jokie skaičiavimai, pagrindžiantys šią sumą. Be to ieškovė atostogavo laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 3 d. iki 2007 m. rugsėjo 3 d, todėl ji neišnaudojo atostogų už vienerius metus. Ieškovė, kaip filialo administracijos vadovė, pati tvarkė lėšas, organizavo darbą, esant reikalui turėjo teisę sudaryti problemines ir tikslines komisijas, nustatyti jų kompetenciją ir apmokėjimą, todėl buvo atsakinga už filialo lėšų tvarkymą ir yra pati atsakinga už tai, kad jai darbo užmokestis nebuvo išmokamas jau nuo 2006 m. gegužės mėnesio. Tai, kad ieškovė pati sau neišsimokėdavo darbo užmokesčio yra tik viena iš daugelio jos netinkamo pareigų atlikimo priežasčių. Be to ieškovės atleidimo iš filialo direktorės pareigų metu atsakovo finansinė padėtis buvo labai sunki ir tai sąlygojo būtent netinkamas ieškovės pareigų atlikimas einant filialo direktorės pareigas, dėl ko filialas patyrė didelę žalą (apie 30 000 Lt), kuri šiuo metu tikslinama ir ieškovei bus pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Visą ieškovės darbo filiale laikotarpį jis veikė nuostolingai ir sunkiai vykdė savo turtinius įsipareigojimus, o atleidžiant atsakovę visiškai neturėjo finansinių išteklių ir turėjo didelius įsiskolinimus, kurie filialą slegia ir šiuo metu. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė dirbo filialo direktore ir jai darbo užmokestis nuo 2006 metų nebuvo mokamas tik dėl jos kaltės, į tai, kad filialo materialinė padėtis yra sunki nurodė, kad ieškovei nepriklauso vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką, nes atsiskaitymas uždelstas dėl ieškovės kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas. Ieškovės naudai iš atsakovo VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ priteisti 8 333 Lt darbo užmokesčio, 1 260 Lt vidutinis darbo užmokestis už atostogas ir 588 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas bei 11 808,92 Lt vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką laikotarpiu nuo 2007-10-16 iki 2009-04-08 įskaitytinai, iš viso 21 989,92 Lt; Ieškovei priteistos darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už atostogas ir kompensacijos už atostogas bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumos išmokėtinos iš jų atskaičius privalomus mokesčius; Iš atsakovo VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ priteisti 660 Lt žyminio mokesčio ir 21,80 Lt išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, iš viso 681,80 Lt.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčija fakto, kad ieškovei nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2007 m. liepos 2 d., taip pat neginčija ir neišmokėto darbo užmokesčio dydžio.
Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog dėl ieškovės kaltės jai 2 metus nebuvo mokamas darbo užmokestis, nes atsakovas netinkamo darbo atlikimo ir filialo patirtų nuostolių nepagrindė jokiais įrodymais ir nurodytos aplinkybės negalėjo būti pagrindu nemokėti darbo užmokesčio ieškovei.
Įvertinęs neišmokėto darbo užmokesčio suvestinę, teismas padarė išvadą, kad priteistinas darbo užmokestis skaičiuotinas ne pagal minėtą suvestinę, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais Nr. 361, pagal kurį nuo 2005 m. liepos 1 d. galiojo 550 Lt minimalioji mėnesio alga, pagal 2006 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 298 nuo 2006 m. liepos 1 d. nustačiusį 600 Lt minimalią mėnesio algą, pagal 2007 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 543 pagal kurį nuo 2007 m. liepos 1 d. galiojo 700 Lt dydžio minimalioji mėnesio alga, todėl ieškovei priteisė 8333 Lt sumą. Kadangi priteista suma viršijo ieškinio reikalavimus teismas vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 417 straipsniu viršijo ieškinio reikalavimą.
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad ieškovė atostogavo laikotarpiu nuo 2007-07-03 iki 2007-09-03 t.y du mėnesius, už kuriuos su ja atsiskaityta nebuvo. Taip pat neišnaudotos trečiųjų metų atostogos. Remdamasis atsakovo į bylą pateiktais žiniaraščiais ir apskaičiavęs priteistinas sumas teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovei priteistinos 1260 Lt dydžio vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007-07-03 iki 2007-09-03 ir 588 Lt kompensacija už nepanaudotas vienerių metų atostogas. Kadangi priteista suma viršijo ieškinio reikalavimus (1800 Lt suma), teismas remdamasis Civilinio proceso kodekso 417 straipsniu viršijo ieškinio reikalavimus.
Vadovaudamasis Darbo kodekso 141 straipsnio nuostatomis teismas konstatavo, kad nustačius, jog darbdavys pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė pareigą atsiskaityti su darbuotoju ir dėl tokio uždelsimo darbuotojo kaltės nėra, darbdaviui kyla Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės. Iš į bylą pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatęs, kad 2007 metų spalio 15 dieną ieškovė nedirbo, teismas padarė išvadą, kad faktiškai nedirbdama ieškovė negalėjo įtakoti, jog buhalerijoje būtų pinigų likutis kurio pakaktų atsiskaityti su ieškove ją atleidžiant.
Teismas konstatavo, kad atsakovas atleisdamas ieškovę, turėjo pareigą pasirūpinti atsiskaitymu atleidimo dieną ir išmokamas sumas įrašyti įsakyme priimtame 2007-11-15. Atsakovui pakako lėšų sumokėti už teisinę pagalbą, byloje buvo tariamasi dėl bylos užbaigimo taikos sutartimi, ieškovei sutikus per puse sumažinti savo reikalavimus, todėl atsakovas žinodamas savo prievolę turėjo imtis pakankamų priemonių jai įvykdyti.
Teismas sprendė, kad atsakovui neįrodžius, jog atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju neįvyko dėl darbuotojo kaltės, ieškovės naudai turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Teismas ieškovės dienos vidutinį darbo užmokestį skaičiavo vadovaudamasis LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, taip pat 2006 m. gruodžio 21 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiaus 2007 metais patvirtinimo. Skaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį už rugsėjo mėnesį teismas rėmėsi Vyriausybės nutarimu nustatytu minimaliosios mėnesio algos dydžio darbo užmokesčiu, t. y. 700 Lt. Tokiu būdu ieškovės vidutinis dienos darbo užmokestis sudarė 31,60 Lt (600+660+700)/(20,7*3). Vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką buvo paskaičiuotas nuo 2007 m. spalio 15 d., neįskaitant šios dienos, iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2009 m. balandžio 8 d. Suskaičiavęs mokėtiną sumą už uždelstą atsiskaityti laiką ir atsižvelgęs į LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais nustatytą atitinkamų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičių ir metų darbo dienų skaičių, taip pat į Darbo kodekso 298 straipsnio nuostatas, už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovės naudai priteisė 11 808,92 Lt (nuo 2007 m. spalio 15 d. ieškovei už uždelstą atsikaityti laiką priteistina 31,60*12+31,60*20,7+31,60*20,7; (2007 m) +31,60*249; (2008 m.) +31,60*21,1 +31,60*21,1+30,60*21,1+31,60*8 (2009 m.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas VšĮ ,,Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti dalyje, kurioje ieškovei priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką už liakotarpį nuo 2007-10-16 iki 2009-04-08 (viso 11808,92 Lt) ir priimti naują sprendimą, reikalavimą atmesti; iš dalies pakeisti sprendimą dalyje, kurioje priteistas darbo užmokestis, vidutinis darbo užmokestis už atostogas bei kompensacija už nepanaudotas atostogas ir priimti naują sprendimą sumažinant priteistą darbo užmokestį nuo 8333 Lt iki 8083,01 Lt, vidutinį darbo užmokestį už atostogas nuo 1260 Lt iki 1222,20 Lt bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas nuo 588 Lt iki 570 Lt,36 Lt; perskaičiuoti ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme.
Nurodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką laikotarpiu nuo 2007-10-16 iki 2009-04-08 (viso 11808 Lt) nepagrįstas ir priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, netinkamai išaiškinus bei pritaikius Darbo kodekso normas, nukrypus nuo formuojamos teismų pratikos nagrinėjamu klausimu. Teismas skundžiamame sprendime atmesdamas atsakovo argumentus, jog ieškovė būdama filialo vadove pati buvo kalta dėl jai beveik 2 metus nemokėto darbo užmokesčio, savo pozicijos nemotyvavo, nesiaiškino ar ieškovė iš tikrųjų negalėjo sau išmokėti atlyginimo laikotarpiu nuo 2006 gegužės mėnesio iki 2007 metų liepos mėnesio, taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl jai nemokamo atlyginimo. Teismo argumentas, jog ieškovė 2007-10-15 nedirbo ir neturėjo galimybės užtikrinti, kad buhalterijoje liktų pakankamai lėšų atsiskaitymui su ja atleidžiant iš darbo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi įsiskolinimas susidarė dėl ieškovės netinkamai atliekamų pareigų (sau nemokamo atlyginimo), o atsakovas slegiamas finansinių sunkumų nepajėgė atsiskaityti su ieškove jos atleidimo iš darbo dieną. Atsakovo finanasiniai sunkumai nepasibaigę, finansinių išteklių atsiskaitymui su ieškove nėra.
Nurodo, kad darbdavio pareiga sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį atsiranda kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui priklausomos sumos neišmokamos įstatyme nustatyta tvarka ir kai dėl uždelsimo atsiskaityti yra kaltas darbdavys, o teismas nustatęs uždelsimo atsiskaityti faktą, privalo aiškintis uždelsimo atsiskaityti priežastis ir svarstyti darbdavio kaltės klausimą. Nenustačiuas darbdavio kaltės įstatyme numatytos sankcijos negali būti taikomos. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT CBS nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-768/1999; 3K-3-617/2002). Ieškovės, kaip buvusios filialo vadovės pareigas apėmė pareiga tvarkyti filialo lėšas, esant reikalui sudaryti problemines ir tikslines komisijas, nustatant jų kompetenciją ir apmokėjimą, organizuoti administracinį darbą. Ieškovė savarankiškai tvarkydama filialo lėšas galėjo išsimokėti sau atlyginimą, tačiau dėl netinkamai atliekamų pareigų to nepadarė. Be to turėdama ketinimą darbo sutartį nutraukti ateityje ji turėjo galimybę ir pareigą imtis priemonių, kad darbo sutarties nutraukimo dieną filialo kasoje būtų rezervuota pakankamai grynųjų pinigų išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais (LAT CBS nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2002). Atsižvelgiant į tai, kad atlyginimas ieškovei, nebuvo mokamas dėl jos pačios kaltės ir atsižvelgdamas į savo sunkią padėtį atsakovas nurodo, kad ieškovės atleidimo iš darbo dieną jai nepriklausė vidutinis darbo užmokestis už uždelsimą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, nes atsiskaityti buvo uždelsta dėl ieškovės kaltės.
Nurodo, kad teismo priteistos sumos privalo būti sumažintos, nes atsakovas už ieškovę yra sumokėjęs mokesčius į valstybinio socialinio draudimo fondą. Be to teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad iš atsakovo yra priteisiama 660 Lt žyminio mokesčio, tuo tarpu byloje pateiktuose įrodymose nurodytas 602 Lt dydžio žyminis mokestis ir ši akivaizdi klaida turi būti ištaisyta.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bei įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus (CPK 183 str., 185 str.) konstatuoja, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 metų balandžio 8 dienos sprendimo išvados ir argumentai, kuriais patenkintas ieškovės ieškinys, įrodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 141 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas iš dalies nesutikdamas su apelianto argumentais, kuriais prašoma pakeisti teismo sprendimą, pirmos instancijos teismo sprendimo argumentų nebekartoja.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovei užmokestį, su kuriuo atsakovas iš esmės sutinka, atskaičius mokesčius. Paskaičiuoti darbo užmokestį, sulygtą darbo sutartimi bei išskaityti iš paskaičiuoto darbo užmokesčio mokesčius yra darbdavio, o ne teismo pareiga. Spręsdamas darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio priteisimo, teismas, nagrinėdamas bylą patikrina kokios mokėtinos darbo užmokesčio sumos darbuotojui priklauso pagal darbo sutartį ir šias sumas, tenkindamas ieškinį, priteisia darbuotojo naudai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kuriais teismas sprendė, kad su ieškove atsakovas neatsiskaitė dėl atsakovo kaltės, tačiau nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką mokėtinas nuo 2007 metų spalio 15 dienos.
Pats teismas konstatavo, kad darbdavys su ieškove darbo sutartį nutraukė 2007 metų lapkričio 15 dieną, todėl sutinkamai su Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi ieškovė įgijo teisę į vidutinį darbo užmokestį tik nuo 2007 m. lapkričio 15 dienos. Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo ieškovės naudai priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką sumažintinas iki 11 154,80 Lt.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu dėl per didelės žyminio mokesčio sumos priteisimo.
Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad tik ieškovai (darbuotojai) atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju žyminis mokestis priteistas iš atsakovo valstybei. Kadangi apeliacinės instancijos teismas mažina priteistiną vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki 11 154,80 Lt sumos, tai sumažėjus priteistinos sumos dydžiui atitinkamai mažintina ir priteistino žyminio mokesčio suma iki 640 Lt.
Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Iš atsakovo valstybei priteistinos 6,95 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 metų balandžio 8 dienos sprendimą pakeisti.
Priteistą iš atsakovo VšĮ ,,Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ ieškovės N. G. naudai vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką sumažinti iki 11 154,80 Lt, o valstybės naudai priteistą žyminį mokestį sumažinti iki 640,00 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš VšĮ ,,Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ valstybės naudai 6,95 Lt bylinėjimosi išlaidas.