Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, T. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus iš dalies sudedant su Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-01 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dalimi, T. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas T. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2015-07-19 6.10 val. iki 2015-07-20 10.07 val. (dvi paros).

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

T. J. nuteistas už tai, kad jis, smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę M. V., t. y. 2015 m. liepos 19 d. apie 4 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai M. V. į veidą, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje ir poodinę kraujosruvą kairiosios akies apatiniame voke.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam T. J. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

T. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Iš bylos matyti, jog apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistasis išsituokęs, tačiau gyvena faktinėje santuokoje su nukentėjusiąja, augina septynis mažamečius vaikus (tris bendrus su M. V. ir keturis jos vaikus, dar turi du vaikus iš pirmos santuokos, tačiau pats pripažino, kad jiems alimentų nemoka, jos globoja jo motina (147 b. l.), nuo 2015-11-05 užsikodavo nuo alkoholizmo vartojimo. T. J. teigė, kad dirbo nelegaliai, tačiau to bylos duomenys nepatvirtina. Be to, iš bylos matyti, kad jis nuo 2012-06-20 nedirba, nuo 2014-06-13 neberegistruotas darbo biržoje, taigi, apeliantas oficialaus pragyvenimo šaltinio neturi. Nuteistasis yra baustas administracine tvarka, anksčiau buvo teistas 6 kartus, iš jų net penkis kartus už smurtavimą kitų asmenų, tarp jų ir savo šeimos narių (motinos, brolio, sugyventinės M. V.) atžvilgiu. Nors nukentėjusioji teigia, kad T. J. pirmą kartą yra nuteistas už smurtavimą jos atžvilgiu, tačiau iš bylos matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-24 nuosprendžiu T. J. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas būtent už smurtavimą M. V. atžvilgiu. Naują nusikalstamą veiką T. J. padarė neišnykus teistumui bei neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-01 baudžiamuoju įsakymu paskirtos 55 parų arešto bausmės. Anksčiau nuteistajam paskirtomis bausmėmis (bauda, laisvės apribojimu, areštu) 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas bei vėl smurtavo to paties savo šeimos nario atžvilgiu. Dėl to, įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad nėra pagrindo nuteistajam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – viešuosius darbus, kaip jis to prašo, ir kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą nesunkų nusikaltimą paskirta bausmė yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, daroma išvada, kad T. J. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Be to, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas T. J. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 61, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl to konstatuojama, kad nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per didelė, mažinti jos nėra pagrindo. Apylinkės teismas subendrindamas T. J. paskirtą bausmę su anksčiau paskirta bausme, BK 64 straipsnio nuostatų nepažeidė, nes skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu T. J. nebuvo atlikęs pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-01 baudžiamąjį įsakymą paskirtos 55 parų arešto bausmės.

Taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir nuteistajam švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę paskirti tuo pagrindu, kad nuteistasis augina daug mažamečių vaikų, nėra pagrindo, nes nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai turi būti nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas vienintelis materialiai išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl jam paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, nes T. J. legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, pats niekur nedirba, darbo biržoje nėra registruotas, be to, mažamečiai vaikai turi motiną, kurios motinystės teisės nėra apribotos ar atimtos, todėl vaikais galės pasirūpinti ir pati nukentėjusioji, t. y. vaikų motina.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors T. J. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartą, kad jam anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nes jis padarė naujas nusikalstamas veikas, smurtavo to paties savo šeimos nario atžvilgiu matant mažamečiams vaikams, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to atidėti apeliantui paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 puntu, kolegija,

nutarė:

atmesti nuteistojo T. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio.