Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas pateikti nustatytus reikalavimus atitinkantį atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-447-460/2020 (buvęs Nr. e2-1207-460/2019) pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas atsiliepimo į ieškinį trūkumams ištaisyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. CPK 142 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiliepimai į pareikštą ieškinį turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus turinio reikalavimus. Procesiniams dokumentams keliami turinio reikalavimai yra nustatyti CPK 111 straipsnio 2 dalyje. CPK 142 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kas turi būti papildomai nurodoma atsiliepimuose į pareikštą ieškinį, t. y. papildomai turi būti nurodoma: sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu; nesutikimo motyvai; įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai; atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų dokumentų; informacija, ar byla bus vedama per advokatą (jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas); atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

10. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 6 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, taip pat nurodė nesutikimo motyvą, t. y., kad atsakovas nesutinka su ieškiniu dėl skolos priteisimo, nes atsakovas ieškovui nėra skolingas, tačiau atsakovas minėtame atsiliepime nenurodė įrodymų, kuriais grindžia savo nesutikimo su ieškiniu motyvą, t. y. nesilaikė CPK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo. Be to, atsakovas, atsiliepime nurodęs, kad bylą ves per advokatą, nenurodė teismui advokato vardo, pavardės ir darbo vietos adreso bei atsiliepime nepateikė nuomonės dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jam reikia daugiau laiko surinkti įrodymus dėl to, jog ieškinyje nurodyti įvykiai yra seni. Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad pateikti įrodymus yra šalies teisė, bet ne pareiga. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neįpareigojo atsakovo, vadovaujantis CPK 114 straipsnio 1 dalimi, pateikti įrodymus, tačiau nustatė atsakovui terminą atsiliepimo turinio trūkumams pašalinti. Kaip minėta, pagal CPK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, atsiliepime turi būti nurodyti įrodymai, kuriais grindžiami nesutikimo su ieškiniu motyvai.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, prie ieškinio pridėjo ranka rašytą 2009 m. sausio 1 d. paskolos raštą, kuriame nurodyta, kad A. B. patvirtina, jog iš A. R. gavo 400 000 Lt, kuriuos įsipareigoja grąžinti iki 2009 m. liepos 30 d. Ieškovas ieškinyje teigia, kad atsakovas grąžino 68 374,65 Eur, tačiau iki šiol nėra grąžinęs likusios sumos, t. y. 47 473,35 Eur. Atsiliepime atsakovas savo nesutikimą su pareikštu ieškiniu grindžia iš esmės vienu sakiniu, nurodydamas, kad ieškovui jis nėra skolingas. Šios savo pozicijos atsakovas niekaip nemotyvuoja ir nenurodo jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių atsiliepime pateikiamą atsikirtimą. Toks atsakovo atsiliepimo turinys nėra pakankamas, atsižvelgiant į ieškinio turinį ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo atsiliepimo turinio trūkumus (CPK 142 straipsnio 2 dalis) bei nustatė atsakovui terminą šiems trūkumams pašalinti.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso principų yra proceso koncentracija ir ekonomiškumas. Šis principas įtvirtintas CPK 7 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas dalyvaujantiems byloje asmenims rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Nurodytas atsakovo procesinis elgesys, t. y. nepateikimas teismui argumentų, kuriais atsakovas grindžia savo atsikirtimą, neatitinka aptarto reikalavimo proceso dalyviui (šiuo atveju – atsakovui). Toks atsakovo elgesys taip pat neatitinka ir CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos principo, kuris reiškia, kad dalyvaujantys byloje asmenys šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu. Taigi, atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad atsiliepimu į ieškinį asmuo gali naudotis taip, kaip jam suprantama. Atsakovas, teikiantis atsiliepimą į pareikštą ieškinį, turi užtikrinti, kad jo teikiamas dokumentas atitiks visus tokiam procesiniam dokumentui CPK keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, atsakovui kyla su tuo susijusios teisinės pasekmės. Pavyzdžiui, teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 3 dalimi, turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje.

13. Atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad skundžiama teismo nutartis gali apriboti jo teisę į teisminę gynybą. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė 14 dienų terminą trūkumams pašalinti, kuris apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamu atveju yra vertinamas kaip pakankamas. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai išaiškino atsakovui teisines pasekmes, susijusias su teismo nurodytų atsakovo pateikto procesinio dokumento trūkumų nepašalinimu.

14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą, tinkamai įvertino reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso teisės normas. Atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.