Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, dalyvaujant B. B. atstovui advokatui A. S., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. B. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje B. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. 2016-11-09 11.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę- automobilį O. A., Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės atbuline eiga buvo neatidi dėl ko kliudė šalia stovinčią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais B. B. pažeidė KET 9 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas B. B. surašytas jame nurodant, kad B. B. 2016-11-09 11.40 val., (duomenys neskelbtini) vairuodama transporto priemonę- automobilį O. A., v/n (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės atbuline eiga buvo neatidi dėl ko kliudė šalia stovinčią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisykles. B. B. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 219, 222 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškindama (b.l. 15) pripažino automobilių stovėjimo aikštelėje kliudžiusi šalia stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadinusi. Parodė, kad po kitos transporto priemonės kliudymo, šalia buvo du jaunuoliai, vyriškis su mergina, su jaunuoliais aptarė kas įvyko, kaip ji suprato jaunuolis buvo kliudyto automobilio savininkas, jis pasakė, kad nieko neatsitiko, todėl ji ir išvažiavo iš įvykio vietos. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi.

Liudytojas N. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio laiku atvažiavo į prekybos centrą „M“. Pastebėjo kaip raudonos spalvos „O. A.“ išvažinėjo ir atsitrenkė į kitą automobilį, grįžo į savo vietą ir vėl važiavo, brūkštelėjo automobilį. Tada priėjo ir pasakė, vairuotojai, kad ji užkabino mašiną, ji išlipo, apžiūrėjo, o pats nuėjo į „M“ parduotuvę, atsisukęs matė kaip vairuotoja sėdo į automobilį ir prisisegusi diržą išvažiavo. Buvo su drauge, bet priėjęs ir kalbėjosi jis. Žinojo, kad apgadintas buvusios bendradarbės automobilį. Taip pat paaiškino, kad kalbantis su vairuotoja galimai nurodė, kad apgadinta nedaug su vairuotoja kalbėjosi nedaug, būtų pildę draudimo deklaraciją, todėl nemano, kad ji suprato, kad tai jo automobilis, tačiau galimai toks įspūdis galėjo susidaryti.

Liudytoja E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad B. B. yra jos dukra. 2016-11-09 atvažiavo su dukra iš ligoninės į prekybos centro „M“ aikštelę. Važiuodama dukra prisilietė prie svetimo automobilio, greitai sustojo, atsidarė automobilio dureles ir prie jos priėjo vyriškis. Tas vyriškis pasakė, kad nieko čia nepadaryta, todėl dukra įsėdo į automobilį ir jos išvažiavo. Dukra jai pasakė, kad susilietė su kitu automobiliu, bet pasakė, kad viskas gerai ir išvažiavo.

Teismo nustatytas faktines aplinkybes ir kaltę, be pačios B. B. paaiškinimo įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) (b.l.1-2), Marijampolės AVPK Kalvarijos PK tarnybinis pranešimas (b.l.3), eismo įvykio vietos schema (b.l.4), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l.5), J. S. paaiškinimas (b.l.6), B. B. paaiškinimas (b.l.15), ir kita bylos medžiaga.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu B. B. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., kur numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad B. B. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos, siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi, kaip nurodė ir ji pati ir liudytojais apklausti N. K. bei E. P., B. B. matė ir juto, kad atsitrenkė į kitą automobilį, išlipo iš savo automobilio, kalbėjosi apie įvykį su liudytoju N. K., kuris jai pasakė, kad ji apgadino automobilį, bet jis apgadintas nežymiai. Bendravimo su liudytoju faktą patvirtina ir teismo posėdžio peržiūrėta vaizdo medžiaga. Vertinant byloje surinktų įrodymų visumą nėra paneigtas B. B. aiškinimas, kad suprato, jog kalbasi su automobilio savininku ir šis dėl to, kad automobilis apgadintas nežymiai jai pretenzijų neturi, dėl to ir išvažiavo iš įvykio vietos. Byloje taip pat yra nukentėjusiųjų G. S. ir J. S. pareiškimai teismui, kuriuose nurodyta, kad dėl automobilio apgadinimo jie B. B. jokių pretenzijų nereiškia (b.l.37-38).

Teismas šiuo atveju vertina tai, kad byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad B. B. siekė išvengti administracinės atsakomybės, tokiu būdu darytina išvada, kad B. B. veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau neteisingai nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas teisės aktas, numatantis atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Protokole nurodytos faktinės aplinkybės ir KET p. pažeidimai atitinka kito teisės pažeidimo sudėtį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Toks Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę ar kitokį turtą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, B. B. apgadino tiek savo vairuotą automobilį, tiek šalia stovėjusį automobilį „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini) todėl jos veikoje yra ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo požymiai. Teismui dėl to jokių abejonių nekyla, tą faktą pripažino ir pati pažeidėja.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas pripažįsta, kad B. B. veiksmuose yra pažeidimo numatyto ATPK 127 str. 2 d., nes ji vairavo automobilį, buvo neatidi, dėl ko kliudė šalia stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino. Protokolo nuoroda iš ATPK 130 str. 1d., keistina į ATPK 127 str. 2d..

B. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto pažeidimo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, jog B. B. skirtina sankcijų minimumą atitinkanti bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-32 str., 286-288 str., teismas

nutaria:

B. B. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 127 str. 2d. ir skirti jai 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Sutinkamai su LR ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra – (duomenys neskelbtini). Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK, B. B..