Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-04-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN20.-314-1155/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-04-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-11
Bylos Nr.
AN20.-314-1155/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00467-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius
Kategorijos
Teikimas Nr. AN20.-314-1155/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00467-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2022 m. balandžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotai atstovei S. B.,

užsienietei, prisistatančiai (duomenys neskelbtini) T. A. A. A., kuri yra ir savo nepilnamečio vaiko M. A. O. O. atstovė pagal įstatymą, jų įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Algirdui Sakalauskui,

vertėjui Zakaria El Osta,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) prisistatančiai T. A. A. A. (gimusiai (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) bei jos nepilnamečiui vaikui M. A. O. O. (gimusiam (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini)),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius (toliau – ir Institucija, VSAT) 2022 m. balandžio 5 d. teikime prašo paskirti (duomenys neskelbtini) prisistatančiai T. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos nepilnamečiui vaikui M.A. O. O., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą (duomenys neskelbtini), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams, bet ne ilgiau, kol bus įvykdytas užsieniečių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Teikime nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo sulaikyti du asmenys, kurie, pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, t. y. galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių jiems teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pėsčiomis, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Minėti asmenys su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę ir/ar pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, sulaikymo metu jie žodžiu paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) užsienietei, prisistatančiai (duomenys neskelbtini) T. A. A. A., ir jos nepilnamečiui vaikui M. A. O. O. ir išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsieniečiai kreipėsi su skundu į Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisiją, prašydami panaikinti prieš tai paminėtą sprendimą. Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 6K-2050 užsieniečių skundą atmetė kaip nepagrįstą. Užsieniečiai apskundė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Regionų apygardos administraciniam teismui.

Regionų apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs užsieniečių skundą, 2022 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą tenkinti šį skundą iš dalies ir pakeisti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 6K-2050 rezoliucinių dalių 3 punktus, išdėstant juos taip: „uždrausti T. A. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, taip pat rezoliucinės dalies 4 punktą, išdėstant jį taip: „įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl T. A. A. A. draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kita užsieniečių skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, Migracijos departamento 2022 m. vasario 23 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užsieniečiai buvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1724-492/2022 paliko Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą nepakeistą. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teikime pažymėta, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties priėmimo pasikeitė užsieniečių teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teikime nurodyta, kad užsieniečiai piktnaudžiauja migracine sistema – į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdami jokių asmens tapatybę bei buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų ir tik sulaikyti pareiškė norą pateikti prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje. Užsieniečiai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl neskyrus alternatyvios sulaikymui priemones ir neribojant judėjimo laisvės, yra didelė tikimybė, kad užsieniečiai gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamo sprendimo dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė jame išdėstytais motyvais, patvirtino, kad užsienietės byloje nėra jokių jos asmens ar kelionės dokumentų.

Užsienietė, prisistatanti (duomenys neskelbtini) T. A. A. A., kuri kartu yra ir savo nepilnamečio vaiko M. A. O. O. atstovė pagal įstatymą, teismo posėdžio metu prašė teismo neapriboti judėjimo laisvės, nes (duomenys neskelbtini), ji nori nueiti į parduotuvę nupirkti jam kokių nors daiktų. Nurodė, kad ji turėjo su savimi dokumentus, bet juos atėmė. Jos sutuoktinis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), ji palaiko su juo ryšius, norėtų gyventi kartu su juo, laukia, kol jis susitvarkys dokumentus. Nesutinka būti išsiųsta į (duomenys neskelbtini). Jos kelionės tikslas buvo Europos Sąjunga.

Užsieniečių įgaliotas atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu prašė nenustatyti užsieniečiams apribojimo – teisės judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Tokia priemonė yra pati griežčiausia. Institucijos teikime tokios priemonės taikymo būtinybė niekaip nemotyvuota.

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl sprendžiant nagrinėjamą klausimą taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) X2 skyriaus nuostatos. Kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Pagal po paties straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. (duomenys neskelbtini) prisistatanti T. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos nepilnametis vaikas M. A. O. O., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, t. y. galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių jiems teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pėsčiomis, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Jie buvo sulaikyti VSAT, sulaikymo metu neturėjo jokių asmens tapatybę ir/ar pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, sulaikymo metu žodžiu paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteiki prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) užsieniečiams ir išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (b. l. 2–7). Užsieniečiai su skundu kreipėsi į Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisiją, prašydami panaikinti minėtą sprendimą, tačiau komisija 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 6K-2050 užsieniečių skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 7–8).

Užsieniečiai apskundė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 6K-2050 Regionų apygardos administraciniam teismui.

Regionų apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs užsieniečių skundą, 2022 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą tenkinti skundą iš dalies ir pakeisti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 punktą, išdėstant jį taip: „uždrausti T. A. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, taip pat rezoliucinės dalies 4 punktą, išdėstant jį taip: „įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl T. A. A. A. draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeisti Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 6K-2050 dalį; kitą užsieniečių skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–23).

Migracijos departamento 2022 m. vasario 23 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užsieniečiai buvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (b. l. 9–14).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1724-492/2022 paliko Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą nepakeistą (b. l. 23–29).

Vertinant šioje byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad įsiteisėjus Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteiki prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) užsieniečiams ir išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), užsieniečiai nėra laikomi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojais. Todėl konstatuotina, kad užsieniečiai Lietuvos Respublikoje šiai dienai yra neteisėtai, ir būtina įvykdyti sprendimą dėl jų išsiuntimo. Užsieniečiai galutinio Migracijos departamento sprendimo savanoriškai nevykdo, ir tai yra pagrindinė kliūtis išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, Migracijos departamento sprendimo vykdymo metu taikyti griežtesnes, nei šiuo metu, priemones ir sulaikyti užsieniečius nėra būtina, nes byloje nėra duomenų, kad užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai arba po alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo būtų pažeidę jiems taikomos priemonės sąlygas. Tuo tarpu pagrindas taikyti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę egzistuoja, nes turi būti užtikrintas galutinio sprendimo dėl užsieniečių teisinės padėties įvykdymas. Švelninti užsieniečiams nuo 2022 m. vasario 23 d. taikomos priemonės sąlygas teismas neįžvelgia pagrindo, nes užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmens dokumentų iki šiol nepateikė, geranoriškai nebendradarbiauja su valdžios institucijomis dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, užsienietės sutuoktinis gyvena (duomenys neskelbtini), su juo palaiko ryšius, nesutinka būti išsiųsta į (duomenys neskelbtini), todėl kyla reali grėsmė, kad užsieniečiai, judėdami laisvai, gali savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir į ją negrįžti, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos šalį. Užsieniečių išvykimo atveju, Migracijos departamento priimto sprendimo įvykdymas jų atžvilgiu taptų neįmanomas. Byloje nėra duomenų, kad užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje ir jų atžvilgiu priimto sprendimo vykdymas galėtų būti užtikrintas kitomis Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis alternatyviomis priemonėmis. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendžia pateiktą teikimą tenkinti ir skirti (duomenys neskelbtini) prisistatančiai T. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos nepilnamečiui vaikui M. A. O. O., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams, bet ne ilgiau, kol bus įvykdytas užsieniečių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 140⁸ straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalimi,

nuspredžia :

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą tenkinti.

Skirti (duomenys neskelbtini) prisistatančiai T. A. A. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir jos nepilnamečiui vaikui M. A. O. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą (duomenys neskelbtini), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 (šešiems) mėnesiams, t. y. iki 2022 m. spalio 11 d., bet ne ilgiau, kol bus įvykdytas užsieniečių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėja Eglė Ramanauskienė