Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Kęstutis Gudynas, sekretoriaujant Astai Kavaliauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. B. , jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, Kauno AVMI atstovui Aleksejui Bugajui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009m. balandžio 21 d. Kauno apskrities VMI viršininko pavaduotojo nutarimu pareiškėjui A. B. už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163(6) str.1d. padarymą paskirta administracinė nuobauda-350 Lt.bauda.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už tai, kad 2009 m.balandžio 2d. patikrinimu nustatyta, jog pareiškėjas, būdamas UAB „Artharita“ direktorium už automobilio nuplovimo paslaugą gavo iš klijanto 50 Lt., kurių neapskaitė elektroniniu kasos aparatu ir neišdavė EKA kvito ir 10 Lt. grąžos, t.y. tuo pažeidė LRV 2002 m.rugpjūčio 13 d.nutarimu Nr.1283 patvirtintos“ Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“5 punkto 1 dalies reikalavimus.

Institucijos, priėmusios ginčijamą nutarimą-Kauno AVMI atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas pilnai.

Administracinė atsakomybė už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163(6) str.1d. atsiranda tuomet, kai už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas gyventojams neišduodamas kasos kvitas [...]. LTV 2002 m.rugpjūčio 13d. nutarimu Nr.1283 „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ ( toliau tekste-Aprašas) 5 punkte numatyta, kad kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiems asmeniui, kai šioje tvarkoje nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą, išskyrus šios tvarkos 10.2 punkte nurodytus atvejus.

Administracinių teisės pažeidimų bylose galioja principas, kad institucija, taikant administracinę prievartą asmens atžvilgiu privalo nustatyti jo administracinę kaltę ir surinkti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjui nuobauda paskirta už tai, kad jis už paslaugą paėmė pinigus ir neišdavė EKA kasos kvito, t.y. tų pinigų neįnešė į kasą.

Teisės pažeidimas buvo įrodinėjamas teisės pažeidimo protokolu (b.l.11-12), operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l.7-8), Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų apskaičiavimo aktu (b.l.36-37), M. K. paaiškinimu ( b.l.32). Išnagrinėjus šiuos teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad jų nepakako teigti, kad pareiškėjas pažeidė Apraše nurodytus reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163 (6) str.1d.

Nagrinėjant bylą teisme pareiškėjas neigė paėmęs pinigus iš M. K. . Pastarasis aiškino, kad apie 13 val. atvykęs atsiimti nuplauto automobilio, A. B. davė 50 Lt., o šis atidavė 10 Lt. grąžos, kvito nedavė, o po to priėjo mokesčių inspekcijos pareigūnai ir jis jiems davęs paaiškinimus. Su H. S. yra pažįstami. R. L. teisme paaiškino, kad gavo inspekcijos viršininko pavaduotojo nurodymą atlikti operatyvų patikrinimą UAB „Artharita“ ir apie 13 val. atvyko automobilių plovyklą. Jiems būnant prie kasos, priėjo M. K. ir paaiškino, kad direktorius jam neišdavė kasos kvito. Jis pats ( liudytojas ) matęs tą veiksmą, su direktorium nebendravo. Kasoje rado pinigų trūkumą.Tarnybinį automobilį plovė vairuotojas. Kitas patikrinimą atlikęs darbuotojas G. D. paaiškino, kad direktoriaus nematė, su M. K. nebendravo, nes tikrino kasą, operatyvaus patikrinimo pažymoje patvirtino visa tai, ką nustatė R. L. . Tarnybinio automobilio plovimo reikalais rūpinos R. L. . Liudytojas G,.Ž. nurodė, kad jis dirba darbų vykdytoju UAB „Artharita“ ir minėtą dieną M. K. automobilis plovykloje nebuvo plaunamas, o M. K. atvyko kartu su VMI darbuotojais. M. K. pažįsta, kadangi jis yra H. S. draugas. Kasininkė Ž. M. nurodė, kad VMI darbuotojai priėjo prie kasos, prisistatė, liepė suskaičiuoti ten buvusius pinigus. Pinigus kupiūromis skaičiavusi ji, piniginę jų išraišką skaičiavo pareigūnai. Sulyginus su kasos ataskaita, trūko apie 40 Lt. Surašė aktą, ji pasirašė. Išvykus darbuotojams, ji pati perskaičiavo pinigus ir jokio trūkumo nebuvo. H. S. nurodė, kad yra vienas iš UAB „Artharita“ akcininkų, su M. K. pažįstamas. Bendrovės veikla jam kelianti abejonių, todėl yra kreipęsis į VMI tikslu sužinoti apie įmonės veiklą. Apie minimą patinkinimą nieko nežinantis.

Analizuojant išdėstytus liudytojų parodymus bei vertinant į bylą pateiktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo administracinė kaltė įrodyta ir nuobauda paskirta pagrįstai. Teisme duoti liudytojų parodymai prieštaringi, tas pačias bylos aplinkybes atskiri asmenys vertina skirtingai.Iš esmės pareiškėjo kaltė už automobilio plovimo paslaugą gavus pinigus ir jų neįnešus į kasą grindžiama tik M. K. paaiškinimu, tačiau liudytojas G. Ž. neigė iš viso tą dieną atlikus tokią paslaugą M. K. . Pareigūno R. L. tvirtinimas, kad jis pats matė pinigų perdavimo faktą kelia pagrįstas abejones, nes nesiėmė jokių priemonių apklausti ( paimti paaiškinimą) A. B. , nurodė, kad M. K. į juos kreipėsi po pinigų perdavimo, tačiau M. K. tvirtino, kad pareigūnai prie jo priėjo kai jis bendravo su A. B. , o G. D. nurodė, kad išviso jokio asmens, kuris keltų pretenzijas dėl kvito neišdavimo nematęs, nors viskas turėjo vykti toje pačioje patalpoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Artharita“ akcininko H. S. ir direktoriaus A. B. įtemti, ( b.l.24) nepaneigta aplinkybė, kad M. K. ir H. S. yra draugiškuose santykiuose, todėl M. K. dalyvavimo nešališkumas šioje situacijoje taip pat kelia abejonių.

Vertinant surinktų įrodymo tinkamumą leistinumo prasme reikšminga aplinkybė yra ta, ar pareigūnai veikė laikydamiesi įrodymų rinkimo proceso reikalavimų. Jeigu, R. L. teigimu, pareiškėjas patikrinimo metu buvo vietoje, tai turėjo būti įtrauktas kaip dalyvaujantis patikrinime mokesčių mokėtojas, o jeigu jis pasišalino, tai ši aplinkybė turėjo būti pažymėta. Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo akte ( b.l. 36-37) yra aritmetinė klaida ( 20X 82 – 1600 Lt.), tačiau ji neužfiksuota. Šie trūkumai esminės reikšmės neturėtų, jeigu teisės pažeidimas būtų nustatytas patikimais ir nenuginčijamais įrodymais ir tai būtų galima vertinti kaip apsirikimą. Šioje gi situacijoje surinkti įrodymai labai prieštaringi. Vertinant atliktą tyrimą objektyvumo prasme, reikšminga aplinkybe tampa ir tai, kad patikrinimo metu institucijos darbuotojai plovė savo tarnybinį automobilį, t.y.pasinaudojo ta pačia paslauga dėl ko buvo tikrinam ir tai verčia abejoti taikytų procesinių tikrinimo priemonių patikimumu, tuo labjau, kad abu pareigūnai apie šį faktą nurodė skirtingai, o jų surašytuose procesiniuose dokumentuose nėra nuorodos, kad tai padaryta operatyvaus patikrinimo tikslu. Visos šios nurodytos aplinkybės byloje sukėlė abejones, o jos vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m.liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-922/09).

Esant tokiai situacijai darytina išvada, kad neįrodyta, jog su pareiškėju kaip ūkio subjekto atstovu buvo atsiskaityta ir dėl to jis neišdavė privalomą kasos aparato kvitą, todėl nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Dėl to ginčijamas nutarimas naikintinas, o administracinė byla nutrauktina ( ASTPK 250 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

2009 m. balandžio21 d. Kauno apskrities VMI viršininko pavaduotojo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą A. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.