Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. B. , R. B. , G. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 6 ir 9 p., taikant Lietuvos Respublikos BK 90 str. 5 d., 91 str. 3 d., laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64, 65 str., ši bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės 2005-09-29 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas ketveriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 6 ir 9 p. laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

G. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 6 ir 9 p. laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64, 65 str., ši bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės 2005-09-29 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas šešeriems metams dviems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista solidariai iš R. B. , G. J. ir K. B. , o jam neturint turto ir pajamų – subsidiariai iš jo motinos G. B. 129 Lt Z. S. turtinei žalai, o D. S. 75 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Išieškota D. S. iš R. B. , G. J. ir K.B. po 333,33 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. , R. B. , G. J. nuteisti už tai, kad jie 2005 m. gruodžio 31 d. apie 2.00 val., (duomenys neskelbiami) namo kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, dėl savanaudiškų paskatų, R. B. suduodant alkūne nukentėjusiajam D. S. į galvos kairę pusę, o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, visi bendrai kojomis spardydami nukentėjusįjį į galvą, nugarą, pilvą, šonus ir kojas, tuo padarydami jam dešinio Haimoro ančio priekinės sienelės, nosikaulio lūžius, galvos smegenų sumušimus, nurengdami viršutinius drabužius ir palikdami gulėti ant sniego, dėl ko nuo smūgių į galvą visumos išsiliejus kraujui po kietuoju galvos kairės pusės smegenų dangalu, o nuo smūgio į pilvą išsivysčius trauminiam kasos uždegimui, bei įvykus kūno atvėsimui, sukėlusiam žymų kraujospūdžio kritimą, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, dėl savanaudiškų paskatų bei itin žiauriu būdu sunkiai sužalojo D. S. bei pagrobė jo turtą: batus 70 Lt vertės, džinsines kelnes 110 Lt vertės, striukę 80 Lt vertės, džemperį 69 Lt vertės – iš viso pagrobdami jo turto už 329 Lt.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistieji R. B. ir K. B. , nuteistųjų K. B. , R. B. , G. J. gynėjai prašė tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų K. B. , R. B. , G. J. apeliaciniai skundai atmetami.

Iš ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotų nuteistųjų K. B. , R. B. , G. J. parodymų matyti, kad jie, apklausti apie nukentėjusiojo D. S. sumušimo aplinkybes, prisipažino, kad sumušę nukentėjusįjį užvaldė jam priklausančius daiktus, paaiškino, kokioms aplinkybėmis tai padarė, detalizavo jų atliktus veiksmus. Pagal nuteistųjų K. B. , R. B. , G. J. parodymus, R. B. nurengė S. S. striukę, K. B. kartu su R. B. numovė batus. Šiuos daiktus jie nunešė į butą Panevėžyje, Klaipėdos g. 18-5 ir padžiovė virš krosnies, nes jie buvo šlapi. Po to, G. J. su K. B. numovė D. S. džinsines kelnes. Nukentėjusysis D. S. liko gulėti tik su trumpikėmis ir apatiniais marškinėliais. Kolegija neturi pagrindo abejoti tokiais nuteistųjų K. B. , R. B. , G. J. parodymais ir manyti, kad jie vieni kitus apkalba. Tokius nuteistųjų parodymus patvirtina kiti byloje sutikti įrodymai: duomenys, užfiksuoti apžiūrint įvykio vietą, kratų, parodymo atpažinti daiktus metu, nukentėjusiosios S. S. parodymai ir kt. Po 2005 m. gruodžio 31 d. įvykio, kai nuteistieji K. B. , R. B. , G. J. sumušė nukentėjusįjį D. S. , atlikus kratas, pas nuteistuosius K. B. , R. B. buvo surasti ir paimti nuteistųjų parodymuose nurodyti jų iš nukentėjusiojo D. S. užvaldyti daiktai: R. B. bute, (duomenys neskelbiami), - striukė, kelnės, kurie kabėjo šlapi virš krosnies, pas K. B. - žieminiai vyriški batai ,,Elastomere“. Nukentėjusysis D. S. parodymo atpažinti daiktus metu atpažino šiuos daiktus, kurie buvo iš jo pagrobti 2005 m. gruodžio 31 d. įvykio metu. Nukentėjusioji S. S. patvirtino, kad jos sumuštas sūnus S. S. be kitų daiktų, pasigedo taip pat striukės, džinsinių kelnių, žieminių, batų, džemperio.

Visos šios aplinkybės kolegijai leidžia daryti išvadą, kad D. S. buvo užpultas siekiant užvaldyti jo turtą plėšimo būdu. Nors nuteistieji R. B. , G. J. ir neigia, kad mušdami nukentėjusįjį, turėjo ketinimų jį apiplėšti, tačiau tiek minėtas byloje surinktų įrodymų visetas, tiek nuteistųjų veikos analizė, jų atlikti veiksmai nusikaltimo vietoje: iš karto po panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusįjį pradeda jį nurenginėti ir užvaldo nukentėjusiajam priklausančius daiktus, palikdami nukentėjusįjį gulėti tik su trumpikėmis ir apatiniais marškinėliais, rodo, jog tiek R. B. , tiek G. J. , pradėję mušti nukentėjusįjį, turėjo ketinimą užvaldyti nukentėjusiajam priklausantį turtą. Vien tai, kad nukentėjusiojo daiktų reikėjo ne jiems, o K. B. , nėra pagrindas daryti priešingą išvadą. K. B. , R. B. , G. J. nusikaltimą padarė prieš D. S. bendrais, suderintais veiksmais, R. B. , G. J. panaudotas fizinis smurtas buvo svetimo turto užvaldymo priemonė ir tai R. B. , G. J. suvokė ir jai pritarė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr.52 11 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jei plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika turi būti kvalifikuojama pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio dalį (priklausomai nuo to, kokie yra plėšimą kvalifikuojantys požymiai) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, o Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto dispozicija apima tik sveikatos sutrikdymo pasekmes dėl savanaudiškų paskatų, tačiau nenumato nuosavybės pagrobimo.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistieji R. B. , G. J. kartu su nuteistuoju K. B. svetimą turtą pagrobė plėšimo būdu – panaudoję nukentėjusiojo D. S. atžvilgiu fizinį smurtą, pagrobė jam priklausantį turtą. Dėl nuteistųjų panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam buvo sumušta galva, lūžo nosikauliai, plyšo dešinio Haimoro ančio priekinė sienelė, sumuštos, suspaustos bei pabrinkę galvos smegenys, išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje. Sužalojimai lydimi trauminio kasos uždegimo ir bendro kūno atvėsimo. Dėl sunkios trauminės galvos smegenų ligos, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po galvos smegenų dangalu kairėje ir jų suspaudimo bei pabrinkimo, trauminio kasos uždegimo, kūno atvėsimo, sukėlusio žymų kraujospūdžio kritimą, buvo sunkiai sutrikdyta D. S. sveikata (t. 1, b.l. 46-50). Esant tokiems duomenims, pirmosios instancijos teismas teisingai nuteistųjų R. B. , G. J. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kaip plėšimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų idealiąją sutaptį.

Neatitinka objektyvios tiesios ir nuteistojo G. J. apeliacinio skundo teiginys, kad byloje nenustatyta, jog jis spardė nukentėjusiajam į galvą. Iš pačio nuteistojo G. J. parodymų matyti, kad G. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme prisipažino kartu su K. B. , R. B. mušęs nukentėjusį D. S. , konkretizavo tiek savo, tiek kitų nuteistųjų D. S. atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus. Pagal nuteistojo G. J. parodymus, nukentėjusiajam į galvą spardė, taip pat trypė ant galvos tiek jis, tiek ir K. B. , R. B. . Tokių nuteistojo G. J. parodymų teisingumą patvirtina ir nuteistųjų K. B. , R. B. parodymai apie nukentėjusiojo atžvilgiu jų atliktus smurtinius veiksmus. Nuteistieji K. B. , R. B. taip pat parodė, kad jie visi trys spardė nukentėjusiajam į galvą, šokinėjo ant jos. Iš anksčiau minėtos specialisto išvados, taip nuteistųjų parodymų, kitų byloje surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusiajam buvo suduoti daugybiniai smūgiai į įvairias kūno vietas, iš kurių didžioji dalis į gyvybiškai svarbias kūno vietas - į galvą, pilvą, padarant jam daugybinius kūno sužalojimus. Nuteistieji D. S. mušė rankomis, spardė kojomis, trypė, šokinėjo ant jo galvos. Primušę D. S. išrengė ir paliko gyvą ant sniego, lauke esant žemai temperatūrai. Dėl smegenų sužalojimo sutriko nukentėjusiojo sąmonė, todėl jis gerokai atvėso žemoje aplinkos temperatūroje. Esant tokiems bylos duomenis, įvertinus nuteistųjų atliktus veiksmus prieš nukentėjusįjį D. S. , padarytų sužalojimų pobūdį ir jų padarymo būdą (didelis smūgių skaičius į galvą), intensyvumą, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai tiek G. J. , tiek ir kitų dviejų nuteistųjų K. B. , R. B. veiką vertino, kaip padarytą itin žiauriai, ir pagrįstai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Nėra pagrindo tenkinti ir nuteistojo G. J. apeliacinio skundo toje dalyje, kur prašoma sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį. Kolegija laiko, kad nukentėjusiajam D. S. priteista 75 000 Lt neturtinei žalai atlyginti solidariai iš G. J. , R. B. ir K. B. , o jam neturint turto ir pajamų, - subsidiariai iš jo motinos G. B. , nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso įstatymo, nei civilinės teisės normų. G. J. , R. B. ir K. B. nusikalstama veika padaryta tyčiniais veiksmais, dėl savanaudiškų paskatų, itin žiauriai, ji sukėlė labai sunkias pasekmes, - nukentėjusysis D. S. , būdamas labai jaunas, neteko net 65 procentų darbingumo, buvo ne kartą operuotas, jam dabar reikalinga nuolatinė kitų žmonių priežiūra, dėl ko D. S. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, depresiją, neteko galimybės gyventi pilnaverčio gyvenimo. Todėl, esant tokiems duomenims, atsižvelgus į nusikaltimo pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, G. J. , R. B. ir K. B. turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, priteisti 75 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, yra neteisingas.

Motyvuojamoji dalis

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinių skundų ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų K. B. , R. B. , G. J. apeliacinius skundus atmesti.