Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Š. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018m. sausio 12d., apie 18⁴⁰ val., vakare, kaltinamasis Š. S. Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje, Š. P. kaimo teritorijoje esančiame kelio A-20 2,00 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „ BMW Serie 5 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t.y. jo kraujyje buvo rasta 2,15 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsintų liudytojos K. G. pirminių parodymų, duotų per 2018m. sausio 12d. vykusią apklausą ikiteisminio tyrimo metu, ji parodė, kad Š. S. yra buvęs jos draugas. 2018m. sausio 12d., apie 14³⁰ val., Kaune jie susitiko su jos drauge I. Trise iš Kauno draugo Š. S. automobiliu „ BMW “, valst. Nr. KEF 051, važiavo į Jonavą, kur prisijungė Š. pažįstamas-pil. E. P.. Iki Jonavos automobilį „ BMW “ vairavo jos buvęs draugas Š. S., o nuo Jonavos už automobilio vairo sėdo ji pati. Jos buvęs draugas Š. S. ir E. P., sėdėdami automobilio gale, gėrė džiną su toniku. Anykščiuose aplankė kelias lankytinas vietas. Jos buvęs draugas Š. S. pradėjo daryti nesąmones, elgtis neadekvačiai, todėl buvo nuspręsta grįžti į namus. Važiuojant iš Anykščių, jos buvęs draugas Š. S. pradėjo prie jos kabinėtis, tampė priekinę automobilio sėdynę, griebė už vairo. Pakeliui ji buvo sustabdžiusi automobilį ir iš jo išlipusi, o kartu su ja išlipo ir jos buvęs draugas Š. S., kuris šaukė: „ duok aš pavairuosiu “, spardė automobilį. Buvusiam jos draugui Š. S. nusiraminus, jie važiavo toliau. Ji ir toliau vairavo automobilį. Pavažiavus apie 10 kilometrų atstumą, ties Ukmergės miestu jos buvęs draugas Š. S. vėl pradėjo neadekvačiai elgtis, buvo išlipęs iš automobilio, ėmė automobilį spardyti, šaukė ant jos, buvo suėmęs jai už rankos ir ją tampė. Tada ji atsisegė saugos diržą ir išlipo iš automobilio, o paskui ją iš automobilio išlipo ir jos draugė I. E. P. kalbino ją pasilikti ir niekur neiti, sakydamas, kad „ automobilį tegul vairuoja Š. S., bus kaip bus “. Tada ji iš automobilio susirinko savo daiktus ir kartu su drauge I. išėjo. Automobilio variklį paliko užvestą. Joms nueidinėjant nuo automobilio, matė, kaip jos buvęs draugas Š. S. sėdo už automobilio vairo, kuris su automobiliu nuvažiavo Anykščių kryptimi, po to žiedinėje sankryžoje apsisuko ir vėl važiavo tuo pačiu keliu link Kauno. Jos buvęs draugas Š. S. apie 15 minučių važinėjo po kelią jų ieškodamas. Po to ji pamatė, kad automobilis „ BMW “ stovi su įjungtomis avarinėmis šviesomis, po ko ji ir Inga apsisuko ir grįžo prie automobilio „ BMW “. Tada atvažiavo policijos ekipažas, matė aplink automobilį vaikščiojantį savo buvusį draugą Š. S.(b.l. 75-76, t. 1).

2018m. vasario 06d. liudytoja K. G., baudžiamosios bylos eigą ikiteisminio tyrimo metu kontroliavusiam prokurorui parašiusi prašymą dėl byloje jos duotų parodymų patikslinimo, per 2018m. vasario 12d. ir 2018m. gegužės 18d. vykusias apklausas pakeitė savo pirminius parodymus jau nurodydama, kad visą laiką automobilį vairavo ji pati, o ne jos buvęs draugas Š. S.. Apie 19³⁰ val. važiuojant pro Ukmergę, į Kauną, ji susipyko su Š. S.. Ties Ukmergės m., kelio atkarpoje už žiedo, Š. S. vėl pradėjo tampyti vairą ir reikalauti grįžti į Anykščius. Ji nusprendė apsisukti ir grįžti į Anykščius. Sukdamasi įvažiavo į kitą eismo juostą, po to automobilį pastatė šalikelėje, eismo juostos judėjimo kryptimi. Tuo metu Š. S. toliau ją įžeidinėjo, tempė vairą, daužė sėdynę, todėl ji supyko ir automobilį pastatė priešinga eismui judėjimo kryptimi, priekiu įvažiavo į griovį ir įklampino automobilį. Po to ji, I. I. išlipo iš automobilio ir ėjo link žiedo. Nuo jų išėjimo iki grįžimo prie automobilio praėjo 30 minučių. Eidama link automobilio pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus. Ji avarinio signalo neįjungė, užvedimo raktelius paliko automobilyje. Jai grįžus prie automobilio, šis stovėjo taip kaip ji paliko. Įvykio dieną sąmoningai davė melagingus parodymus, nes norėjo pakenkti Š. S.. Vairuotojo sėdynės padėties valdymo mechanizmas yra sugedęs, jai sėdint vairuotojo sėdynėje sunku pasiekti pedalus(b.l. 77-82, 118-121, t. 1).

Liudytojas E. V., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2018m. sausio 12d., apie 18²⁰ val. važiavo automobiliu iš Kauno į Anykščius. Važiuojant pro Ukmergės miestą, aplinkeliu tarp pirmo ir antro žiedo, pamatė į griovį įvažiavusį juodos spalvos automobilį. Pirmiausia pastebėjo šio automobilio šviesas jo vairuojamos eismo krypties pusėje. Degė artimos šviesos, avarinis signalas įjungtas nebuvo. Tuomet jis sustojo. Pamatė, kad minėtas automobilis buvo nuvažiavęs į griovį. Automobilis stovėjo priekiu į Kauno miesto pusę, ant visų keturių ratų, labiau pakilusi buvo keleivio pusė. Stabtelėjo prie minėto automobilio, norėdamas įsitikinti ar nereikalinga pagalba. Prie minėto, į griovį įvažiavusio automobilio „ BMW “, buvo du vaikinai. Vienas iš vaikinų prie automobilio tuo metu šlapinosi, o kitas stovėjo tarp automobilio ir kelio. Pradaręs langą, paklausė ar nereikalinga pagalba. Tarp automobilio ir kelio stovėjęs vaikinas, kuris nėra teismo posėdžio salėje esantis kaltinamasis, priėjo prie jo ir paklausė: „ gal turi kablį? “. Jis pasakė, kad neturi. Alkoholio kvapo nepajuto, tačiau vizualiai matėsi, kad abu vaikinai yra neblaivūs. Jis uždarė langą ir pradėjo važiuoti bei paskambino telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus, nes aiškiai matėsi, jog vaikinai neblaivūs. Tuo metu jokių merginų įvykio vietoje nematė. Kelio danga buvo sausa, kokia buvo žemė griovyje negali pasakyti, nes iš automobilio išlipęs nebuvo. Mano, kad tokiu būdu nuvažiuoti nuo kelio galima tik tuo atveju jei užmiegi arba esi neblaivus. Važiuojant iš Anykščių į Kauną tokiu būdu nuvažiuoti nuo kelio ir sustoti griovyje niekaip nėra įmanoma. Tuo metu kai jis privažiavo, niekas už automobilio vairo nesėdėjo.

Liudytojas R. N., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2018m. sausio 12d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu T. Č.. Apie 18³⁵ val. iš budėtojo gavo pranešimą nuvykti į A20 kelią, kur automobilis „ BMW “ įvažiavo į griovį, o vairuotojas galimai yra neblaivus. Į įvykio vietą važiavo iš Ukmergės miesto Maironio gatvės, pasuko į Daukanto gatvę ir važiavo link Šaukuvos žiedo. Pasukus už pirmo žiedo ir važiuojant link Kauno miesto krypties, pamatė keliu einančias dvi merginas, kurios ėjo link minėto žiedo. Kai pravažiavo merginas, pamatė griovyje automobilį „ BMW “. Šis automobilis stovėjo kairėje kelio pusėje, slydimo žymių nesimatė. Sprendė, kad automobilis važiavo link Kauno pusės, priekiu stovėjo į Kauno pusę. Variklis buvo užgesintas, ar buvo įjungtos šviesos, neprisimena. Nuo žiedo iki automobilio buvimo vietos buvo maždaug 1 kilometro atstumas, o merginos buvo jau netoli žiedo. Galimai nuėję apie kilometrą nuo automobilio. Automobilis „ BMW “ stovėjo pakrypęs šonu, priekis daugiau į kalniuką. Vairuotojo pusės ratai buvo įsmigę į minkštą žemę. Prie automobilio stovėjo du vyriškiai, vienas iš kurių buvo automobilio savininkas, kaip vėliau nustatė-pil. Š. S.. Abu vaikinai buvo akivaizdžiai neblaivūs. Pradžioje nei vienas nepasakė, kas vairavo automobilį. Pradėjus bendrauti su minėtais vaikinais, atbėgo anksčiau matytos merginos. Aiškinantis įvykio aplinkybes, Š. S. sakė, kad vairavo mergina. Prašė leisti pakalbėti su mergina. Jis pradžioje neleido, tačiau vėliau leido merginai atsisėsti į automobilį. Pastarieji tarpusavyje kalbėjosi. Jis girdėjo, kad mergina pasakė: „ aš tavo vairavimo fakto neprisiimsiu “. Automobilio savininkas vartojo necenzūrinius žodžius. Tuomet atvyko tyrėjas. Automobilio savininko draugė K. G. jam aiškino, kad važiavo iš Anykščių link Kauno ir vaikinai vartojo alkoholį. Būdami kelyje A20 susiginčijo, dėl ko merginos išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti link Ukmergės miesto. Po ko, automobilio savininkas sėdo už vairo ir prie jų einančių keliu du kartus privažiavo apsisuko ir vėl nuvažiavo bei kiekvieną kartą prašė sėstis į automobilį. Jos nesėdo ir vėliau pamatė, kad automobilis nuvažiavo į griovį. Toje vietoje kur buvo įklimpęs automobilis žemė buvo šlapia ir automobilio savininkas buvo purvinais batais, visi kiti asmenys buvo švariais batais. Vairuotojo vietos kilimėlis buvo purvinas. Ar buvo koreguojama automobilio sėdynė pasakyti negali, tačiau matė, jog vairuotojo vietoje buvo atsisėdęs automobilio savininkas ir vilkiko nutralavusio minėtą automobilį vairuotojas bei policijos kieme automobilį į kitą vietą perstatė kolega A. P.. Be to, jis įvykio vietoje atsisėdo į vairuotojo vietą ir pastebėjo, kad automobilio vairuotojo sėdynė nėra arti vairo, buvo nustatyta sėdėti aukštesnio ūgio žmogui. Galimai nustatyta žmogui, kurio ūgis apie 183 cm. Tačiau, kai tyrimo metu atliko eksperimentą, atsisėdęs į to paties automobilio vairuotojo vietą, pastebėjo, kad sėdynės padėtis pasikeitusi, tai yra pritraukta arčiau vairo, nes kai jis atsisėdo jo kojos rėmėsi į vairą, buvo nepatogu sėdėti. Įvykio vietoje alkoholio kiekio matuokliu Š. S. nustatė 1,69 promilių girtumą. Tiek K. G., tiek kiti minėta transporto priemone važiavę asmenys teigė, jog vairavo Š. S.. Jis girdėjo kaip pastarasis įvykio vietoje kalbėjosi su Karina bei įkalbinėjo, kad ši prisiimtų vairavimo faktą. Tačiau minėta mergina, sakė, kad kaltės neprisiims. Jis bandė eksperimento metu reguliuoti sėdynę, tačiau mygtukai neveikė. Š. S. įvykio dieną buvo agresyviai nusiteikęs, ėjo į tualetą ir kriauklėje plovė savo batus.

Iš neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito matyti, kad kad, 2018m. sausio 12d., 18⁴⁷ val., patikrinus kaltinamojo Š. S., kaip asmens, galimai vairavusio transporto priemonę, fiziologinę būseną(blaivumą), pastarajam buvo nustatytas 1,69 promilės girtumas(b.l. 27, t. 1).

Visų pirma, policijos pareigūnų R. N. ir T. Č. duoti parodymai byloje sutampa su pačių byloje apklaustų liudytojų K. G., I. I. ir E. P. pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu per 2018m. sausio 12d. atliktas apklausas. Pasak liudytojų K. G. ir I. I., vykstant iš Kauno į Anykščius, iki Jonavos miesto automobilį „ BMW “ vairavo pats kaltinamasis Š. S., o nuo Jonavos iki Anykščių už vairo sėdo K. G., nes Š. ir Jonavoje į automobilį įsėdęs pastarojo draugas-liudytojas E. P. ant galinės sėdynės vartojo alkoholinius gėrimus. Grįžtant iš Anykščių į Kauną, liudytojų K. G. ir I. I. žodžiais, pradžioje automobilį vairavo K. G., o neblaivus, agresyviai nusiteikęs kaltinamasis Š. S. pradėjo konfliktuoti, trukdė savo draugei K. vairuoti, todėl kelis kartus buvo bandoma kaltinamąjį nuraminti, kelionės metu sustojant šalikelėje, tačiau nuraminti nepavykus ir kaltinamajam Š. S. tęsiant neteisėtus veiksmus, t.y. imant už vairo, judinant vairuotojo sėdynę, tampant saugos diržą, įžeidinėjant merginas, pastarosios, būnant netoli Ukmergės miesto, sustojo šalikelėje ir, palikusios vaikinus, pėsčiomis ėjo link Ukmergės miesto Anykščių kryptimi. Pasak šių abiejų liudytojų, jos matė, kaip neblaivus kaltinamasis Š. S. sėdo už automobilio vairo, kelis kartus buvo prie jų privažiavęs ragino sėstis į automobilį, tačiau, merginoms atsisakius tai daryti, apsisukdavo, pavažiuodavo atgal tam tikrą atstumą ir vėl grįždavo prie merginų, ir, tokiu būdu manevruodamas, vienu metu nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į griovį(b.l 75-76, 123-124, 128-129, t. 1). Pasak kito liudytojo E. P., kaltinamasis Š. S. atvažiavo į Jonavą su automobiliu „ BMW “, kartu su kuriuo buvo ir dvi merginos K. ir I. Nuo Jonavos automobilį vairavo K., o jis(liudytojas E. P.) ir Š., sėdėdami ant galinės sėdynės, vartojo alkoholį. Grįžtant iš Anykščių į Kauną, liudytojo E. P. žodžiais, jis miegojo, o kai prabudo, automobilis buvo nuvažiavęs į griovį, jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o už automobilio vairo sėdėjo Š. Merginų tuo metu automobilyje nebuvo(b.l. 128-129, t. 1). Teismas vadovaujasi šiais pirminiais liudytojų K. G., I. I. ir E. P. parodymais, nes jie ne tik kad sutampa tarpusavyje ir su aukščiau minėtų policijos pareigūnų-liudytojų R. N. ir T. Č. parodymais, bet šiuos parodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota nuvažiavusio į griovį automobilio „ BMW Serie 5 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis, iš kurios matyti, jog automobilis stovi kelio A20 2-ame kilometre, kairėje kelio pusėje žiūrint nuo Anykščių miesto pusės, priekiu atsisukęs į Kauno kryptį ir priešpriešinę eismo juostą. Tokią automobilio stovėjimo po įvykio padėtį nurodė ir pro šalį važiavęs parodymus byloje davęs liudytojas E. V., kuris paliudijo, jog tokiu būdu nuvažiuoti nuo kelio ir atsidurti griovyje įmanoma tik tokiu atveju, jeigu esi neblaivus arba vairuojant užmiegi. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, jog blaivios liudytojos K. G. iš Anykščių į Kauną vairuojamas automobilis galėjo nuvažiuoti nuo kelio ir atsidurti įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotoje padėtyje. Tuo labiau, kad pati liudytoja K. G., pakeitusi savo pirminius parodymus ir jau teigdama, kad ne kaltinamasis Š. S., o ji pati įvykio metu vairavo automobilį, 2018m. vasario 12d. ir 2018m. gegužės 18d. apklausų metu nurodė, kad, važiuojant iš Anykščių į Kauną, apsisukinėjo kelyje, nes norėjo grįžti atgal į Anykščius, ir apsisukimo metu išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. Teismo vertinimu, jei liudytoja K. G. būtų atlikusi tokį manevrą, jos vairuojamas automobilis griovyje sustotų, atsisukęs priekiu į Anykščių pusę, tačiau šiuo atveju automobilis buvo rastas atsisukęs priekiu į visiškai priešingą, t.y. Kauno miesto pusę(b.l. 77-82, 118-121, t. 1). Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja K. G., duodama parodymus, jau negalėjo nurodyti jokių aplinkybių apie tai, kokiu būdu ji nuvažiavo nuo kelio, ir paaiškinti, kokiu būdu automobilis atsirado priešpriešinės eismo juostos griovyje, priekiu atsisukęs į Kauno kryptimi. Kita vertus, visiškai tikėtina, jog tokioje padėtyje automobilis atsirado neblaiviam kaltinamajam Š. S. kelyje atliekant manevrus, t.y. privažiuojant prie į Anykščių pusę keliu einančių merginų, po to apsisukant, pavažiuojant nuo merginų tam tikrą atstumą ir vėl privažiuojant.

Be to, policijos pareigūnų-liudytojų R. N. ir T. Č. parodymus bei pirminius liudytojų K. G., I. I. ir E. P. parodymus patvirtina vieno iš policijos pareigūnų T. Č. tarnybiniu mobilaus ryšio telefonu įrašytas garso įrašas, kuris buvo perklausytas ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kuriame girdima, kaip moteris, prisistačiusi pil. K. G., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliui T. Č. sako, kad įvykio metu automobilio nevairavo, nes Š. ją išvijo iš automobilio ir toliau pats vairavo bei nuvažiavo nuo kelio. Be to, garso įraše girdima, kaip vyriškis, prisistatęs pil. E. P., tam pačiam policijos pareigūnui nurodo, kad automobilį vairavo kaltinamasis Š. S., nes šis merginas išvarė iš automobilio. Šias aplinkybes, duodamas parodymus byloje, iš dalies patvirtino ir pats kaltinamasis Š. S., nurodydamas, jog morališkai trukdė savo draugei K. G. vairuoti, judino sėdynę, pastarosios atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, kartu galimai ir tampė už automobilį vairavusios K. G. saugos diržo. Be to, policijos pareigūnų-liudytojų R. N. ir T. Č. parodymus bei pirminius liudytojų K. G. ir I. I. parodymus apie tai, kad po įvykio kaltinamasis Š. S. įkalbinėjo savo draugę-liudytoją K. G. prisiimti vairavimo faktą, iš dalies patvirtino ir pats kaltinamasis, teisme nurodydamas, kad jis liudytojai K. G. sakė žodžius: „ apsiimk, nes bus blogai “. Nors kaltinamasis Š. S. ir teigia, kad, sakydamas šiuos žodžius, norėjo, jog jo draugė-liudytoja K. G. nemeluotų ir sakytų kaip iš tikrųjų buvo, tačiau tokia kaltinamojo versija atmestina, nes liudytoja K. G. teisme paliudijo, jog kaltinamajam Š. S. sakiusi, jog svetimos kaltės neprisiims. Be to, parodymus byloje davę policijos pareigai-liudytojai R. N. ir T. Č. paliudijo, kad girdėjo, kaip kaltinamasis Š. S. atkakliai telefonu skambino savo draugei-liudytojai K. G. telefonu ir, būdamas tarnybiniame automobilyje, pastarosios prašė prisiimti vairavimo faktą, tačiau liudytoja K. G. kaltinamajam atsakiusi: „ aš tavo vairavimo fakto neprisiimsiu “. Analogiškas aplinkybes nurodė ir teisme apklausta kita liudytoja I. I., pasak kurios, ji girdėjo, kaip K. įvykio vietoje kaltinamajam Š. S. sakiusi, „ jog kaltės neprisiims, ką pats padarė tą tegul ir „ srebia ““. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis Š. S., numatydamas už vairavimą neblaiviam gresiančias pasekmes bei siekdamas išvengti atsakomybės, iš karto po įvykio prašė buvusios blaivios savo draugės-liudytojos K. G., kuriai šiuo atveju atsakomybė nekiltų arba pasekmės būtų žymiai švelnesnė, kad ši prisiimtų kaltinamojo vairavimo faktą, tačiau pastaroji tai daryti atsisakė. Pažymėtina, jog žodžių „ apsiimk “ ar „ prisiimk “ reikšmė nurodytų aplinkybių kontekste yra suprantama, kai nebūto dalyko(šiuo atveju kaltės) prisiėmimas, o ne prašymas nemeluoti ir sakyti tiesą, kaip teigia pats kaltinamasis Š. S..

Antra, parodymus byloje davusio policijos pareigūno-liudytojo R. N. aiškinamas aplinkybes apie tai, kad įvykio metu užfiksuota vairuotojo sėdynė buvo nustatyta sėdėti žmogui, kurio ūgis yra apie 183 cm., ant kėbulo dugno buvo daug purvo, paties kaltinamojo Š. S. batai buvo purvini, o merginų, kurių teigimu, jos išlipo dar prieš įvykį šalikelėje-švarūs, kuriuos liudytojas R. N. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l. 145-151, t. 1), patvirtina ir pirminiai liudytojų K. G., I. I. ir E. P. parodymai, duoti 2018m. sausio 12d. atliktų apklausų metu, kuriuose visi minėti liudytojai nurodė, jog automobilį įvykio metu vairavo pats kaltinamasis Š. S.(b.l. 75-76, 123-124, 128-129, t. 1). Taip pat minėtas aplinkybes patvirtina tiek įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog automobilio kairės pusės priekinis ir galinis ratas įsmigę į gruntą, tiek ir parodymus byloje davusio liudytojo R. J. parodymai, iš kurių matyti, kad šis liudytojas, eidamas ištraukti iš griovio automobilio „ BMW “ įklimpo į minkštą žemę iki pusės blauzdos. Teismo vertinimu, visiškai tikėtina, jog esant vairuotojo pusei įsmigus į minkštą gruntą, tiek vairuotojo batai, tiek kėbulo dugnas, skirtingai nei kitų eismo dalyvių, buvo išpurvinti. Be to, atliekant parodymų patikrinimą vietoje su liudytoja K. G., kurios ūgis yra 170 cm., pastarosios paprašius atsisėsti už automobilio „ BMW Serie 5 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir prisiliesti koja prie greičio ir stabdžio pedalų, buvo nustatyta, jog pedalus liudytoja pasiekia pirštų galiukais, kulnas nuo kėbulo dugno pakyla 1 cm atstumu, Toliau tęsiant procesinį veiksmą, liudytojos K. G. paprašius nuspausti minėtus pedalus iki kėbulo dugno, stabdžio pedalas spaudžiant pirštų galiukais, kulnas pakyla 8 cm atstumu nuo kėbulo dugno, o greičio pedalą spaudžiant pirštų galiukais, kulnas nuo kėbulo dugno pakyla 9,5 cm atstumu. Be to, su liudytoja K. G. atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu buvo užfiksuotas purvas ant kėbulo dugno(b.l. 83-103, 109-115, t. 1). Pati liudytoja K. G. 2018m. gegužės 18d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu paliudijo, jog jai vairuoti nėra patogu(b.l. 83-103, 109-115, t. 1, CD kompaktinis diskas(laikmena) su darytu vaizdo ir garso įrašu, pridėta prie bylos tomo Nr. 2). Tai, kad autoįvykio metu užfiksuota vairuotojo sėdynės padėtis nebuvo pritaikyta liudytojos K. G. ūgiui, o buvo pritaikyta aukštesnio ūgio, kas atitinka kaltinamojo ūgį, asmeniui, patvirtino ne tik parodymus byloje davęs policijos pareigūnas-liudytojas R. N., bet ir kitas parodymus byloje davęs policijos pareigūnas-liudytojas A. P., kuris paliudijo, jog jis, būdamas 176 cm ūgio, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK automobilių stovėjimo aikštelėje perstatydamas automobilį „ BMW “ į kitą aikštelės vietą, pastebėjo, jog jam vairuoti nėra patogu, jis nepilnai pasiekė pedalus, kad galėtų vairuoti automobilį. Pasak liudytojo A. P., automobilį pagal vairuotojo sėdynės padėtį turėjo vairuoti aukštesnis už jį žmogus, kurio ūgis yra apie 180-185 cm. Šiuos savo parodymus policijos pareigūnas-liudytojas A. P. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, paaiškindamas ir tai, jog automobilio sėdynės padėtis atliekamo veiksmo metu yra ne tokioje padėtyje, kokia ji buvo jam perstatinėjant automobilį, t.y. sėdynę reikia patraukti atgal 12 cm(b.l. 173-178, t. 1).

Pažymėtina, jog parodymus byloje davusių policijos pareigūnų-liudytojų R. N., T. Č., A. P. ir liudytojų E. V. ir R. J. parodymais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, nes jie yra nuoseklūs, iš esmės sutampa tarpusavyje, kuriuos patvirtina ir kiti aukščiau aptarti bylos įrodymai. Nenustatyta, kad visi šie liudytojai turi suinteresuotumą apkalbėti kaltinamąjį Š. S. ir jį nekaltai apkaltinti galimu nusikaltimo padarymu. Tuo labiau, kad nei vienas iš minėtų liudytojų kaltinamojo Š. S. nepažįsta, su juo jokių santykių nepalaiko, policijos pareigūnai(liudytojai R. N. ir T. Č.) ir UAB „ Aljuva “ vilkiko vairuotojas(liudytojas R. J.) parodymus davė apie aplinkybes, kurias sužinojo vykdydami savo tiesiogines darbo funkcijas, o liudytojas E. V.-apie aplinkybes, kurias sužinojo atsitiktinai važiuodamas pro įvykio vietą.

Tuo tarpu, kaip jau buvo pažymėta, kaltinamojo Š. S. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie ne tik, kad prieštaringi, tačiau yra paneigti aukščiau aptartais, byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais – liudytojų K. G., I. I., E. P. pirminiais parodymais, duotais 2018 m. sausio 12 d. apklausų metu, K. G. parodymų patikrinimais vietoje protokolu, liudytojų E. V., R. N., T. Č., R. J., A. P. parodymais, liudytojų R. N. ir A. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniu mobilaus ryšio telefonu „ CAT „ įvykio vietoje įrašyta vaizdo ir garso medžiaga. Akcentuotina, jog kaltinamasis Š. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jam priklausančio automobilio BMW niekada nėra vairavęs, nes yra daltonikas, jam tai daryti sudėtinga, tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, jog vairuotojo krėslas šiame automobilyje buvo pritaikytas labiau K. G. ūgiui, nes jeigu jis vairuodavo automobilį jam būdavo nepatogu(b.l. 16-24, t. 2, CD kompaktinis diskas (laikmena) su darytu vaizdo ir garso įrašu, prijungtu prie bylos tomo Nr. 2). Taip pat teismas vadovaujasi pirminiais liudytojų K. G., I. I. ir E. P. parodymais, kuriuose pastarieji nurodė, jog būtent Š. S. vairavo automobilį BMW, vykdamas iš Kauno į Jonavą bei autoįvykio, įvykusio vykstant iš Anykščių į Kauną metu(75-76, 123-124, 128-129, t. 1), kas paneigia kaltinamojo parodymus. Kaip jau buvo pažymėta, teismas vadovaujasi pirminiais liudytojų K. G., I. I. ir E. P. parodymais, nes jie sutampa ne tik tarpusavyje, bet ir sutampa su policijos pareigūnų parodymais, teismo posėdžio metu perklaustu garso įrašu, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis(b.l. 26, t. 1). Šiuos pirminius liudytojų parodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota automobilio stovėjimo po įvykio padėtis bei liudytojų A. P. ir R. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolai, patvirtinantys, jog vairuotojo sėdynės padėtis nebuvo pritaikyta K. G. ūgiui, o buvo pritaikyta asmeniui, kurio ūgis yra apie 180-185 cm(b.l. 145-151, 173-178). Ką patvirtina ir liudytojos K. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kuriuose užfiksuoja, jog liudytoja greičio ir stabdžio pedalus pasiekia tik pirštų galiukais bei pati pirminio parodymų patikrinimo vietoje metu teigia, jog jai vairuot nėra patogu(83-103, 109-115, t. 1).

Tuo tarpu liudytojų K. G. ir I. I. parodymų pakeitimą teismas vertina kaip siekimą padėti kaltinamajam Š. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kartu įvertintina tai, jog buvusiai blaiviai liudytojai K. G. atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, skirtingai nei kaltinamajam, nekyla arba kyla žymiai švelnesnė, todėl iki tol artimus santykius su kaltinamuoju palaikiusi liudytoja K. G. galimai sutiko padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Atsižvelgtina į tai, kad byloje nustatyta, kad kita parodymus byloje davusi liudytoja I. I. yra artima liudytojos K. G. draugė, kuri pažįsta ir patį kaltinamąjį Š. S., kartu vykdama pramogauti į Anykščius. Teismo vertinimu, šios abi liudytojos turi suinteresuotumą padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Tuo labiau, kad byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis Š. S. iš karto po įvykio atliko aktyvius veiksmus, t.y. nuolat prašė savo draugės-liudytojos K. G., su kuria tuo metu kartu gyveno, prisiimti vairavimo faktą. Kartu pažymėtina, jog liudytojos K. G. parodymai ir po jų pakeitimo vis tiek išliko prieštaringi, kas duoda pagrindą teismui juos vertinti kritiškai. 2018m. vasario 06d. liudytoja K. G., baudžiamosios bylos eigą ikiteisminio tyrimo metu kontroliavusiam prokurorui parašiusi prašymą dėl byloje jos duotų parodymų patikslinimo, per 2018m. vasario 12d. ir 2018m. gegužės 18d. vykusias apklausas pakeitusi pirminius parodymus, teigė, jog visą laiką, tiek vykstant iš Kauno į Anykščius, tiek grįžtant į Anykščius bei įvykusio autoįvykio metu, automobilį vairavo ne kaltinamasis Š. S., o ji pati. Būnant ties Ukmergės miestu, kelio atkarpoje, esančioje už žiedo, nusprendė grįžti atgal į Anykščius ir, apsisukdama, įvažiavo į kitą eismo juostą ir pastatė automobilį griovyje priešinga eismui judėjimo kryptimi. Tačiau teisme liudytoja K. G. šiuos parodymus vėl pakeitė, jau teigdama, kad negali paaiškinti, kokiu būdu nuvažiavo nuo kelio ir pastatė automobilį priešpriešinės eismo juostos griovyje, priešinga eismui judėjimo kryptimi, nes neva tuo metu ant jos šaukė kaltinamasis Š. S.. Be to, 2018m. gegužės 18d. atliekamo parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytoja K. G., atsisėdusi į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje, automobilių saugojimo aikštelėje laikomo automobilio „ BMW “ vairuotojo vietą, paaiškino, jog vairuotojo sėdynės padėtis, kuri buvo nustatyta parodymo patikrinimo vietoje metu, yra tokia pati, kokia buvo ir vairuojant automobilį įvykio metu, ir kad jai šioje padėtyje vairuoti nėra patogu(b.l. 83-103, t. 1), tačiau teisme liudytoja K. G. jau nurodė, kad tiek vairuoti automobilį, tiek atsisėdus už šio automobilio vairo parodymų patikrinimo vietoje metu, jai vairuotojo vietos sėdynės padėtis yra patogi, pedalus gerai pasiekia. Pažymėtina, jog šiuos teisme duotus parodymus paneigia 2018m. gegužės 30d. su liudytoja K. G. atlikto parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, jog ši liudytoja greičio ir stabdžio pedalus pasiekia tik pirštų galiukais(b.l. 109-115, t. 1). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo pačiu metu kaip ir liudytoja K. G. savo pirminius parodymus pakeitė ir kita liudytoja I. I., paliudydama, jog, kaltinamajam Š. S. trukdant liudytojai K. G. vairuoti, jie buvo sustoję šalikėlėje tik vieną kartą prie autostrados, po ko liudytoja K. G. įvažiavo į griovį, tačiau pati liudytoja K. G. savo pakeistuose parodymuose teigė, jog prieš įvažiuojant į griovį, ji kelkraštyje buvo sustojusi du kartus tam, kad nuraminti savo draugą-kaltinamąjį Š. S..

Kartu pažymėtina ir tai, jog dar vienas liudytojas E. P., pakeisdamas savo pirminius parodymus, negalėjo tiksliai nurodyti, kas įvykio metu vairavo automobilį. Be to, šio liudytojo parodymus apie tai, kad jis, būdamas neblaivus, automobilyje miegojo ir prabudo tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai, paneigia parodymus byloje davusio liudytojo E. V. parodymai, kuris, važiuodamas pro įvykio vietą, matė du vaikinus, stovinčius prie į griovį įvažiavusio automobilio „ BMW “ ir apie tai pranešė policijai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vadovaujasi pirminiais liudytojo E. P. parodymais, kuriuose šis nurodė, jog, kai prabudo, jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, jo draugas-kaltinamasis Š. S. buvo už automobilio vairo, o merginų tuo metu automobilyje nebuvo. Pasak liudytojo E. P. duotų pirminių parodymų, išlipęs iš automobilio, jis bandė automobilį išstumti iš griovio, tačiau to padaryti nepavyko, ir tik vėliau atvyko policijos pareigūnai. Šie liudytojo E. P. duoti pirminiai parodymai byloje iš esmės sutampa tiek su kito teisme apklausto liudytojo E. V. parodymais apie tai, kad vienas iš prie automobilio matytų vaikinų jo paklausė, ar jis neturi kablio automobiliui ištraukti, tiek ir su į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų-liudytojų R. N. ir T. Č. parodymais, pasak kurių, jiems atvykus, prie automobilio „ BMW “ stovėjo du vaikinai, kaip vėliau paaiškėjo pil. Š. S. ir E. P..

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kadangi patikrinus kaltinamojo Š. S., kaip asmens, vairavusio automobilį, paimto kraujo mėginį, jame buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 promilės alkoholio(b.l. 62-67, t. 1), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo V. P. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 7d., požymius, t.y. asmens vairavimas kelių transporto priemonės, esant neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Spręsdamas kaltinamojo Š. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo Š. S. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo Š. S. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamojo Š. S. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, pagal LR BK 55 str. nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis Š. S. yra pirmą kartą teisiamas asmuo, teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytos veikos, kuri jokių pasekmių nesukėlė, pobūdį, bet ir į paties kaltinamojo Š. S. asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam Š. S. gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, šiuo metu darbo biržoje besiregistruojančiam kaltinamajam Š. S., kuris oficialaus darbo neturi, už padarytą nusikaltimą yra paskirtina sankcijoje numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-bauda, paskiriant už nesunkų nusikaltimą įstatymo numatytos skirti baudos minimumą, pagal kaltinamojo dabartinę turtinę padėtį paskyrus ilgesnį baudos susimokėjimo terminą(LR 2017m. rugsėjo 28d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017m. spalio 06d., patvirtinto BK 47 str. 3d. 2p. ir 5d. redakcija).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis Š. S. 2018m. sausio 12d. kelių transporto priemonę, t.y. lengvąjį automobilį, vairavo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes, pasak paties kaltinamojo, nėra įgijęs teisės vairuoti, t.y. niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo.

LR BK 68 str. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis(nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis(teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis LR BK 67 str. 3 d., ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis Š. S. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai, kuris kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis Š. S. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę, atsižvelgiant į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir į paties kaltinamojo Š. S., kaip anksčiau administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebausto asmens(b.l. 37-40, 46-47, t. 2), asmenybę, kaltinamajam uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas mažesnis nei įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis terminas.

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2018m. sausio 19d. nutarimu kaltinamajam Š. S. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kelių transporto priemonę, t.y. lengvąjį automobilį „ BMW Serie 5 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris-VIN (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę į minėtą turtą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo nustatytas nuo 2018m. sausio 19d. iki 2018m. liepos 19d. imtinai, kuris po baudžiamosios bylos perdavimo teismui buvo tęsiamas kelis ir baigiasi 2019m. sausio 21d. imtinai, turto saugotoju paskyrus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK(b.l. 38, 44, t. 1, b.l. 68-70, 123-125, t. 2). Nušalinus kaltinamąjį Š. S. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m.(b.l. 35, t. 1).

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įvykio vietoje pateikė pats kaltinamasis Š. S., matyti, kad lengvasis automobilis „ BMW Serie 5 “, valst. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris-(duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso pačiam kaltinamajam-pil. Š. S.(b.l. 29-30, t. 1).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo Š. S. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. lengvasis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuris nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 7d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant LR BK 281 str. 7d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2017m. sausio 01d. įsigaliojusiais LR BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas, būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Kadangi automobilis, kurį vairavo neblaivus kaltinamasis Š. S., yra paties kaltinamojo nuosavybė, o kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t.y. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl, atsižvelgiant į įstatymo imperatyvią nuostatą, kad kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais(LR BK 72 str. 3d.), siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų veikų darymui bei vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.), kaltinamojo Š. S. vairuota motorinė kelių transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, yra privalomai neatlygintinai konfiskuotina(LR BK 72 str. 3d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio „ BMW Serie 5 “, valst. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo drauduimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotini valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2018m. sausio 24d. tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-02237-18 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2018m. sausio 23d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl automobilio „ BMW Serie 5 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo kaltinamasis Š. S., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „ Aljuva “, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2017m. balandžio 26d. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „ Aljuva “ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-61 paslaugų įkainiai Ukmergės rajone(b.l. 48-61, t. 1).

LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).

Kadangi nušalinus neblaivų kaltinamąjį Š. S. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m.(b.l. 35, t. 1), Vilniaus apskrities VPK patirtos automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, transportavimo išlaidos yra pripažintinos bylos proceso išlaidomis, kurios yra priteistinos iš kaltinamojo V. P.(LR BPK 105 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

Š. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., ir nuteisti, paskiriant 50 MGL 2.500,- Eur.(dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

Paskirta bauda, kaip pagrindinė bausmė, turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. pagrindu kaltinamajam Š. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 7p. ir 72 str. 3d. pagrindu kaltinamajam P. Ž. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. lengvojo automobilio „ BMW Serie 5 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris-(duomenys neskelbtini), kuris laikinai saugomas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančioje specialioje konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelėje adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2018m. sausio 19d. nutarimu kaltinamajam Š. S. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į lengvąjį automobilį „ BMW Serie 5 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris-(duomenys neskelbtini), kuri paskutinį kartą buvo pratęsta Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018m. spalio 18d. tesiėjo nutartimi, šiuo metu laikinai saugomą Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančioje specialioje konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelėje adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąją priemonę-dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, grąžinant kaltinamajam Š. S. iš jo paimtą asmens dokumentą-LR asmens pasą (duomenys neskelbtini), išduotą 2014m. balandžio 24d. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba(05).

Priteisti iš kaltinamojo Š. S. 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą už suteiktas priverstinio automobilio nuvežimo paslaugas, kaip bylos proceso išlaidas, Vilniaus apskrities VPK naudai.

Daiktinius įrodymus-kelių transporto priemonės, t.y. lengvojo automobilio „ BMW Serie

5 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę(ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „ Regitra “.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.