- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-04
- Bylos Nr.
- eI2-3375-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01468-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Rūta Miliuvienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 7.3.3Valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos
- 43.8.2Praleisto termino atnaujinimas
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Miliuvienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja V. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2020 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1683 (toliau – Sprendimas) dalį dėl atsisakymo atnaujinti terminą; 2) atnaujinti terminą ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti 2019 m. lapkričio 18 d. prašymo dalį.
2. Skunde išdėstytą poziciją grindžia iš esmės šiais argumentais:
2.1. Pasak pareiškėjos, jai nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2025 m. rugpjūčio 26 d. buvo paskirta 117,05 Eur dydžio našlaičių pensiją. Pareiškėja mano, kad minėta pensija jai turėjo būti paskirta ir už ankstesnį laikotarpį, tačiau atsakovė su tuo nesutinka – skundžiamu Sprendimu atsisakė atnaujinti apskundimo terminą ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 18 d. prašymo dalies. Pareiškėjos teigimu, toks Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to turi būti panaikintas.
2.2. Paaiškino, kad yra neįgali nuo vaikystės. Jos neįgalumas yra susijęs su regos sutrikimu, dėl ko ji yra akla ir jai nuolat reikalinga kito asmens globa. Tokia informacija atsakovei buvo žinoma, tačiau atsakovė nė vieno priimto sprendimo pareiškėjai nepateikė jai suprantamu Brailio raštu. Ko pasekoje, pareiškėja negalėjo tinkamai susipažinti su priimtų jos atžvilgiu sprendimų turiniu, tuo pačiu ir tų sprendimų apskundimo tvarka. Pasak pareiškėjos, be minėtos negalios ji serga ir kitomis ligomis (duomenys neskelbtini) ir tai labai apsunkina jos judėjimo galimybę. Mano, kad atsakovė turėjo šias aplinkybes įvertinti, kaip turėjusias įtakos ir sutrukdžiusias pareiškėjai tinkamai apginti savo pažeistą teisę, taigi atnaujinti terminą dėl svarbių priežasčių.
2.3. Pareiškėja tvirtina, kad atsakovė šioje situacijoje privalėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ir atsižvelgti į tai, kad būtent dėl jos kaltės (tinkamai neišaiškinus pareiškėjai sprendimų apskundimo tvarkos) nuo 2012 m. pareiškėjai nebuvo paskirta našlaičių pensija. Apie galimybę apskųsti priimtus sprendimus, kuriais atsisakoma skirti pareiškėjai našlaičių pensiją nuo 2012 m., pareiškėja sužinojusi tik tada, kai jai buvo suteikta nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba.
Šalies argumentai
2.4. Pareiškėja taip pat nurodo, kad tuo metu, kai ji teiravosi dėl ko, jai nebuvo paskirta našlaičių pensija už ankstesnius laikotarpius, pensijų poskyryje buvo informuota, jog jai skirti našlaičių pensiją atsisakoma dėl to, kad pareiškėja privalo pateikti naują medicininę pažymą. Todėl pareiškėja ne kartą kreipėsi į savo gydytoją su prašymu išrašyti vis naują medicininę pažymą, kuri patvirtintų jos turimą negalią.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VSDFV atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia šiais argumentais:
3.1. VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (10.4) S-51630, 2013 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (10.4) S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. PE_SP2-161 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. PE_SP2-182 V. R. buvo atsisakyta skirti našlaičių pensijas už mirusius tėvus. Apie šiuos sprendimus, pasak atsakovės, pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) atitinkamai 2012 metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, 2013 metų sausio–vasario mėnesiais, 2014 metų liepos–rugsėjo mėnesiais. Visuose paminėtuose VSDFV Kauno skyriaus sprendimuose, be kitų duomenų, buvo nurodyti šių sprendimų apskundimo terminai ir tvarka, tačiau pareiškėja ženkliai praleido 3 metų terminą VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimui Nr. (10.4) S-51630 apskųsti ir 6 mėnesių terminą VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. sausio 17 d. sprendimui Nr. (10.4) S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimui Nr. PE_SP2-161 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimui Nr. PE_SP2-182 apskųsti. Šias aplinkybes atsakovė nustatė skundžiamu Sprendimu.
3.2. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad atsakovė privalėjo atsižvelgti į tai, kad dėl jos kaltės, pareiškėjai pateikus visus reikalingus dokumentus, ir esant nepasikeitusiems teisės aktams, nuo 2012 m. nebuvo paskirta našlaičių pensija. Paaiškino, kad pareiškėja pripažinta invalide 23 metų amžiaus dėl bendrų ligų ir ji neatitiko iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Šioje dalyje numatyta, kad teisę gauti našlaičių pensiją turi: 1) mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų; 2) taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie nuo 18 metų nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai); 3) taip pat mirusiojo vaikai ir įvaikiai, kurie iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinti invalidais nuo vaikystės po 18 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kurią jiems sukako 24 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo invalidais dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai).
3.3. Paaiškina, kad pareiškėja savo prašymą atnaujinti praleistus apskundimo terminus grindė tuo, kad jai kaip negalią dėl aklumo turinčiam asmeniui nebuvo tinkamai pateikti atsakymai į jos prašymus, jai nebuvo išaiškinta šių sprendimų apskundimo tvarka ir terminai, dėl ko ji negalėjo pasinaudoti teisę šiuos sprendimus apskųsti. Nesutikdama su pareiškėja, atsakovė tvirtina, kad pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą argumentas, kad nei vienas iš pateiktų atsakymų nebuvo pritaikytas skaityti aklajam, atsakovės teigimu, negali būti laikomas pakankamu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti. Atsakovė nustatė, kad pareiškėjos liga nesukliudė jai 2019 m. kreiptis į Lietuvos aklųjų sąjungos Kauno skyrių ir į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad šios įstaigos padėtų jai kreiptis į VSDFV. Taigi pareiškėjos susirgimai nebuvo tokio pobūdžio, kad būtų objektyviai apriboję jos galimybes asmeniškai arba per įgaliotą asmenį (atstovą) laiku kreiptis su skundu į VSDFV.
Šalies argumentai
Pareiškėja atsakovei nenurodė, kad egzistavo objektyvios priežastys, kurios užkirto jai kelią pateikti skundą VSDFV dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimų per įstatymo nustatytą terminą.
Atsiliepimas
3.4. Atsakovės manymu, tiek VSDFV pateikti paaiškinimai dėl praleisto termino, tiek skunde teismui nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad termino praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios ir nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. VSDFV Kauno skyriui pareiškėja 2019 m. birželio 4 d. pateikė prašymus dėl socialinio draudimo našlaičių pensijų (toliau – našlaičių pensija) skyrimo už mirusius tėvą ir motiną. VSDFV Kauno skyrius 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-37437 nuo 2018 m. gruodžio 4 d. paskyrė V. R. našlaičių pensiją už mirusį tėvą ir 2019 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-38597 nuo 2018 m. gruodžio 4 d. – už mirusią motiną.
4.2. Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-37437 ir 2019 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-38597 dalyse dėl našlaičių pensijų skyrimo datų, 2019 m. lapkričio 18 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių. Pareiškėjos atstovė advokatė N. G. 2019 m. lapkričio 18 d. prašymu prašė skirti pareiškėjai našlaičių pensijas už visą laiką, t. y. nuo tada, nuo kada atsirado teisė ją gauti, bei prašė pateikti duomenis, dėl kokių priežasčių pareiškėjai našlaičių pensija nebuvo skirta 2013 m., kai 2013 m. sausio 17 d. raštu Nr. (10.4)S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. PE_SP2-161, 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. PE_SPE2-182 našlaičių pensiją buvo atsisakyta skirti. VSDFV Kauno skyrius 2019 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (10.34) DV_73033 pareiškėjos atstovės advokatės N. G. 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją VSDFV kaip privalomai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.
4.3. VSDFV, 2019 m. lapkričio 28 d. gavusi pareiškėjos atstovės advokatės N. G. 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą, nustatė šio prašymo trūkumus ir 2019 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (6.5) I-8524 pasiūlė pareiškėjos atstovei iki 2019 m. gruodžio 27 d. pateikti tinkamą advokatės N. G. atstovavimą patvirtinantį dokumentą. Pareiškėją atstovaujanti advokatė N. G. pateikė atstovavimą patvirtinančius dokumentus, todėl VSDFV 2019 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (6.5) I-8674 persiuntė VSDFV Kauno skyriui pareiškėjos atstovės 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą dalyje dėl V. R. prašymų našlaičių pensijai gauti kopijų pateikimo. Dėl kitų reikalavimų VSDFV priėmė 2020 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. (6.5) I-209 „Dėl įrodymų pateikimo ir VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-37437 bei 2019 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-38597“.
4.4. VSDFV 2020 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. (6.5) I-209 (toliau – 2020 m. sausio 10 d. sprendimas) dalyje „Dėl įrodymų pateikimo VSDFV Kauno skyriaus sprendimų, kuriais V. R. 2012–2014 m. buvo atsisakyta skirti našlaičių pensijas, apskundimo terminams atnaujinti“ nustatė, kad VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (10.4) S-51630, 2013 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (10.4) S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. PE_SP2-161 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. PE_SP2-182 buvo atsisakyta pareiškėjai skirti našlaičių pensijas už mirusius tėvus.
4.4.1. Šiame sprendime VSDFV nustatė, kad VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. (10.4) S-51630 ,,Dėl našlaičių pensijos neskyrimo“ V. R. išsiųstas 2012 m. rugpjūčio 28 d., 2013 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. (10.4) S-5313 ,,Dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos“ – 2013 m. sausio 17 d., 2014 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. PE_SP2-161 ,,Dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją V. R.“ – 2014 m. liepos 18 d. raštu Nr. (10.4) 10.29-16433, 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. PE_SP2-182 ,,Dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją V. R.“ – 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (10.4) 10.29-17948. Nustačiusi šias aplinkybes, VSDFV padarė išvadą, kad apie sprendimus pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) atitinkamai 2012 metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, 2013 metų sausio–vasario mėnesiais, 2014 metų liepos–rugsėjo mėnesiais. Taip pat VSDFV nustatė, kad pareiškėjos atstovė, 2019 m. pateikdama prašymą dėl nesutikimo su VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (10.4) S-51630, 2013 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (10.4) S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. PE_SP2-161 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. PE_SP2-182, kuriais buvo atsisakyta skirti pareiškėjai našlaičių pensiją, praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą 3 metų terminą VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimui Nr. (10.4) S-51630 apskųsti ir Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytą 6 mėnesių terminą VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. sausio 17 d. sprendimui Nr. (10.4) S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimui Nr. PE_SP2-161 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimui Nr. PE_SP2-182 apskųsti. VSDFV nusprendė, kad šioje situacijoje nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos atstovės advokatės 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą skirti V. R. našlaičių pensijas už visą laiką ir pasiūlė iki 2020 m. vasario 10 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad pareiškėja VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. (10.4) S-51630, 2013 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. (10.4) S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. PE_SP2-161 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. PE_SP2-182 apskundimo terminus praleido dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, sudarančių pagrindą šiuos terminus atnaujinti, bei pateikti tai pagrindžiančius dokumentus.
4.5. Pareiškėjos atstovė pateikė 2020 m. vasario 10 d. prašymą atnaujinti terminą apskųsti VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (10.4) S-51630, 2013 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. (10.4) S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. PE_SP2-161 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. PE_SP2-182. Savo prašymą atnaujinti praleistus apskundimo terminus pareiškėjos atstovė grindė tuo, kad pareiškėjai kaip negalią dėl aklumo turinčiam asmeniui, nebuvo tinkamai pateikti atsakymai į jos prašymus, jai nebuvo išaiškinta šių sprendimų apskundimo tvarka ir terminai, dėl ko ji negalėjo pasinaudoti teisę šiuos sprendimus apskųsti. Prie prašymo pridėjo V. R. motinos mirties liudijimo bei medicinos įstaigų išduotų dokumentų kopijas.
4.6. VSDFV 2020 m. kovo 12 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame pažymėjo, kad VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. (10.4) S-51630, 2013 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. (10.4) S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. PE_SP2-161 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. PE_SP2-182 V. R. buvo išsiųsti registruotu paštu. Šiuose VSDFV Kauno skyriaus sprendimuose, išskyrus VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. (10.4) S-5313, buvo nurodyta jų apskundimo tvarka. VSDFV nustatė, kad tai, jog V. R. gavo šiuos sprendimus ir suprato jų turinį patvirtina jos veiksmai, kuriuos nurodo pareiškėjos atstovė 2020 m. vasario 10 d. prašyme (,,Gavusi atsakymus iš VSDFV, <...> kiekvieną kartą kreipėsi į VSDFV pensijų padalinį, <...> teiraudamasi dėl atsakymo turinio ir tolimesnės eigos“), taip pat Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VŠĮ Kauno klinikų medicinos dokumento išrašas ir 2020 m. vasario 10 d. prašyme nurodytos aplinkybės (,,kreipdavosi į gydymo įstaigas, siekdama gauti pažymas dėl jos invalidumo iš vaikystės“). Atsakovė nustatė, jog šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja suprato VSDFV Kauno skyriaus sprendimus (t. y. priežastis, dėl kurių jai neskiriama našlaičių pensija) ir savo veiksmais siekė pakeisti invalidumo priežastį tikslu gauti našlaičių pensijas už mirusius tėvus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjai buvo netinkamai paaiškinta sprendimuose nurodyta apskundimo tvarka. Skundžiamu Sprendimu atsakovė atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimui Nr. (10.4) S-51630, 2013 m. sausio 17 d. sprendimui Nr. (10.4) S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimui Nr. PE_SP2-161 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimui Nr. PE_SP2-182 apskųsti ir tuo pačiu atsisakė nagrinėti pareiškėjos atstovės 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimų.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šio Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi šiuo atveju iš esmės keliamas klausimas dėl termino atnaujinimo siekiant apskųsti minėtus VSDFV Kauno skyriaus sprendimus. Pareiškėja teigia, kad atsakovė privalėjo atnaujinti terminą apskųsti VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimui Nr. (10.4) S-51630, 2013 m. sausio 17 d. sprendimui Nr. (10.4) S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimui Nr. PE_SP2-161 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimui Nr. PE_SP2-182 (toliau bendrai – ir VSDFV Kauno skyriaus sprendimus), manydama, kad jos 2020 m. vasario 10 d. prašyme nurodytos priežastys yra svarbios (objektyvios) ir sudarančios pagrindą terminą atnaujinti.
6. Byloje ginčo dėl to, kad terminas apskųsti VSDFV Kauno skyriaus sprendimus yra praleistas, nėra. Pareiškėja pripažįsta, kad jis buvo praleistas, tačiau termino praleidimą lėmė atsakovės kaltė: terminą pareiškėja praleido dėl to, kad jai, turinčiai regos sutrikimą (aklumą) nuo pat vaikystės (ir atsakovei žinant šią aplinkybę), nebuvo tinkamai išaiškinta VSDFV Kauno skyriaus sprendimų apskundimo tvarka – nė vienas institucijos pateiktas atsakymas, pasak pareiškėjos, nebuvo pritaikytas skaityti aklajam (Brailio raštu).
7. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Taigi, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės.
8. Šiuo aspektu paminėtina ir tai, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).
9. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl jos sveikatos būklės (turimos regos ligos (visiško aklumo)), be kita ko, pastebi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad asmens liga svarbia termino praleidimo priežastimi gali būti pripažinta tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galimybes tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo dokumento surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį 2006 m. birželio 15 d. Nr. AS-403-219/2006; 2008 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-680/2008; 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-423/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-1249/2010). Kaip minėta, vertinant faktines aplinkybes, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, svarbu nustatyti jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos.
9.1. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja turėjo / turi sveikatos problemų, susijusių su regėjimu, nuo pat vaikystės (tai patvirtina pateikti medicinos dokumentų 2013 m. balandžio 12 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. išrašai bei siuntimai). Pareiškėjai nuo 1992 m. gegužės 14 d. nustatytas 80 proc. netekto nedarbingumo, o nuo 2014 m. birželio 10 d. – 90 proc. netekto nedarbingumo (Darbingumo lygio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos gydytojo G. R. 2020 m. vasario 12 d. atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad pareiškėja serga ne tik regos liga, tačiau ir kitomis ligomis, dėl kurių pareiškėja sveikatos būklė nėra tokia, kad pareiškėja galėtų pati pasirūpinti savimi. Iš byloje esančio Kauno ODEK pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jai reikalinga kito asmens priežiūra. Teismo vertinimu, šie nurodyti duomenys laikytini pakankamais įrodymais, kad būtų galima teigti, jog dėl sveikatos problemų pareiškėjai laiku realizuoti apskundimo teisę buvo sudėtinga. Teismas vertina tai, kad pareiškėjos regėjimo sutrikimas (aklumas) apsunkino jos galimybė sužinoti jai siųstų VSDFV Kauno sprendimų turinį (tuo pačiu ir jų apskundimo terminą). Šioje situacijoje nesutiktina su atsakove, kad regos negalia turinti pareiškėja, gavusi VSDFV Kauno sprendimus, suprato jų turinį, nes pareiškėja, gavusi atsakymus iš VSDFV, kiekvieną kartą kreipėsi į VSDFV pensijų padalinį, teiraudamasi dėl atsakymų turinio ir tolimesnės eigos. Priešingai, teismas pažymi, kad pareiškėjos teiravimasis įrodo, kad ji nesuprato gautų sprendimų turinio ir aktyviai siekė išsiaiškinti, kokių veiksmų ji turėtų imtis. Tai, kad pareiškėja buvo aktyvi ir siekė apginti savo galimai pažeistas teises, patvirtina ir aplinkybė, kad ji, gavusi informaciją dėl nepakankamų dokumentų pateikimo, kreipėsi į gydymo įstaigas, prašydama medicininių pažymų dėl jos sveikatos būklės (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VŠĮ Kauno klinikų medicinos dokumento išrašas 2020 m. vasario 12 d.) tokiu būdu bandydama įgyvendinti savo galimai pažeistas teises. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėja nėra asmuo, turintis specialių teisinių žinių. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju pareiškėjos sveikatos būklė gali būti pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi, o pareiškėjos nurodytos priežastys dėl termino atnaujinimo laikytinos objektyviomis, o jos veiksmai dėl teisminės gynybos laikytini rūpestingu, sąžiningu ir atidžiu elgesiu. Teismas, įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, kurias pareiškėją prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pareiškėjos realioms galimybėms pačiai atlikti atitinkamus veiksmus), daro pagrįstą išvadą, kad jos sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą VSDFV Kauno sprendimams apskųsti.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje ginčijamas Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes atsakovė nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą dėl VSDFV Kauno sprendimų apskundimo ir nenagrinėjo pareiškėjos atstovės 2019 m. lapkričio 18 d. prašymo dėl minėtų sprendimų. Panaikinus skundžiamą Sprendimą, atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovės 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2, 4 punktais, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos V. R. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (6.5)1-1683.
Atnaujinti pareiškėjai V. R. terminą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimui Nr. (10.4) S-51630, 2013 m. sausio 17 d. sprendimui Nr. (10.4) S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimui Nr. PE_SP2-161 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimui Nr. PE_SP2-182 apskųsti.
Įpareigoti atsakovę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išnagrinėti pareiškėjos V. R. atstovės advokatės N. G. 2019 m. lapkričio 18 d. prašymo dalį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. (10.4) S-51630, 2013 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. (10.4) S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. PE_SP2-161 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. PE_SP2-182.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.