Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys byloje –M. M., T. M., Nordea Bank AB.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Šio straipsnio 3 dalis nustato, jog procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Teisių perėmimo vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pareiškimus dėl klausimų, kylančių iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos, o 3 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Aukščiau minėtas CPK 596 straipsnis, reglamentuojantis išieškotojo pakeitimą, išimčių dėl proceso formos nenustato. Taigi, šiuo atveju teismas pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese taip pat nagrinėja rašytinio proceso tvarka, nepranešęs suinteresuotiems asmenims, tame tarpe ir skolininkui. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad antstolis savo prašymo dėl išieškotojo pakeitimo kopiją išsiuntė ir abiems skolininkams. (b.l. 1). Vilniaus miesto apylinkės teismas neskyrė žodinio proceso byloje, nagrinėjo antstolės pareiškimą rašytinio proceso tvarka, nei antstolei, nei suinteresuotiesiems asmenims, tame tarpe ir skolininkei, nepranešęs. Po 2014 m. birželio 27 d. nutarties priėmimo, teismas ją išsiuntė antstolei ir visiems suinteresuotiems asmenims, išaiškindamas jiems nutarties apskundimo tvarką. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkų procesinės teisės nebuvo pažeistos, ir nėra pagrindo naikinti nutarties pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Pagal CPK 596 straipsnį pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Šią aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą. Pradinis išieškotojas Nordea Bank Finland Plc, Suomijoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė, veikianti per Lietuvoje registruotą filialą Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, 2014 m. balandžio 1 d. sudarė Verslo perleidimo sutartį, kuria pagal CK 6.402 straipsnį atsakovo verslas (įmonė kaip turtinis kompleksas) buvo perleistas AB Nordea Bank, Švedijoje registruotai ribotos atsakomybės bendrovei, Lietuvoje veikiančiai per filialą AB Nordea Bank Lietuvos skyrių. Antstolis pateikė teismui išrašą iš 2014 m. balandžio 1 d. Verslo perleidimo sutarties (b.l. 3-8), kurios 4.9 punktu numatyta, kad sutarties šalys verslo perleidimą traktuoja kaip universalų teisių ir pareigų perleidimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu atveju materialinių subjektinių teisių perėmimas yra galimas, ir skundžiama nutartimi pagrįstai pradinis išieškotojas buvo pakeistas jo teisių perėmėju AB Nordea Bank. Atskirajame skunde skolininkė nenurodė jokių argumentų, kodėl išieškotojo pakeitimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ar pažeidžiančiu jo teises.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o suinteresuotojo asmens (skolininko) atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.