Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų S. Ž., E. M., A. U. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų S. Ž., E. M., A. U. ir A. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Faktumas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. lapkričio 7 d. gautas ieškovų S. Ž., E. M., A. U. ir A. M. (toliau – ieškovai) pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Faktumas“ (toliau – ir atsakovė) iškėlimo.

2. Pareiškime ieškovai nurodė, kad atsakovė neįvykdė Valstybinės darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimų, kuriais ieškovams iš atsakovės buvo priteistos su darbo santykiais susijusios sumos. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. spalio 13 d. atsakovei elektroniniu paštu bei registruota pašto siunta buvo išsiųstas pranešimas, kad jei per 15 dienų terminą prievolė ieškovams nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, ieškovai kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iki pranešime nurodyto termino atsakovė neįvykdė prievolės, taip pat nebuvo sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.

4. Teismas nustatė, kad ieškovai yra atsakovės darbuotojai, kuriems DGK yra priteisusi iš atsakovės pinigines sumas, susijusias su darbo santykiais, sprendimai yra įsiteisėję. Taip pat, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į antstolius dėl skolos išieškojimo, o pastarieji pateikė duomenis dėl išieškojimo negalimumo.

5. Pažymėjo, kad juridinio asmens nemokumas kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip reiškiantis, jog juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas.

6. Nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, ar atsakovė (ne)turi turto.

7. Ieškovams neatsirado teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Atkreipė dėmesį, kad atsisakymas priimti pareiškimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu neužkerta kelio ieškovams kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tinkamai pasinaudojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovai S. Ž., E. M., A. U. ir A. M. (toliau – apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį ir ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

8.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, nesilaikė JANĮ ir CPK įtvirtinto teisinio reglamentavimo, užkirto kelią kreiptis į teismą.

8.2. Priešingai nei konstatavo Klaipėdos apygardos teismas, apeliantai pateikė visus būtinus duomenis civilinei bylai inicijuoti apie tai, kad yra atsakovės kreditoriai ir laikėsi JANĮ nustatytos ikiteisminės procedūros.

8.3. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, bet ne JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, todėl apeliantai neturėjo pareigos teismui teikti įrodymus apie tai, jog kreipėsi į antstolius dėl skolos išieškojimo, o pastarieji pateikė duomenis dėl išieškojimo negalimumo.

8.4. Apeliantai taip pat neturi pareigos su pareiškimu pateikti duomenis apie juridinio asmens turtą, nes minėti duomenys teikiami JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

8.5. Teismų praktikoje akcentuojama, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas nevertina ieškinio pagrįstumo, in concreto (konkrečiai) bylose dėl bankroto bylos iškėlimo – ar įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, yra nemoki.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti apeliantų pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

11. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pažymi, kad pateikė visus civilinei bylai inicijuoti būtinus duomenis. Akcentuoja, kad pareiškimą pateikė remdamiesi JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, todėl neturėjo pareigos teismui teikti įrodymus apie tai, jog kreipėsi į antstolius dėl skolos išieškojimo, o pastarieji pateikė duomenis dėl išieškojimo negalimumo.

12. JANĮ 4 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti asmenys, turintys teisę inicijuoti nemokumo procesą: 1) juridinio asmens vadovas, o kai pagal atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei; 2) kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

13. JANĮ 9 straipsnyje reglamentuota privaloma nemokumo proceso inicijavimo tvarka, kuomet jį inicijuoja kreditorius. JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui ( JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis).

14. Teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai).

15. JANĮ 17 straipsnio 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad prie juridinio asmens pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo privalo būti pridėti dokumentai, kuriais patvirtinamas kreditoriaus teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsiradimas, t. y. dokumentai, patvirtinantys tinkamą JANĮ 9 straipsnio 1–3 dalių bei JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto įgyvendinimą. Lietuvos apeliacinio teismo suformuluotoje praktikoje yra pasisakyta, kad kreditorius, inicijuodamas bankroto procesą, turi pateikti duomenis, pagrindžiančius reikalavimą ir duomenis, jog jo reikalavimo teisė yra pradelsta (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1098-567/2023, 16 punktas).

16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-450/2021).

17. Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad apeliantai 2023 m. spalio 13 d. registruota pašto siunta atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė pranešimą su raginimu sumokėti DGK sprendimais (2023 m. rugsėjo 4 d., 2023 m. rugsėjo 12 d., 2023 m. rugpjūčio 22 d., 2023 m. rugpjūčio 28 d.) priteistas sumas, susijusias su darbo santykiais. Pranešime, be kita ko, nurodė, kad tuo atveju jei per 15 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos nebus įvykdytos minėtos prievolės, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, apeliantai kreipsis į teismą su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei. Kadangi atsakovė pranešime nurodytu terminu prievolių neįvykdė, apeliantai 2023 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į teismą.

18. Kaip minėta (žr. šios nutarties 13 punktą), pagal JANĮ 9 straipsnio 1 dalį registruotu laišku juridiniam asmeniui jo buveinės adresu išsiųstas pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos. Byloje pateiktas AB Lietuvos pašto kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad registruotas laiškas atsakovės buveinės adresu buvo išsiųstas 2023 m. spalio 13 d. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad apeliantų pranešimas atsakovei buvo įteiktas 2023 m. spalio 21 d. ir nuo šio momento pradėtas skaičiuoti pranešime nurodytas, JANĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas minimalus 15 dienų terminas, kuris baigėsi 2023 m. lapkričio 6 d.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinęs aptarto pranešimo turinį, daro išvadą, kad apeliantai 2023 m. spalio 13 d. pranešimu tinkamai informavo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, t. y. kreipėsi į teismą laikydamiesi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei. Pranešimo turinys atitinka JANĮ 9 straipsnio 1–3 dalyse nustatytus reikalavimus, apeliantai į teismą kreipėsi laikydamiesi JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto termino, be to, kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius jų teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimą (įsiteisėjusius DGK sprendimus, pranešimą dėl bankroto bylos inicijavimo, AB Lietuvos pašto kvitą, patvirtinantį, kad pranešimas buvo išsiųstas atsakovės buveinės adresu). Aplinkybė, kad apeliantai kartu su pareiškimu nepateikė įrodymų, ar atsakovė (ne)turi turto, negali būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kilus neaiškumų dėl atsakovei priklausančio turto, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turi teisę pasiūlyti šalims pateikti papildomus duomenis (JANĮ 20 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti apeliantų pareiškimą, nes priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, apeliantai kreipėsi į teismą laikydamiesi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl skundžiama nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui iš naujo, atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovų S. Ž., E. M., A. U. ir A. M. pareiškimo dėl nemokumo bylos uždarajai akcinei bendrovei ,,Faktumas“ iškėlimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.