Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-273-72-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-03
Bylos Nr.
1A-273-72-2010
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00615-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius (pran.)
Nuteistasis
G.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Pranešėjas Tomas Zdanavičius Baudž. byla Nr.1A-273-72/2010

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00615-2009-4 Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.4.6.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTART I SBaudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592010 m. birželio 3 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Onutei Astrauskienei, dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. gynėjo advokato Antano Cemnolonsko apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir nuteistas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2008-04-29 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir G. J. paskirta galutinė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į G. J. atliktą bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinąjame sulaikyme ir suėmime nuo 2009-10-09 iki 2009-12-09, taip pat laikotarpis, kuriuo jis atliko bausmę pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2008-04-29 nuosprendį iki 2010-02-10 įskaitytinai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 9 d., apie 1.10 val. iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio sunkvežimio Mercedes Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esančio UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, adresu Pramonės g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įsibrovęs į jo rakinamą kuro saugyklą – kuro baką, slapta pasikėsino pagrobti svetimą turtą – 155 l dyzelinio kuro 458,80 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Nuteistojo G. J. gynėjas advokatas Antanas Cemnolonskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-10 nuosprendį ir G. J. išteisinti. Nurodo, kad nuosprendis neteisėtas, todėl naikintinas. Teigia G. J. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltu neprisipažino ir visuomet davė nuoseklius parodymus, kad pagrobti dyzelinio kuro nesikėsino, o netoli įvykio vietos atsirado atsitiktinai. Byloje nenustatyti jokie G. J. galimi bendrininkai. Visiškai nelogiška, kad G. J. be jokių bendrininkų, be transporto priemonės į įvykio vietą atsigabeno kuro talpas ir būtų išsigabenęs pagrobtą kurą. Teigia G. J. kaltė grindžiama tik liudytojais apklaustų policijos darbuotojų parodymais. Nors teismas nuosprendyje ir nurodė, kad jų parodymai vieni kitiems neprieštarauja, yra nuoseklūs, tačiau taip nėra. Pagal policijos pareigūnų parodymus visi įvykio vietą stebėjo būdami viename automobilyje, tačiau nurodė skirtingas įvykio aplinkybes. D. Š. nurodė matęs, kad jaunuolis nešė kanistrus, juos metė ir pradėjo bėgti. Tuo tarpu D. P. parodė, kad vaikinas leido kurą į kanistrą, pamatęs juos metė žarną ir pradėjo bėgti. Teigia į šiuos prieštaravimus teismas neatkreipė jokio dėmesio. Esant nurodytoms aplinkybėms mano, kad G. J. kaltė nėra įrodyta, todėl jis turi būti išteisintas. Netgi sutikus su teismo išvada dėl G. J. kaltės, mano, kad teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal LR BK 178 str. 2 d., kaip pasikėsinimą padaryti vagystę iš saugyklos. Byloje nesurinkta duomenų, kad kuro bakas, prieš pradedant grobti iš jo dyzeliną, buvo užrakintas. Taip pat mano, kad G. J. paskirta aiškiai per griežta bausmė. Teismas nurodė, kad degalų ir kitokios vagystės yra tapusios G. J. pragyvenimo šaltiniu. Teismas tai motyvavo G. J. atžvilgiu Kėdainių rajono apylinkės prokuratūroje nutrauktais dviems ikiteisminiais tyrimais dėl dyzelinio kuro ir padangų vagysčių iš automobilių. Tačiau mano, kad tokia teismo išvada yra klaidinga, nes nutrauktas ikiteisminis tyrimas nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių ir teismas negalėjo į tai atsižvelgti G. J. skiriant bausmę. Be to, teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į nedidelę pasikėsinto pagrobti turto vertę, kuris tik nežymiai viršija nedidelę turto vertę. Dėl šių aplinkybių mano, kad G. J. bausmė turėtų būti švelninama.

Prokuroras teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti, gynėjas advokatas – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, priimtas išsamiai ir nešališkai teisiamajame posėdyje išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus, atsižvelgiant į bylos įrodymų visetą, tiksliai nustačius faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir G. J. veiką teisingai kvalifikavus pagal LR 22 str.1 d. 178 str. 2 d..

Apeliaciniu skundu nesutinkama su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu ir iš esmės ginčijama G. J. kaltė, įrodymų vertinimas ir netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas. Teigiama, kad išvados dėl G. J. kaltės grindžiamos išimtinai tarpusavyje prieštaraujančiais liudytojais apklaustų policijos darbuotojų parodymais. Tačiau kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistojo G. J. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Nuteistojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas nuosprendį pagrindė ne spėliojimais, prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais, nuosprendį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, su jomis sutinka.

Apeliaciniame skunde iš esmės pakartojama G. J. versija, kurios jis laikėsi viso proceso metu, kurios esmė ta, kad jis pagrobti dyzelinio kuro nesikėsino, o netoli įvykio vietos atsirado atsitiktinai. Tačiau G. J. tokią pateikiamą įvykio versiją pilnai paneigia byloje esantys įrodymai - liudytojų J. S., D. Š., D. P., E. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Iš liudytojų - policijos pareigūnų D. Š., D. P. ir E. M. teisme duotų parodymų matyti, kad jie dirbo pagal iš anksto patvirtintą grafiką – užkardinti kuro vagystes iš krovininių automobilių. Jiems apie 1 val. būnant Pramonės g. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, pamatė nuo vieno vilkiko nueinantį jaunuolį, nešiną kanistrą. Jaunuolis, padėjęs kanistrą prie tvoros, sugrįžo atgal prie vilkiko. Kilus įtarimui, ar nevagiamas iš vilkiko kuras, nusprendė jaunuolį patikrinti. Liudytojas D. Š. parodė, kad iš automobilio išlipus D. P. su E. M. ir jiems einant link vilkiko, toliau iš automobilio stebėjo aplinką, kad jaunuoliui pasitraukus, galėtų jį sulaikyti. Matė, kaip jaunuolis metė kanistrus ir pradėjo bėgti. D. P. su E. M. puolė jį vytis. Nusprendė apvažiuoti iš kitos pusės, nes yra ne vienas įvažiavimas į tą teritoriją, tačiau kol apvažiavo aplinkui, jaunuolis jau buvo sulaikytas. Nuo jo rūbų sklido aštrus dyzelinio kuro kvapas. Sulaikytas jaunuolis buvo tas pats, kurį matė nešant kanistrus, o vėliau bėgant nuo policijos pareigūnų (b. l. 155-156). Liudytojas D. P. parodė, kad su E. M. eidamas link vilkiko matė, kaip jaunuolis laikė žarną ir į kanistrą leido kurą. Likus maždaug 7-10 metrų atstumui, jaunuolis juos pamatė, metė žarną, tuo metu apvirto kanistras, į kurį bėgo kuras ir pasileido bėgti. Su E. M. puolė jaunuolį vytis. E. M. bėgo iš vienos pusės, o jis – iš kitos. Maždaug už 200-300 m. E. M. jaunuolį sulaikė (b. l. 156-157). Liudytojas E. M. parodė, kad jam su D. P. einant link vilkiko, matė, kaip jaunuolis laikė žarną ir į kanistrą leido kurą. Jaunuolis juos pamatęs pradėjo bėgti. Puolė jaunuolį vytis, šaukė „stok, policija!“, tačiau jaunuolis nesustojo, bėgo toliau. Visą laiką bėgo jaunuoliui iš paskos. Jam nebuvo kur pasislėpti - nebuvo medžių, patalpų, todėl jaunuolis nė karto nebuvo dingęs jam iš akių. Jaunuolį sulaikė. Jis labai dvokė dyzelinu (b. l. 157-158). Visi trys liudytojai parodė, kad po to, kai sulaikė jaunuolį, pažadino vilkike miegojusį vairuotoją, pranešė apie kuro vagystę bei liepė jam pačiam iš kuro bako ištraukti žarną, pro kurią dar bėgo kuras, ką jis ir padarė. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, jie tarpusavyje esminėse detalėse neprieštarauja ir yra nuoseklūs, išsamiai paaiškina įvykio aplinkybes, taip pat papildo vieni kitus bei atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais netikėti ir juos vertina kaip nuteistojo kaltę patvirtinančius įrodymus. Byloje nėra duomenų, kad liudytojai būtų turėję pagrindą G. J. apkalbėti, tokių duomenų nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Dėl skunde nurodomų aplinkybių apie aukščiau minėtų liudytojų parodymų neatitikimus pažymėtina, kad liudytojo D. Š. parodymai apie matytas įvykio aplinkybes G. J. metant kanistrus ir bėgant, nėra prieštaraujantys liudytojų D. P. ir E. M. parodymams ir paaiškintini tuo, kad pastarasis liudytojas buvo atokiau nuo pačios įvykio vietos ir galėjo kitaip matyti bei suprasti įvykio aplinkybes. Pastarųjų liudytojų parodymus pilnai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojas J. S. parodė, kad į Panevėžį atvežęs krovinį iš vakaro, sustojo Pramonės g. (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Pavalgė ir apie 23 val. nuėjo miegoti. Jį pažadino policijos pareigūnais prisistatę asmenys ir pranešė apie iš jo vilkiko vagiamą kurą. Išėjęs pažiūrėti pamatė atidarytą kuro baką, į jį įkištą žarną bei iš jos bėgantį ant žemės kurą. Ištraukė žarną. Prie automobilio gulėjo plastikinis kanistras, iš kurio bėgo kuras. Matė prie krūmų stovinčias gal dar 5-7 tokias pat kanistras. Kai kurios jų buvo pilnos (b. l. 154-155). Iš 2009-10-09 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad vilkikas Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, stovi Panevėžio m., Pramonės g. (duomenys neskelbtini) esančioje gamybinės paskirties įmonių teritorijoje. Dešinėje vilkiko pusėje yra kuro bakas, kurio dangtelis atidarytas, padėtas ant kuro bako viršaus. Iš kuro bako angos matosi žemyn nuleista guminė žarna. Ant žemės, prie pat vilkiko kuro bako yra padėtos 3 plastikinės talpos su skysčiu, turinčiu naftos kvapą. Dar viena baltos spalvos plastikinė talpa su skysčio, turinčio naftos kvapą likučiais, guli ant šono. Prie vilkiko prilaistyta skysčio, skleidžiančio naftos kvapą. Prie vakarinės teritorijos dalyje esančios tvoros yra 3 tuščios plastikinės talpos. Prie metalinių laiptų konstrukciją laikančios atramos ant žemės yra padėtos dar 5 plastikinės 20 l talpos su skysčiu, skleidžiančiu naftos kvapą (b. l. 7-10). Iš 2009-11-02 pakvitavimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) grąžinta 155 l dyzelinio kuro (b. l. 34). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo G. J. viso tyrimo metu duotus vienodus parodymus, kad jį draugas paliko vieną neva baigti žiūrėti prie automobilių turgaus vykusio „drago“, o jis iš Pramonės gatvės galo, nelaukdamas sugrįžtančio draugo, ėjo pas savo draugę, gyvenančią už kelių kilometrų nuo tos vietos, kad beeinant užsinorėjo atlikti gamtinius reikalus ir nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią nuo Pramonės g už keliasdešimt metrų, nors tokiu tamsiu paros metu šioje visiškai nuošalioje vietoje galėjo atlikti savo reikalus bet kurioje vietoje bei, kad pamatęs prabėgančius tamsiai apsirengusius vyrus, pats išsigando ir ėmė bėgti, kad dyzelino kvapas ant jo kūno ir rūbų liko dėl to, kad policijos pareigūnai jį išvoliojo ir pasodino sėdėti dyzelino baloje šalia vilkiko, teismas pagrįstai įvertino kaip jo kuriamas versijas siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, prieštaraujančias net logikai. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais G. J. kaltės įrodymais ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jį kaltu remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu ir kurių visiškai pakanka pripažinti, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas. Apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas išteisinti G. J. dėl nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su G. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. Teigiama, kad nesant įrodymų, jog kuro bakas buvo užrakintas, G. J. negalėjo būti nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., t. y. už pasikėsinimą padaryti vagystę iš saugyklos.

Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punkte išaiškinta, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Saugykla – tai tam tikras įrenginys. Saugykla ir saugoma teritorija – tai objektai, specialiai įrengti ar atskirti nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomi fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai ir kt.). Saugykla laikomas tik tam tikras stacionarus ar transportuojamas įrenginys. Standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą. Šioje byloje automobilio benzino bakas yra automobilio priedas, kuriame saugomi automobilio degalai. Benzino bakas yra automobilio benzino saugykla net ir tuo atveju, kai jis nerakinamas. Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punkte kaip įsibrovimas kvalifikuotinas, pavyzdžiui, ir skystų ar birių produktų išleidimas iš talpyklos, kuri pagal savo funkcinę paskirtį pripažįstama saugykla. Remiantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis darytina išvada, kad nepriklausomai nuo to, ar kuro bakas nagrinėjamoje byloje buvo užrakintas ar ne, jis vis tiek laikytinas saugykla bei vagystė iš jo kvalifikuotina pagal LR BK 178 str. 2 d. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, veiką kvalifikavo teisingai, todėl ją perkvalifikuoti pagal apeliacinio skundo prašymą į LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, nėra jokio pagrindo.

Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai ir dėl per griežtos G. J. paskirtos bausmės.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, G. J. skirdamas realią, mažesnę nei BK 178 str. 2 d. sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą - padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams, į nusikalstamos veikos pobūdį – nusikalstama veika padaryta nuosavybei, kaltės formą ir rūšį – nusikalstamą veiką G. J. padarė tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją - nusikaltimas nėra baigtas bei į tai, kad G. J. veikoje nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs G. J. asmenybę apibūdinančius požymius – turi dvi galiojančias administracines nuobaudas, nusiskundimų jo atžvilgiu iš kaimynų ir gyventojų negauta, Panevėžio rajono psichikos ir sveikatos centre bei priklausomybės ligų kabinete neregistruotas, teistas 4 kartus, paskutinį kartą - už dyzelinio kuro vagystes, visus kartus jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, teistumas neišnykęs, dėl ko jis laikytinas recidyvistu, kad nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu – teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis nedaro jokių išvadų iš savo poelgių, neturi noro taisytis ir laikytis įstatymais nustatytos tvarkos. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, bei tai, kad nuteistojo atžvilgiu, kaip nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, buvo nutraukti dar du ikiteisminiai tyrimai dėl dyzelinio kuro ir padangų vagysčių iš automobilių, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, pagrįstai konstatavo ir tai, kad degalų ir kitokio turto vagystės G. J. buvo tapę jo pragyvenimo šaltiniu. Taigi pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas G. J. už padarytą nusikaltimą skiriamą bausmę, nuosprendyje aprašė byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertino ir nurodė kiekvienos jų reikšmę nustatant bausmės rūšį ir dydį. Teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taikė G. J. palankesnį, t. y. dalinį bausmių sudėjimo būdą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir švelninti ją nėra pagrindo. Ši bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių G. J. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo G. J. gynėjo advokato Antano Cemnolonsko apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas Zdanavičius Vytautas NorkūnasTeisėjai Nijolė SušinskienėRičardas Gilys