- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- 1S-496-485/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00359-2006-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- A. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2 - ajame sektoriuje 2021 m. birželio 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. R. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu jam paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2010 m. birželio 16 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gegužės 26 d. Komisijos posėdžio dieną nuteistojo neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 11 mėnesių 23 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. birželio 7 d. nutarimu priimtas sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą.
4. Nuteistasis A. R. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
4.1. Nuteistasis nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, mano, kad jos yra nepakankamai objektyvios. Skunde nurodoma, kad teismas teikė pakankamai deklaratyvaus pobūdžio išvadas, nurodė, kad nuteistasis niekaip neišsiskyrė pavyzdiniu savo elgesiu, tačiau pažymėjo, kad buvo skatintas 21 kartą, kas nėra laikoma, kad taip turi elgtis kiekvienas nuteistasis ir surinkti reikšmingą kiekį paskatinimų. Teismas, pažeisdamas rungimosi principą, labiau dėmesį skyrė aplinkybėms, neigiamai apibūdinančias nuteistąjį, jų proporcingai nelygindamas su teigiamai nuteistąjį apibūdinančiomis aplinkybėmis (žemas pakartotino nusikaltimo lygis pagal „OASys“ 35 balai, lengva grupė, neturi galiojančių nuobaudų, iš asmeninių lėšų išskaito dalį pinigų ir skiria savo vaikams, skolininko įsipareigojimų neturi, gyvenamąją vietą turi, dirba, įgijo krautuvų vairuotojo kvalifikaciją ir staliaus baldžiaus specialybę, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, įvykdė individualias socialinės reabilitacijos priemones).
4.2. Nuteistasis pažymi, jog pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis mano, kad minėtą taisyklė buvo pažeista, vertinant nuteistojo asmens elgesio požymius, jo individualias savybes, Komisijos nutarimu buvo pripažintinas kaip pavyzdingai besilaikantis nustatytų įpareigojimų, jų įgyvendinimo rezultatus ir reikšmingus nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, kurie reikšmingai kito teigiama linkme bausmės atlikimo laikotarpiu. Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisija, įvertinusi visas aplinkybes ir specialistų teiktas išvadas nutarė, jog nuteistasis A. R. atliko pakankamai paskirtos bausmės dalį, kuri iš esmės paveikė jį ir turi būti suteikta teisė likusią bausmės dalį atlikti mažiau griežtoje aplinkoje - visuomenėje, Probacijos tarnybos priežiūroje.
4.3. Nuteistasis pažymi, kad jog priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, pagrindinė paskirtis yra nuteistąjį išugdyti, išauklėti, išaiškinti, įpareigoti, kad savo gyvenimo tikslus siektų teisėtais būdais ir nebenusikalstų, kas suponuojama, jog ne taikomų priemonių įgyvendinimas paskirtos bausmės atlikimui yra siekiamas tikslas, o jų efektyvumas, taisant ir įtakojant gerąja prasme nuteistąjį, tikslas yra rezultatai, pasekmės po realizuotų minėtų taikytų priemonių, atliekant bausmę. Tuo pagrindu apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai pažymėjo vieną iš pagrindinių motyvų, atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam dėl to, kad jis yra baustas 6 kartus, todėl konstatavo, jog jis nesielgė nepriekaištingai. Jeigu BVK tikslai yra auklėjamuoju būdu paruošti taip, kad nuteistasis savo gyvenimą sietų su teisėtais įgyvendinimo tikslais bei priemonėmis, kas aiškiai leidžia suprasti, kad minėti tikslai gali būti pasiekti tik perauklėjus nuteitąjį palaipsniui, todėl nustatytos baudžiamosios priemonės viso auklėjimo proceso metu yra neišvengiamos, kurias teismas turi laikyti kaip būtina viena iš taikytinų auklėjimo priemonių. Griežtos prievartos priemonės ir baudimas yra neatsiejamos ta prasme su auklėjimo procesu kaip tam tikra dalis taikomų socialinės reabilitacijos priemonių, tačiau tai negali būti proporcinga ir iškeliama į pagrindinius siekiamus tikslus, kurių pagrindu būtų/yra sprendžiamas asmens tolimesnis laisvės suvaržymas, nes prievarta siekti nuteistojo sąmoningumo nėra įstatymo tikslas.
4.4. Be to, apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo pateiktomis interpretacijomis dėl atlikto ir neatlikto nuteitojo bausmės dydžio, dėl ko galėtų būti iškreipta nuteistojo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio prasmė, pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis pažymi, kad bausmės vykdymo įstatymas reglamentuoja nustatytos bausmės dydžius pagal įtvirtintą skaičiuotę, nuo kada nuteistasis gali tikėtis, jog jis bus paleistas į laisvę atlikti likusios paskirtos bausmės, jeigu atitiks keliamus resocializacijos reikalavimus. Iš to seka, jog teismas vertindamas neatliktos bausmės dydį kaip likusi labai didelį ar nepakankamai atlikta, pateikia tik savo subjektyvią nuomonę ir nepagrįstai naudodamasis diskrecijos teise, neatsižvelgė, jog įstatymų leidėjas įstatymu įtvirtino mažiausią galimą bausmės atlikimą, kai nuteistasis jau gali tikėtis būti lygtinai paleistas, t. y. įstatymas imperatyviai apibrėžia nuteistajam teisę, nuo kada jis gali pakeisti priežiūros tvarkos režimą į švelnesnį, todėl neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis, nepagrįstai yra vertinamas kaip per didelis, nes įstatymu yra suteikta minėta teisė ir apibrėžtas tikslus be galimybių keisti laisvės apribojimo terminas.
4.5. Nuteistasis pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas neatleidžia nuteistojo nuo likusios bausmės ir nesutrumpina skirtą bausmę, bet tik palengvina bausmės atlikimo sąlygas, vadovaujantis bausmės vykdymo tikslais proporcingumo principu, suteikimas nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę dėl tinkamos elgesio korekcijos ir suvokimo, jokiu būdu nesumažina teismo, paskelbusio nuosprendžiu skirtą bausmę ir neiškreipia nuteistojo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio prasmės.
4.6. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, t. y. laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tęsia darbinę veiklą pataisos namuose bei dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Komisijos posėdžio dienos, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 35 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis buvo skatintas 21 kartą, įgijo dvi kvalifikuotas specialybes. Bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistojo požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą - pozityvus, nusiteikęs ir toliau laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei įstatymų, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas.
4.7. Skunde nurodoma, kad nuteistasis neprašo panaikinti ar sutrumpinti jam paskirtą bausmę, todėl bausmės tikslai - teisingumas, nebus pažeisti, jeigu jam bus sušvelnintos laisvės suvaržymo priemonės tam, kad galėtų savo tikslus pradėti siekti teisėtais būdais visuomenės rate, siekiant įgyti jos pasitikėjimą. Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nėra sprendžiamas bausmės teisingumo klausimas, nes jis jau yra įvykdytas ir šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikomos įvykdyto teisingumo pasekmės. Nuteistasis neprašo pakeisti teisingumo, jis prašo sušvelninti teisingumo padarinius - taikomas suvaržymo priemones, paaiškindamas, jog suprato savo klaidas, savo elgesiu įrodė, kad ateityje gerbs visuotinai priimtas vertybes ir nebenusikals. Apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, neobjektyviai ištyrė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įvykdytas sąlygas, kurios siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimu pataisos įstaigoje, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nuteistasis mano, kad minėtą taisyklė buvo pažeista, vertinant jo asmeninius elgesio požymius, jo individualias savybes, vertinant jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įgyvendinimo rezultatus ir reikšmingus nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, kurie per trumpą laikotarpį reikšmingai kito bausmės atlikimo metu teigiama prasme.
4.8. Pirmos instancijos teismas, vertindamas nuteistojo elgesį, neanalizavo nuteistojo elgesio pakitimų po taikytų reabilitacijos priemonių (įskaitant ir baudimą), nukrypo nuo progresyvumo principo, nustatant kaip keitėsi nuteistojo elgesys laike, neaptarė taikytų programų rūšį ir priemonių tinkamumą, neapsvarstė nuteistojo reakcijos bei priimtinumo taikytoms programoms, tuo pagrindu nenustatė, kokie pasiekti rezultatai siekiamiems tikslams pasiekti. Nuteistasis mano, kad apylinkės teismas nepasisakė pakankamai pagrįstomis išvadomis, kurios galėtų nulemti kaip neginčijamo galutinio akto vykdymą, atsisakant patvirtinti Komisijos nutarimą ir netaikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
Motyvuojamoji dalis
4.9. Konstatuotina, kad nuteistojo asmenybė, jo elgesio korekcijos pažanga bausmės atlikimo metu, nebuvo tinkamai įvertinta, mažinant kriminogeninius veiksnius, dėl ko nepagrįstai pirmos instancijos teismas sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą. Apylinkės teismas neišskyrė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius laike, todėl visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Aptarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip nepagrįsti, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, įvykdydamas visus įstatyme keliamus reikalavimus, kuriuos patvirtino Lygtinio paleidimo komisija.
5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
6. Nuteistojo A. R. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo matyti, kad teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Bylos duomenimis, A. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl pagrindo teigti, jog nuteistojo neatlikta bausmės dalis šiuo metu dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui, nėra. Ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis atitinka formaliuosius reikalavimus lygtiniam paleidimui taikyti.
9. Be to, nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą – dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pagal galimybes finansiškai prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, bausmės atlikimo metu lanko Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2021 m. kovo 16 d. lengvame režime. Šios aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Vis dėlto, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi kitos nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės dar nesudaro pagrindo spręsti, kad jam jau šiuo metu gali būti taikoma probacija.
10. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau artima vidutinei – 35 balai. Be to, ją sudaro beveik pusę dinaminių balų skaičius – net 17 balų, kuriuos nuteistasis likusios bausmės atlikimo metu savo kryptingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Toks reikšmingas dinaminių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų skaičius sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad A. R. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Nusikalstamo elgesio rizikos balai padidėjo skiltyje „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, kadangi A. R. 2019 m. gruodžio 31 d. fiksuotas apsvaigimas nuo alkoholio pataisos įstaigoje. Skiltyje „Nuostatos“ elgesio rizikos balai padidėjo kadangi buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namus atvirąją koloniją ir nesilaikė nustatytų taisyklių. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtus faktus nuteistojo rizika liko žema, tačiau balų suma nuo paskutinio vertinimo pasikeitė nuo 31 balų iki 35 balų. Be to, vertinimo metu, nuteistajam nustatyti ir 4 kriminogeniniai veiksniai: 1) teisės pažeidimai (smurtinis elgesys); 2) piktnaudžiavimas alkoholiu (tris kartus nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio pataisos įstaigoje); 3) mąstymas ir elgesys (pasirenkamos netinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių); 4) nuostatos (priežiūros / apribojimų pažeidimai, perkeltas iš atvirosios kolonijos į pataisos namus). Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. R. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad A. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus nužudymą. Nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje, nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Atlikdamas bausmę A. R. tris kartus baustas už apsvaigimą nuo alkoholio. Nuteistajam yra būdingos psichiką veikiančios medžiagos - alkoholio vartojimas, kuris gali būti siejamas su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis teigia, kad gali susitvarkyti su šia problema, tačiau kartoja tas pačias klaidas, vadinasi nesugeba surasti jokių alternatyvų. Pasitaikius nesaikingam alkoholio vartojimui laisvėje išlieka tikimybė reikštis nusikalstamo elgesio rizikai. Šios aplinkybės neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
12. Iš socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nors nuteistojo požiūris į priežiūrą yra teigiamas, turi paskatinimų, tačiau sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus trūksta valios ir vertybinės motyvacijos, yra baustas drausminėmis nuobaudomis (šešis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisyklės ir režimo reikalavimus, keturis kartus baustas drausmine tvarka). Suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, tačiau praeityje ne visuomet gebėjo suvaržyti savo elgesį atsižvelgdamas į savo nuostatas.
13. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį nustatyta, kad nuteistasis yra linkęs pirma elgtis, o tik po to pagalvoja apie pasekmes. A. R. pernelyg pasitiki sėkmės galimybe, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, nekreipdamas dėmesio į neigiamas, nors objektyviai vertinant, pasekmės buvo visiškai nuspėjamos. Darytina išvada, kad su A. R. nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, spontaniškas elgesys bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Tai gali apsunkinti nuteistojo adaptaciją ir integraciją laisvėje, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų.
14. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintas A. R. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį bei padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nuteistojo elgesys dar nėra pakankamas spręsti, jog jo pažanga pataisos proceso metu jau yra akivaizdi sprendžiant, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog vis dar yra ir su jo mąstymu bei elgesiu susijusių sričių, kurias būtina stiprinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog jo resocializacija pataisos įstaigoje yra pakankama ir teigiami jo elgesio ir mąstymo pokyčiai sudaro pagrindą manyti, kad jis taikius lygtinį paleidimą laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o jo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
15. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo institutui taikyti reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
16. Nuteistasis savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, selektyviai vertindamas vien neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi nuteistojo lygtinio paleidimo klausimui spręsti aktualias įstatymo nuostatas bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad A. R. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu vis dar nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
17. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2021 m. birželio 7 d. nutarimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.