- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2YT-12899-251/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06210-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Pareiškėjas
- N. J. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. J. R. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, pareikštą suinteresuotam asmeniui - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama O. S. Po jos mirties niekas į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes mama registruoto turto neturėjo ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. 2019 m. liepos mėnesį, pareiškėja sulaukė pranešimo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, kuriame buvo nurodyta, kad yra likusi palikėjai O. S. neišmokėta 2477,12 Eur piniginė kompensacija už valstybės išperkamą 6,11 ha žemę, kuri bus išmokėta turto savininko paveldėtojams. Pareiškėja nurodo nežinojusi, kad mamai buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, ir kad buvo paskirta kompensacija. Pareiškėja prašo šią priežastį pripažinti svarbia ir atnaujinti terminą palikimui priimti.
Apie tai ji sužinojo visiškai nesenai – 2019 m. liepos mėnesį ir iškart kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos paskyrimo bei teismą. Prašo nurodytą aplinkybę pripažinti svarbia ir terminą palikimui priimti atnaujinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-10-30 pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Rudaminos m. gimė N. J. S., kurios tėvai K. S. ir O. T. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad O. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo dukrą N. J. R., gim. (duomenys neskelbtini) (10 b. l.). (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota S. R. ir N. J. S., (duomenys neskelbtini). Kapsuko raj. Rudaminos m., santuoka (6 b. l.). Po santuokos N. J. S. suteikta R. pavardė. O. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdama 84 m. amžiaus, įrašas apie tai padarytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 874 (4 b. l.). Iš 2019-07-26 ir 2019-08-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM pranešimo bei pažymos matyti, kad O. S., gim. (duomenys neskelbtini) (mirusiai (duomenys neskelbtini)) yra neišmokėta 2477,12 Eur, piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę (8-9 b. l.). Po O. S. mirties pareiškėja, kaip pirmos eilės paveldėtoja, nesikreipė į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į kompensaciją, likusią po O. S., mirties (11 b. l.). Pareiškėja nurodė, kad laiku kreiptis dėl paveldėjimo jai sutrukdė nežinojimas apie tai, kad atsirado palikimas.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).
Pareiškėjos teigimu, mirus motinai, turto nebuvo, o apie neišmokėtą kompensaciją tapo žinoma tik 2019 metais, todėl ji, mirus motinai, į notarą nesikreipė. Ji yra pirmos eilės paveldėtoja, Gyventojų registro duomenimis palikėja daugiau pirmos eilės paveldėtojų neturėjo. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį (1964-07-07 redakcija, galiojusi iki neteko galios 2001-07-01) įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. O. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėja ar kiti įpėdiniai turėjo priimti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja tik 2019-07-26 pranešimu apie esamą neišmokėtą kompensaciją sužinojo, kad po jos motinos mirties atsirado palikimas. Konstatuotina, kad ši aplinkybė lėmė tai, kad buvo praleistas palikimo priėmimo terminas, kurį nustato įstatymas.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas, pratęsti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti pratęstinas (CK 5.57 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 292 str., 577 str., 578 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str., 5.52 str., teismas
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
A. N. J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą šešių mėnesių terminą priimti motinos O. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus..