- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-227/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Donato Šerno ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-213-123/2005 pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Klaistuva“ ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutavusi UAB (toliau – BUAB) ,,Klaistuva“ kreipėsi į teismą nurodydamas, kad 2003 m. balandžio 17 d. įmonei iškėlus bankroto bylą, buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas turėjo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus. Bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Klaistuva“ įmonės vadovo pareigas ėjo atsakovas V. S. . Įmonės bankroto administratoriui atsakovas V. S. perdavė Klaipėdos mieste, Tilžės g. 51 esantį turtą (metalines konstrukcijas ir metalinių bei medinių konstrukcijų paviljonus), kurio įsigijimo kaina nurodyta 652 075 Lt. Šis turtas bendrovėje buvo įsigytas 2002 m. Bendrovės kreditoriai nutarė atlikti turto įvertinimą, nes tokia didelė jo kaina kėlė abejonių. Bendrovė savo veikloje to turto nenaudojo, sprendimą dėl šio turto pirkimo sąlygų vienasmeniškai priėmė atsakovas V. S. , pirkinys buvo apmokėtas grynaisiais pinigais, todėl kreditoriai manė, kad buvęs įmonės vadovas netinkamai vykdė pareigas, numatytas Akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ), bendrovės įstatuose, neveikė sąžiningai ir protingai. Bendrovės kasoje rastas 9800 Lt trūkumas, kurio atsakovas nepadengė. Atsakovas V. S. , jau iškėlus bankroto bylą ir įsiteisėjus tuo reikalu priimtai teismo nutarčiai, nenutraukė savo, kaip bendrovės direktoriaus, įgaliojimų ir vykdė finansines operacijas. Atsakovas iš įmonės kasos 2003 m. gegužės 3 - 31 dienomis išmokėjo 35 900 Lt. Direktoriaus pavaduotojui savo broliui A. S. atsakovas išmokėjo 26 100 Lt. Išlaidas pagrindžiantys dokumentai nepateikti, o kasos knygoje ir kasos išlaidų orderiuose už bendrovės vadovą ir kasininką pasirašė atsakovas. Bankroto administratoriui atsakovas taip pat neperdavė bendrovės turto: automobilio AUDI 100, kurio likutinė vertė - 3 596,88 Lt, dviejų kasos aparatų, kurių likutinė vertė 496,04 Lt ir 538,84 Lt (iš viso neperdavė turto už 4 631,76 Lt). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 659 312,76 Lt (618 781 + 9 800 + 26 100 + 4 631,76) žalos atlyginimo, 590 Lt ekspertizės išlaidų ir atstovavimo išlaidas (iš viso - 661 106,78 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui BUAB „Klaistuva“ iš atsakovo V. S. 659 312,76 Lt žalos atlyginimo, 590 Lt ekspertizės išlaidų ir 2 000 Lt atstovavimo išlaidų, taip pat 10 593,12 Lt žyminio mokesčio valstybei. Sprendime nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. balandžio 17 d. nutartimi UAB „Klaistuva“ direktorius turėjo perduoti bankrutuojančios įmonės administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Atsakovas neperdavė įmonės administratoriui automobilio AUDI 100 bei dviejų kasos aparatų. Šių daiktų likutinė vertė - 4 631,76 Lt. Daiktų neperdavimo fakto atsakovas neginčija, teigdamas, jog daiktų neperdavė dėl aplaidumo. Bendrovės kasoje rastas 9 800 Lt grynųjų pinigų trūkumas. Dėl šios ieškinio dalies patenkinimo atsiliepime į ieškinį sutiko ir pats atsakovas. Vėliau atsakovas ėmė teigti, kad už savo pinigus pirko įmonei įvairių prekių, todėl nesąs skolingas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
2003 m. gegužės 3 - 31 dienomis ir birželio mėnesį atsakovas savo broliui A. S. iš bendrovės kasos išmokėjo 17 300 Lt, 1 000 Lt, 340 Lt, 7 500 Lt. Išlaidas pagrindžiančių dokumentų atsakovas nepateikė. 2003 m. balandžio 17 d. bendrovei jau buvo iškelta bankroto byla, todėl savo veiksmais V. S. pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą. Iškėlus bankroto bylą įmonės valdymo organai neteko savo įgaliojimų, atsakovas jau negalėjo atlikti finansinių operacijų, todėl išmokėdamas pinigus jis padarė bendrovei žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad atsakovas V. S. , būdamas bendrovės direktoriumi, neveikė protingai ir sąžiningai. Savo veiksmais dėl ekonomiškai nenaudingo pirkimo - pardavimo sandorio, perkant bendrovės vardu už grynuosius pinigus metalines konstrukcijas žymiai didesne negu rinkos verte, jis padarė bendrovei žalą. Kaip matyti iš turto vertės nustatymo ataskaitos ir kitų pateiktų dokumentų, už metalines konstrukcijas buvo sumokėta 652 075 Lt, nors faktiškai 2002 metais metalinių konstrukcijų vertė buvo tik 31 500 Lt. Atsakovas, būdamas bendrovės direktoriumi, netinkamai vykdė bendrovės įstatuose nustatytas pareigas, veikė priešingai bendrovės tikslui siekti pelno. 2003 m. bendrovė buvo nesumokėjusi 102 050,05 Lt mokesčių, pagal 2001 m. balansą ji buvo jau nemoki. Teismo nuomone, atsakovas turi atlyginti žalą, nes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina sudarant tokius sandorius, tuo labiau tuomet, kai bendrovė jau veikė nuostolingai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad su ieškinio dalimi dėl 9 800 Lt grynųjų pinigų trūkumo priteisimo jis sutinka. Akcentuoja, kad bankroto administratorius ieškinyje išvardintą nekilnojamąjį turtą gavo 2003 m. gegužės 12 d., o jį saugojimui atidavė tik 2003 m. spalio 22 d. Administratoriui perėmus įmonę, jos veikla sustojo, turtas tapo nenaudojamas, netinkamai saugojamas ir eksploatuojamas, todėl ir prarado savo vertę. Pasak apelianto, 2003 m. perimant administratoriui bendrovės turtą nebuvo iškilę abejonių dėl turto vertės ir buvo laikoma, kad turtas atitinka likutinę balansinę vertę.
Apeliuodamas dėl teismo teiginio, jog metalinė estakada buvo nupirkta už per didelę kainą, atsakovas pažymi, kad pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius realią estakados kainą, tačiau teismas juos atsisakė priimti. Atsakovo teikti dokumentai įrodo, kad sandoris buvo ekonomiškai pagrįstas. Apeliantas akcentuoja, kad turtas nebuvo vertinamas kaip komercinę naudą turintis objektas, nebuvo įvertinami verslo planai, pagal kuriuos matyti, jog visi bendrovės statiniai buvo pirkti už ekonomiškai pagrįstą kainą. Sandoris buvo ekonomiškai pagrįstas kaip investicija į verslą, planuotas išlaidų atsipirkimas panaudojant turtą komercinėje veikloje.
Taip pat apeliantas nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas iki 2003 m. liepos 3 d. dar nebuvo išsprendęs klausimo dėl termino atskirajam skundui dėl bankroto bylos iškėlimo paduoti atnaujinimo, todėl V. S. iki to laiko veikė kaip teisėtas bendrovės vadovas. 2003 m. gegužės 2 - liepos 3 d. administratorius nesikreipė dėl dokumentų perdavimo, todėl įmonė toliau vykdė savo veiklą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB ,,Klaistuva“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas. Atsiliepime akcentuojama, kad skundo motyvai dėl turto nuvertėjimo tariamai netinkamai jį prižiūrint yra teisiškai nereikšmingi, nes ieškinys pareikštas dėl to, jog estakada ir paviljonai įsigyti už kainą, aiškiai viršijančią realią rinkos kainą. Šią aplinkybę patvirtina byloje surinkti įrodymai. Pasak ieškovo, apelianto argumentai apie tai, kad teismas neįvertino, kokią ekonominę naudą galėjo duoti šie turtiniai objektai, yra nereikšmingi, nes reali turto vertė ir galima nauda jį eksploatuojant yra skirtingi ir tiesiogiai nesusiję dalykai. Estakadą ir paviljonus buvo galima įsigyti už realią rinkos kainą ir naudojant įmonės veikloje gauti atitinkamą pelną. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad atsakovas ignoravo teismo nutartį dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, nepaisė administratoriaus nurodymų, todėl toliau neteisėtai tebeveikdamas įmonės vardu padarė bendrovei žalą, kurią turi atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Toks apeliacinio skundo dalykas nevisiškai atitinka jame išdėstytas aplinkybes, kuriomis apeliantas bando pagrįsti sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą. Apeliantas nurodo, kad jis sutiko su ieškinio dalimi dėl nustatyto 9800 Lt grynųjų pinigų BUAB „Klaistuva“ kasoje trūkumo, todėl neginčija šios priteistos sumos. Atsižvelgiant į tokią apeliaciniame skunde išdėstytą aplinkybę, nėra jokio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. S. priteistas atlyginimas žalos, atsiradusios nustačius 9800 Lt grynųjų pinigų trūkumą BUAB „Klaistuva“ kasoje.
Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad fakto dėl automobilio AUDI 100 ir dviejų kasos aparatų neperdavimo BUAB „Klaistuva“ administratoriui atsakovas V. S. neginčijo, teigdamas, kad šių daiktų neperdavė dėl savo aplaidumo. Darydamas tokią išvadą teismas rėmėsi paties atsakovo paaiškinimais teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. ir 2005 m. rugpjūčio 25 d. posėdyje, kuriame baigiamųjų kalbų metu atsakovas pripažino neginčijantis daiktų neperdavimo fakto (t. 2, b. l. 39-46). Įvertindamas šias aplinkybes teismas priteisė iš atsakovo žalos atlyginimo dalį, kurią sudaro neperduotų daiktų likutinė vertė – 4 631,76 Lt. Atsakovo apeliaciniame skunde net neužsimenama dėl šios teismo sprendimo dalies galimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Esant tokiai situacijai teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. S. priteistas atlyginimas žalos, sudarančios neperduotų daiktų (automobilio AUDI 100 ir dviejų kasos aparatų) likutinę vertę – 4 631,76 Lt.
Pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą išvadą, kad atsakovas yra atsakingas už žalą, padarytą neteisėtais veiksmais po bankroto bylos ieškovui iškėlimo. ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad nutartis iškelti bankroto bylą, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. UAB „Klaistuva“ bankroto byla buvo iškelta teismo 2003 m. balandžio 17 d. nutartimi, priimta rašytinio proceso tvarka (t. 1, b. l. 7). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ši nutartis per 10 dienų terminą nuo jos priėmimo nebuvo apskųsta. Atsakovo V. S. teigimu, teismui buvo teikiamas prašymas atnaujinti nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo apskundimo terminą. Toks prašymas nebuvo patenkintas, todėl laikytina, kad nutartis iškelti UAB „Klaistuva“ bankroto bylą įsiteisėjo po 10 dienų nuo priėmimo, t. y. 2003 m. balandžio 29 d. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su atsakovo V. S. argumentais, kad kol nebuvo išspręstas klausimas dėl termino apskųsti teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo atnaujinimo, atsakovas ir toliau teisėtai turėjęs UAB „Klaistuva“ administracijos vadovo įgalinimus.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p.), uždraudžiama vykdyti visas finansines prievoles (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir lėšas bei juo disponuoti suteikiama tik administratoriui (ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p.). Byloje esantys dokumentai rodo, kad atsakovas, nebeturėdamas įgalinimų eiti UAB „Klaistuva“ administracijos vadovo pareigas, atliko eilę finansinių operacijų, išmokėdamas iš bendrovės kasos grynuosius pinigus (t. 1, b. l. 52, 54, 56, 84). Tokiu būdu, po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo atsakovo veiksmais buvo išmokėta 26 100 Lt grynųjų pinigų. Tokia pinigų suma, kaip žalos atlyginimas, pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo priteista iš atsakovo. Teisėjų kolegijos nuomone, šios žalos atlyginimo dydis sumažintinas iki 24 800 Lt, todėl dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo atitinkamai pakeistina. Darydama tokią išvadą teisėjų kolegija įvertina šias aplinkybes: 1) 2003 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderiais Nr. 14 ir Nr. 15 (t. 1. b. l. 52 ir 54) fiksuojamas 1000 Lt ir 300 Lt pinigų išmokėjimo pagrindas yra pateisintas tokio paties dydžio išlaidas patvirtinančiais dokumentais (t. 1, b. l. 53 ir 55); 2) V. S. su BUAB „Klaistuva“ administratoriaus įsakymu apie tai, kad yra laikomas netekusiu administracijos vadovo įgaliojimų, buvo supažindintas ir įsipareigojo vykdyti šį įsakymą 2003 m. gegužės 27 d. (t. 1, b. l. 127). Ne tik jau įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti UAB „Klaistuva“ bankroto bylą, bet ir po to, kai susipažino su administratoriaus įsakymu apie įgalinimų netekimą ir įsipareigojo laikytis šio įsakymo, atsakovas V. S. 2003 m. gegužės 30 d. ir 2003 m. birželio 30 d. UAB „Klaistuva“ vardu, veikdamas kaip bendrovės vadovas, atliko finansines operacijas, išmokant iš bendrovės kasos 17300 Lt ir 7500 Lt (t. 1, b. l. l. 56 ir 84). Šie veiksmai atlikti pažeidus minėtose ĮBĮ normose nustatytus draudimus, paties atsakovo įsipareigojimus dėl BUAB „Klaistuva“ administratoriaus 2003 m. gegužės 6 d. įsakymo vykdymo. Iš BUAB „Klaistuva“ kasos neteisėtai išmokėtų 24 800 Lt avansinių sumų panaudojimą pagrindžiantys dokumentai nepateikti, ši pinigų suma bendrovei nesugrąžinta, todėl atsakovas laikytinas atsakingu už ieškovui padarytą 24 800 Lt dydžio žalą ir turi ją atlyginti (CK 6.246 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteistas 618 781 Lt žalos atlyginimas dėl ekonomiškai nenaudingo sandorio įsigyjant prekyvietės įrangą sudarymo, naikintina, nes teismas visiškai nevertino šios įrangos įsigijimo sandorio sudarymo aplinkybių ir turinio, nesiaiškino duomenų dėl sandorio objekto galimos vertės atsižvelgiant į šio objekto paskirtį bei specifiką, be pagrindo atmetė atsakovo V. S. prašymus dėl bylai reikšmingų įrodymų pateikimo, todėl šios bylos dalies esmė pagal pirmosios instancijos teisme turėtus įrodymus liko neatskleista, teismo sprendimas šioje dalyje galėjo būti neteisingas.
Ieškovui priklausančios turgavietės įrangos - estakados ir metalinių bei medinių konstrukcijų paviljonų įsigijimas iš UAB „Liberes“ įformintas 2002 m. lapkričio 18 ir gruodžio 2 dienomis išrašytomis dviem PVM sąskaitomis – faktūromis (t. 1, b. l. 11-12). Įgijėjas už šiuos daiktus sumokėjo pardavėjui 2002 m. gruodžio 9 d ir 2003 m. sausio 30 d. mokėjimais 652 075 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad šie mokėjimai įforminti grynųjų pinigų įnešimo kasos pajamų orderiais (t. 1, b. l. 13-14). Mokėjimai atlikti UAB „Klaistuva“ vardu, pinigai priimti iš bendrovės direktoriaus V. S. (atsakovo) ir jo brolio UAB „Klaistuva“ direktoriaus pavaduotojo A. S. . Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visiškai nesidomėta aplinkybe, iš kur bendrovės „Klaistuva“ vardu 2002 m. gruodžio - 2003 m. sausio mėnesiais buvo sukaupta tokia didelė grynųjų pinigų suma. Sprendžiant iš 2003 m. balandžio 17 d. nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Klaistuva“, ši bendrovė įrangos įsigijimo laikotarpiu buvo nemoki, veikė nuostolingai, negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Dar prieš turgavietės įrangos iš UAB „Liberes“ pirkimo sandorių sudarymą ir mokėjimų už šią įrangą atlikimą Valstybinė mokesčių inspekcija siuntė bendrovei „Klaistuva“ 2002 m. lapkričio 11 d. raginimą sumokėti 102 050,05 Lt mokestinę skolą su įspėjimu dėl galimo bankroto bylos kėlimo (t. 1, b. l. 7). Įsiskolinimo biudžetui UAB „Klaistuva“ nesumokėjo, nors beveik tuo pat metu sudarė turgavietės įrangos įsigijimo sandorį, sumokėdama už įsigyjamus daiktus net 652 075 Lt grynųjų pinigų. Atsižvelgiant į šiuos faktinius duomenis tikslinga išsiaiškinti UAB „Klaistuva“ vardu bendrovei „Liberes“ sumokėtų 652 075 Lt grynųjų pinigų atsiradimo kilmę, tikrąsias prekyvietės įrangos įsigijimo sandorio sudarymo aplinkybes, tam, kad būtų galima nustatyti, ar šis sandoris buvo realus, ar jis neturi tariamo arba apsimestinio sandorio požymių, ar neprieštarauja įstatymo normoms. Tik išaiškinus šio sandorio sudarymo aplinkybes ir jo faktinį turinį bus galima spręsti, kokie subjektai ir kokiu įstatymo numatytu pagrindu galėtų būti atsakingi už galimas žalingas sandorio teisines pasekmes.
Apeliacinės instancijos teismas prijungė prie bylos apelianto pateiktą 2002 m. kovo 5 d. sutartį, sudarytą tarp UAB „Liberes“ ir UAB „Klaistuva“ dėl prekybos paviljonų gamybos ir įrengimo (t. 2, b. l. 59). Pagal turinį šis susitarimas laikytinas rangos sutartimi, nors sprendžiant iš byloje esančių PVM sąskaitų - faktūrų prekybinė įranga bendrovei „Klaistuva“ buvo perduota ne rangos sutarties, bet pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu. Būtina išaiškinti, ar ši sutartis realiai buvo vykdoma, ar yra UAB „Liberes“ atliktus darbus fiksuojantys dokumentai, patikrinti aplinkybes dėl sutartyje nurodyto išlaidų infrastruktūrai įrengti įskaičiavimo į paviljonų pastatymo ir įrengimo kaštus. Šios aplinkybės padėtų išaiškinti ir tikrąsias prekybinės įrangos įsigijimo sandorio aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo prijungtoje UAB korporacija „Matininkai“ atliktoje prekybinio paviljono įvertinimo ataskaitoje nurodoma, kad buvo vertinamas medinis karkasinis 20 vietų prekybos paviljonas, kurio savininkas yra UAB „Klaistuva“ (paaiškinamasis lapas ataskaitos 25 lape), o statybos metai – 2001 m. Medinis 20 vietų prekybinis paviljonas buvo numatytas statyti ir UAB „Liberes“ sutartimi su UAB „Klaistuva“, sudaryta 2002 m. kovo 5 d. Tikslinga patikrinti, ar 2002 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 5542398 įrašytas pardavimo objektas – medinių konstrukcijų 20 vietų prekybos paviljonas nėra tas pats daiktas, kuris minimas dar 2001 m. prekybinio paviljono įvertinimo ataskaitoje bei 2002 m. kovo 5 d. sutartyje. Ši aplinkybė padėtų nustatyti, kiek yra realūs 2002 m. kovo 5 d. sutarties sudarymo ir prievolių pagal ją vykdymo faktai.
Vertindamas prekybinės įrangos sandorio vertę pirmosios instancijos teismas rėmėsi UAB „Liturta“ parengta turto vertės nustatymo ataskaita, kurioje nurodyta, kad aptariamu sandoriu bendrovės „Klaistuva“ įsigytos iš UAB „Liberes“ visos prekybinės įrangos retrospektyvinė vertė sudarė 31 500 Lt. Teismas konstatavo, kad įsigyjant daiktus už kainą, daugiau kaip 20 kartų didesnę už nustatytą rinkos vertę, atsakovas V. S. neveikė protingai ir sąžiningai, todėl sudarė akivaizdžiai nenaudingą bendrovei sandorį. Čia būtina atsižvelgti į tai, kad teismo pavedimą atlikęs turto vertintojas – UAB „Liturta“ pateiktą turtą įvertino taikydamas tik vieną – atkuriamosios vertės (kaštų) metodą. UAB „Liturta“ parengtame turto vertinimo akte nėra pagrindžiamas šio vieno vertinimo metodo pasirinkimas ir taikymas. Atsakovas V. S. pirmosios instancijos teisme teigė, kad turto vertintojas turėjo įvertinti tas aplinkybes, kad daiktai buvo įsigyti siekiant ekonomiškai naudingų investicijų, skirti verslui vystyti, pajamoms iš naudojimo gauti (t. 2, b. l. 43 ir 46). Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat tvirtina, kad be pagrindo turtas nebuvo vertinamas kaip komercinę naudą duodantis objektas, kurio įsigijimo kaštai atsipirktų naudojimo pajamomis. Su šiais apelianto teiginiais galima sutikti. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į vertinamų daiktų specifiką ir paskirtį, nereikėjo apsiriboti tik vieno iš taikomų vertinimo metodų pasirinkimu, bet buvo galima taikyti kelių nustatytų vertinimo metodų derinį ir jų taikymo pagrindu daryti išvadas apie realią tokių daiktų įsigijimo 2002 m. pabaigoje vertę. Apeliacinės instancijos teismas prijungė prie bylos UAB korporacijos „Matininkai“ 2001 m. parengtą medinio karkasinio 20 vietų prekybos paviljono įvertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad šio daikto naudojimo (pajamų) vertė yra sudaro 158 000 Lt, o jo vertė skaičiuojant statybos darbų kaštus sudarytų 58 000 Lt. Taikydamas naudojimo pajamų vertės ir atkuriamosios vertės (kaštų) metodų derinį turto vertintojas nustatė, kad vertinamo daikto rinkos vertė vertinimo dieną sudarė 100 000 Lt (158 000 – 58 000). Pagrįsdamas turto vertinimo metodų derinio taikymą turto vertintojas atsižvelgė į vertinamo turto specifiką (komercinės paskirties daiktas) ir naudojimo paskirtį (pajamoms iš naudojimo gauti). Taigi, yra pateiktos išvados dėl tos pačios paskirties daiktų įvertinimo, kurios ženkliai skiriasi (vienu atveju keliolikos daiktų vertė nustatyta tik 31 500 Lt, kitu atveju – tik vieno tos pačios rūšies ir paskirties daikto – net 100 000 Lt). Tokie vertės skirtumai išryškėja jau vien todėl, kad tos pačios paskirties daiktų vertinimui buvo parinkti ir taikomi skirtingi vertinimo metodai ir kriterijai. Kadangi dviejų turto vertinimo subjektų išvados dėl tos pačios paskirties daiktų vertės iš esmės skiriasi, nėra pakankamo pagrindo remtis UAB „Liturta“ atliktu daiktų įvertinimu. Siekiant pašalinti prieštaringus duomenis dėl daiktų įvertinimo tikslinga paskirti papildomą arba pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, kurios metu vertinimą atlikti taikant visus galimus turto vertinimo metodus. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nagrinėjamu sandoriu įsigytų daiktų panaudojimo galimybė jų įgijimo momentu – gauti pajamas ir pelną, t. y. daikto naudojimo vertė gali būti apibrėžiama kaip pinigų suma, išreiškianti turto ekonominį naudingumą. Daikto vertė pagal teikiamą ekonominę naudą gali būti rinkos sandorio objektas, t. y. iš esmės atitikti rinkos vertę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, išvadas apie tikrąją aptariamu sandoriu įgyto turto vertę galima bus daryti po to, kai šio turto įvertinimas bus pagrįstas optimaliausio daiktų įvertinimo metodo (arba jų derinio) pritaikymu. Be kita ko, visų bylos aplinkybių kontekste būtina patikrinti, kokių duomenų pagrindu UAB „Liturta“ parengtoje turto vertės nustatymo ataskaitoje rašoma, kad ...„Įrangos įsigijimo dokumentuose nurodyta, jog įsigyjama įranga yra nenauja, buvusi eksploatacijoje. Vertinamos įrangos pagaminimo metai nežinomi, sprendžiant pagal būklę, ji galėtų būti 10 – 12 metų amžiaus“ (citatos pabaiga).
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovo atlyginimas žalos dėl ekonomiškai nenaudingo sandorio sudarymo, ir šioje dalyje grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Tuo pačiu naikinama ir ta sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas. Pažymėtina, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, bylose, kuriose dalyvauja įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, visi bylos dalyviai atleisti nuo žyminio mokesčio už paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais,
nutaria:
Iš dalies panaikinti ir pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo V. S. priteista ieškovui bankrutavusiai UAB „Klaistuva“ 618 781 Lt žalos atlyginimo dėl ekonomiškai nenaudingo statinių (paviljonų ir estakados) pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo, 590 Lt ekspertizės išlaidų ir 2 000 Lt atstovavimo išlaidų, taip pat iš atsakovo V. S. priteista valstybei 10 593,12 Lt žyminio mokesčio. Šiose dalyse perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. S. priteistas ieškovui bankrutavusiai UAB „Klaistuva“ žalos atlyginimas dėl neteisėto grynųjų pinigų iš kasos išmokėjimo po bankroto bylos iškėlimo – šį žalos atlyginimą sumažinti iki 24 800 Lt.
Palikti nepakeistas sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo V. S. priteista ieškovui bankrutavusiai UAB „Klaistuva“ 9 800 Lt žalos atlyginimas dėl grynųjų pinigų kasoje trūkumo ir 4631,76 Lt žalos atlyginimas dėl bankroto administratoriui neperduotų automobilio Audi 100 ir dviejų kasos aparatų.