Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-04-09 · Civilinė byla Nr. 2S-303-544/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-09
Bylos Nr.
2S-303-544/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė, Ramunė Čeknienė (pran.)
Kreditorius
Danske Bank A
Kategorijos
  • 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-303-544/2010

Teisėja Ineta Baliukaitytė Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.1; 35.5; 42.9;42.11.1; 63.2; 122.3; 128.17;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 9 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko ir įkeisto daikto savininko A. A. bei įkeisto daikto savininkės A. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2010-02-05 nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus Danske Bank A/B prašymas areštuoti įkeistą nekilnojamą turtą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius Danske Bank A/B prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko A. A. ir įkeisto turto savininkų A. A. ir A. A. nepasibaigus įsipareigojimo įvykdymo terminui. Nurodė, kad skolininkui nevykdant prievolės pagal 2007-07-19 kredito sutartį Nr. RFSVN250700906 su 2009-06-11 susitarimu Nr. RFSVN250700906-P-1, sutartis buvo nutraukta prieš terminą. Kredito ir kitų su juo susijusių mokėjimų įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu ID 04120070003452, 2007-07-31 įregistruotu Panevėžio m. apylinkės teismo hipotekos skyriuje, žurnalo eil. Nr. 3364, buvo įkeistas A. A. ir A. A. nuosavybės teise priklausantis turtas – 0,1120 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0799-4424, esantis Žemynos g. 14 Paviešečių k., Panevėžio r. sav., hipotekos lakštu ID 04120070004005, 2007-08-31 įregistruotu Panevėžio m. apylinkės teismo hipotekos skyriuje, žurnalo eil. Nr. 3888, buvo įkeistas A. A. ir A. A. nuosavybės teise priklausantis turtas – nebaigtas statyti gyvenamais namas, unikalus Nr. 4400-1040-8796, esantis Žemynos g. 14, Paviešečių k. Panevėžio m. sav. Skolininkui nevykdant įsipareigojimo jis įspėtas dėl sutarties nutraukimo. Kreditoriaus 2009-12-17 įspėjimo raštai Nr. dnk0917038 ir dnk0917039 skolininkui ir turto savininkui A. A., turto savininkei ir laiduotojai A. A. buvo išsiųsti registruotu paštu. Duomenų apie jų neįteikimą kreditorius nepateikė. Pareiškėjas nurodė, kad iki 2010-01-29 A. A. skolingas 107 943,46 EUR negrąžintos paskolos, 1717,98 EUR nesumokėtų palūkanų, 104,41 EUR nesumokėtų delspinigių, bendra skola 109 765,85 EUR bei 131 Lt žyminio mokesčio ir 30 Lt laiško siuntimo išlaidų (b. l. 25-26).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2010-02-05 nutartimi pareiškėjo Danske Bank A/S prašymas patenkintas: nutarta areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0799-4424, esantį Žemynos g. 14 Paviešečių k., Panevėžio r. sav. ir pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-1040-8796, esantį Žemynos g. 14, Paviešečių k. Panevėžio m. sav., uždraudžiant jais disponuoti; išaiškinta įkeistų daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus nekilnojamuosius daiktus, jie netenka teisės nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teisę į juos arba mažinti jų vertę; skolininkas ir įkeisto turto savininkas A. A. bei įkeisto turto savininkė A. A. įspėti, kas negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui (b. l. 58-59)

Šalies argumentai

Skolininkas ir įkeisto turto savininkas A. A. ir įkeisto turto savininkė A. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-02-05 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta dėl materialinių teisės normų pažeidimų. Išieškotojas nepagrįstai kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių su prašymu dėl turto arešto. Prašyme nurodyta, kad kreditorius 2009-12-17 raštais juos įspėjo apie galimą kredito sutarties nutraukimą. Šie pranešimai buvo siųsti adresu Parko g. 53-49, Panevėžyje, kur jie negyvena, o gyvena A. A. mama D. A., su kuria ryšiai nutrūkę. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimą pranešė kreditoriui. D. A. apie gautus raštus jiems nepranešė, todėl jie nežinojo, kad išieškotojas davė terminą skolai padengti ir, kad jos nepadengus, bus nutraukta kredito sutartis. LR CK 6.218 str. 1 d. numato, kad CK 6.217 str. numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai siekiant apsaugoti kitos šalies interesus, kad pastaroji per nustatytą terminą pasiruoštų sutarties nutraukimo teisinėms ir faktinėms pasekmėms, siekdama išvengti papildomų nuostolių arba įvykdyti įsipareigojimus. Nurodo, kad dėl vienašalio neteisėto kredito sutarties nutraukimo patirs nuostolių, todėl jį ginčys teisme. Nevengia vykdyti įsipareigojimų, pasikeitė finansinė padėtis, todėl galės padengti susidariusį įsiskolinimą ir toliau vykdyti įsipareigojimus pagal pasirašytą kredito sutartį (b. l. 67-68).

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius Danske Bank A/S nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas pagrįstai ir teisėtai. Skolininkai nuo 2009-09-15 nevykdė Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl bankas LR CK 6.217 str., 6.874 str., Kredito sutarties 56 p. pagrindais 2009-12-17 išsiuntė jiems pranešimus dėl sutarties nutraukimo. Sutarties pasirašymo metu pagal jos 72 p. buvo suderinti korespondencijos adresai, taip pat 2009-06-10 Sutartyje dėl sąlygų pakeitimo ir papildymo yra nurodytas adresas, kuris sutampa su prieš tai sutartyje nurodytu adresu. Todėl raštus dėl Sutarties nutraukimo registruotais laiškais išsiuntė adresu Parko g. 53-49, Panevėžyje. Šis adresas nurodytas ir hipotekos lakšto ID 04120070004005 1 ir 3 punktuose. Pranešimai dėl kredito sutarties nutraukimo 2009-12-21 įteikti A. A. mamai D. A.. Pagal CPK 123 str. 3 d. reikalavimus, tai yra laikoma tinkamu įteikimu. Skolininkai nevykdydami sutarties sąlygų raštu neinformavo apie pasikeitusį korespondencijos adresą, vengė priimti sutarta tvarka siunčiamus registruotus pranešimus pateiktais gyvenamųjų vietų adresais. Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, o tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir CPK 558 str. 1 d. pagrindu areštuoja įkeistą turtą, o per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos, vadovaudamasis LR CPK 558 str. 2 d., priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti. Skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tačiau skolininkai skundo nemotyvuoja tuo, kad neteisėtai buvo vykdomos procedūros (b. l. 73-75).

Atskirasis skundas netenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2010-02-05 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, nuspręsdamas užtikrinant skolininko A. A. prievolės įvykdymą pagal 2007-07-19 kredito sutartį Nr. RFSVN250700906, kreditoriaus Danske bank A/S prašymu areštuoti skolininko A. A. ir įkeisto turto savininkų A. A. ir A. A. minėtais hipotekos lakštais įkeistus virš minėtus daiktus, ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus šiuo klausimu, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą areštuoti įkeistą turtą ir atlikti kitus kreditoriaus interesų gynimo veiksmus (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas ateityje priims nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Šias procesines teisės normas, spręsdamas ginčo klausimą, teismas tinkamai aiškino ir taikė ir pažeidimų, kurie būtų pagrindu tenkinti atskirąjį skundą, nepadarė.

Iš bylos dokumentų matyti, kad skolininkas A. A. kredito sutartyje numatytais terminais ir tvarka nesumokėjo kreditoriui nustatyto dydžio įmokų pagal kredito sutartis, ko ir pats skolininkas neginčija (b. l. 36-37). Kreditorius Danske Bank A/S, vadovaudamasis Kredito sutarties 56 punktu, 2009-12-17 raštu Nr. dnk0917038 kreipėsi į A. A. bei 2009-12-17 raštu Nr. dnk0917039 kreipėsi į A. A., kuriuose įspėjo, kad per 30 kalendorinių dienų nesumokėjus įsiskolinimo, Kredito sutartis bus laikoma nutraukta be atskiro įspėjimo, o Bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka iš įkeisto turto. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Jei skola per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grąžinta nebus, kreditorius įgys teisę pateikti pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko paskolą, palūkanas, delspinigius ir t. t. bei parduoti iš varžytinių įkeistą banko naudai nekilnojamą turtą. Kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiškimu iš esmės yra tik kreditoriaus prašymas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką vykdyti prievoles, o išieškojimas teismine tvarka iš įkeisto turto šio pareiškimo pagrindu neprasideda. Kreditoriui per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui įteikimo pakartotinai nesikreipus dėl skolos išieškojimo, turto areštas panaikinamas ir išieškojimas nepradedamas, o kreditorius, siekdamas išieškoti skolą, vėl privalo pakartoti minėtą procedūrą (CPK 558 str.3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje 3K-7-751/2003). Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas per du mėnesius pakartotiniu kreipimusi, todėl apeliantai turės laiko padengti įsiskolinimą ir toliau vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, nes skunde nurodo, kad dėl pasikeitusios turtinės padėties galės tai daryti.

Šalies argumentai

Apeliantai teigia, jog Bankas vienašaliai ir neteisėtai nutraukė Kredito sutartį neįspėjęs įstatymo numatytu 30 dienų terminu, nes pranešimus apie galimą sutarties nutraukimą siuntė adresu, kuriuo jie nebegyvena. Atskirojo skundo argumentas nepagrįstas. Vadovaujantis LR CK 6.217 str. 5 d., sutartis gali būti vienašališkai nutraukta joje nustatytais atvejais. Kredito sutarties Nr. RFSVN250700906 bendrosios dalies 56.1 įtvirtintas atvejis, kai bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, t. y., kai kredito gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo Banko raštiško pareikalavimo dienos nesumoka bet kokių mokėjimų pagal sutartį (b. l. 32). Šiuo atveju, bankas Kredito sutarties 56.1 punkto pagrindu 2009-12-17 raštu Nr. dnk0917038 informavo A. A., 2009-12-17 raštu Nr. dnk0917039 – A. A. apie tai, kad jeigu iki 2010-01-18 skola Bankui nebus padengta, Kredito sutartis Nr. RFSVN250700906 bus laikoma nutraukta nuo 2010-01-18 be atskiro įspėjimo, o Bankas įstatymų nustatyta tvarka pradės priverstinį skolos išieškojimą iš Bankui įkeisto turto (b. l. 36-37). Kredito sutarties bendrosios dalies 72 p. nustatyta, kad visi pranešimai, ataskaitos ir kitoks susirašinėjimas, vykdant sutartį įteikiami kitai sutarties šaliai arba siunčiami registruotu laišku arba kitu šalių suderintu būdu, kad, jeigu keičiasi Sutarties šalių adresai, banko sąskaitų numeriai ir (arba) kiti rekvizitai, tai sutarties šalys nedelsiant privalo apie tai informuoti viena kitą, kad sutarties šalis, neįvykdžiusi šių reikalavimų, negali pareikšti pretenzijų ar atsikirtimų, jog kitos sutarties šalies veiksmai, atlikti pagal paskutinius jai žinomus rekvizitus, neatitinka Sutarties sąlygų arba jog ji negavo pranešimų, siųstų pagal tuos rekvizitus. Apeliantai neneigia, kad pranešimas buvo išsiųstas hipotekos ir kredito sutarties dokumentuose nurodytu adresu. Atskirojo skundo teiginys, kad jie Bankui Kredito sutarties 72 punkto numatyta tvarka pranešė bankui apie savo adreso korespondencijai pasikeitimą nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis (CPK 178 str.).

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja. Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 str. nustatytų ribų (CPK 338 str.), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su galimais ginčais, kylančiais iš kredito sutarties sąlygų, nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 d.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė