- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-12
- Bylos Nr.
- eS2-4826-786/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00748-2021-4
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. K., D. K.
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Darius Karvelis, Vidmantas Žilinskas
- Kategorijos
- 3.4.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Pekštenienei,
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui D. K., jo atstovui advokatui Vidmantui Žilinskui
žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims I. K., D. K. dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašymu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo išduoti teismo leidimą paimti A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų I. K. ir D. K..
2. Prašymą grindė tuo, kad vaiko tėvai tiesiogiai nesirūpina vaiko priežiūra, auklėjimu, sveikata. Dėl nurodytų aplinkybių kyla pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui. Tarnyba, gavusi pranešima apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vadovaudamasi Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (toliau – Aprašas), atliko nepilnamečio A. K. situacijos vertinimą ir užpildė Vaiko situacijos vertinimo anketą.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad palaiko pateiktą prašymą ir prašo jį tenkinti, nes yra pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką A. K. iš tėvų. Tarnyba gavo pranešimą , kad vaiko motina I. K. neužtikrina esminių vaiko teisių, tai nesirūpina vaiko sveikata- nenuperka vaistų, neužregistruoja pas gydytoją, netvarko vaiko neįgalumo dokumentų, nesirūpina vaiko mokyklos lankymu, motina neturi įtakos sūnaus elgesiui ir gyvenimui, todėl vaikas laiką leidžia savo nuožiūra, nelanko mokyklos. Vaiko tėvas D. K. nusišalinęs nuo sūnaus auginimo, nurodęs, kad neturi nuosavo būsto, pajamų, o jo sugyventinė vaiko kartu gyventi nepriima. I. K. yra teikiamos socialinės paslaugos, taikoma atvejo vadyba. Vaiko motina nepajėgi rūpintis savo sūnumi. Motinai buvo siūlyta apsigyventi krizių centre, kur būtų teikiama pagalba, tačiau motina nesutiko. Motina rūpinasi tik savo darbu ir mano, kad sūnus pats turi savimi rūpintis. Keliamas realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai, tėvai negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos. Vaikas yra išreiškiąs norą būti paimtas iš motinos. Mano, kad paėmus vaiką iš tėvų, nebus pažeisti vaiko interesai, nes vaikas bus apgyvendintas jam saugioje aplinkoje, iki bus priimtas sprendimas nustatyti laikinąją globą ar grąžinti vaiką į šeimą. Su šeima bus dirbama ir bus teikiama reikiama pagalba. Mano, kad situacija pasikeis ir tėvai priims teikiamą pagalbą, ir vaikas galės grįžti į šeimą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo I. K. ir jos atstovas posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pateiktu pareiškimu, sutinka jog laikinai vaikas būtų paimtas ir apgyvendintas pas laikiną globėją. Paaiškino, kad ji vaiku rūpinasi pagal galimybę, nes ji dirba pamainomis. Vaikas turi mokymosi priemones, tačiau jis nenori mokytis. Mano, kad vaikas pats turi suprasti, jog reikia mokytis. Vaikui yra nustatyti sveikatos sutrikimai- elgesio sutrikimas, konkrečios diagnozės įvardinti negali. Tačiau ji pati nėra įsitikinusi, kad vaikas turi sveikatos problemų. Mano, kad vaikas taip elgiasi todėl, kad nori jog jį paimtų iš namų. Nurodė, kad su vaiku ji kartais nesusikalba ir tada susipyksta. Ji sutinka, kad vaikas būtų laikinai apgyvendintas pas globėja ir per tą laiką ji stengsis pasikeisti, nes nori pati auginti vaiką. Su vaiku ji bendrauja telefonu, nes susitikti negali. Pagal vaiko nuotaiką sprendžia, kad jam pas globėja gerai.
5. Suinteresuotas asmuo D. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas dėl teismo leidimo išdavimo tenkintinas.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
9. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 38 straipsnio 1-3 dalimis, Grėsmės vaikui lygiai yra du: pirmojo ir antrojo lygio grėsmės. Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku.
10. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytos Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės vaikui lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje.
11. Aprašo 1 priede pateiktoje Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodyti kiekvienai grupei priskirtini rizikos veiksniai, kurie priskirtini rizikos ir aukštos rizikos veiksniams. Nustačius, vieną iš aukštos rizikos veiksnių ir (arba) ne mažiau ne penkis kitus rizikos veiksnius, nustatomas pirmasis grėsmės vaikui lygis, o nustačius daugiau nei vieną aukštos rizikos veiksnių, nustatomas antrasis grėsmės lygis, kuriam esant vaikai skubiai laikinai turi būti paimami iš tėvų (atstovų pagal įstatymą) (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalis).
12. Byloje pareikštas prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų I. K. ir D. K..
13. Iš pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, tėvai vaiko atžvilgiu negeba užtikrinti vaiko interesų. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad vaikui šeimoje yra nesaugi namų aplinka. Vaiko gyvenamoji vieta 2021 m. vasario 11 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2SP-958-913/2021 buvo nustatyta su motina I. K., iš tėvo D. K. buvo priteistas išlaikymas. Vaiko tėvas vaiko nelanko, neturi pastovios gyvenamos vietos ir pajamų ir šiuo metu neketina auginti ir rūpintis vaiku. Vaiko tėvas nuo sūnaus auginimo ir ugdymo yra nusišalinęs. Nors vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tačiau vaiko motina nepajėgia rūpintis vaiku. Nustatyta, kad vaiko motina neužtikrina esminių vaiko teisių: sūnaus gydymo, nes nenuperka vaistų, netvarko neįgalumo dokumentų, neužregistruoja ir nenuvyksta pas gydytoja, mokymo, nes nesirūpina mokyklos lankymu, savijauta mokykloje. Iš byloje esamo Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos rašto, matyti, kad A. K. be pateisinamos priežasties nelanko mokyklos, turi elgesio problemų, mama kviečiama į mokyklą neatvyksta. Motina neturi įtakos sūnaus elgesiui ir gyvenimui ir dėlto vaikas laiką leidžia savo nuožiūra, nelanko mokyklos. Esama padėtis rodo, kad vaikui kyla pavojus jo saugumui, augimui.
14. Tarnybai, atliekant nepilnamečio vaiko A. K. situacijos vertinimą ir vertinant vaiko apsaugos poreikį, buvo nustatyti du rizikos veiksniai, tačiau nebuvo nustatytas apsaugos veiksnys ir nebuvo galimybės taikyti laikinosios priežiūros, nes tėvai kategoriškai nesutiko apsigyventi Krizių centre, vaikas pats išreiškė norą būti paimtas iš šeimos, todėl buvo priimtas sprendimas paimti vaiką iš jo tėvų.
15. Tarnybai šeima žinoma dėl anksčiau registruotų vaiko teisių pažeidimų, šeima nuo 2011 m. birželio 15d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų , auginančių vaikų, apskaitą.
16. Paėmus vaiką iš tėvų, jo teisės ir interesai nebuvo pažeisti, nes vaikas laikinai paimtas iš jam nesaugios aplinkos buvo apgyvendintas saugioje aplinkoje.
17. Teismas, atsižvelgdamas į aptartų nustatytų faktinių aplinkybių ir aktualaus teisinio reglamentavimo visumą sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytas pagrindas (tėvai nesirūpina, nesidomi, netinkamai auklėja ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui), todėl pareiškėjui išduotinas leidimas paimti nepilnametį vaiką A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų D. K. ir I. K. (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 582 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 ir 291 straipsniais, 335
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prašymą patenkinti.
Leisti paimti nepilnametį vaiką A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų
D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir motinos I. K., gimusios (duomenys neskelbtini).
Nutartį vykdyti skubiai.
Nutartis per 7 dienas, nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju
skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo
Anykščių rūmus.
Nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo.