- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- 1N-42-398/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Rūta Mickevičienė, Svajūnas Knizleris (pran.)
- Nuteistasis
- N. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. K. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo N. K. prašymas dėl lengvinančio įstatymo taikymo ir bausmės sušvelninimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. K. Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 9 punktą, 271 straipsnio 3 dalį ir BK 105 straipsnio 8, 12 punktus ir nuteistas:
pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 9 punktą – laisvės atėmimu 15 metų;pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 metams su pusės turto konfiskavimu;pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8, 12 punktus - laisvės atėmimu 20 metų su viso turto konfiskavimu.
Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 20 metų su viso turto konfiskavimu. Nustatyta laisvės atėmimo bausmės 5 metus atlikti kalėjime, likusią laisvės atėmimo bausmę – griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2003 m. spalio 16 d. nutartimi N. K. nusikalstamas veikas, Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu kvalifikuotas pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 9 punktą, perkvalifikavo į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kvalifikuotas pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį, perkvalifikavo į BK 178 straipsnio 2 dalį, kvalifikuotas pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8, 12 punktus, perkvalifikavo į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, ir paskyrė bausmes:
pagal 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimą 13 metų;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimą 2 metams;pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą - laisvės atėmimą 16 metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir galutinė bausmė N. K. paskirta laisvės atėmimas 19 metų, iš jų 4 metus atliekant kalėjime, likusią bausmę – pataisos namuose.
Nuteistasis kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pritaikius 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481, įsigaliojusio nuo 2015 m. sausio 1 d., nuostatas, perkvalifikuoti ir sušvelninti bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi nuteistojo N. K. prašymą atmetė. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII-1481, įsigaliojusiu 2015 m. sausio 1 d., buvo pakeistas BK 190 straipsnis, nustatantis turto vertės, kuriai esant kyla baudžiamoji atsakomybė už veikas, numatytas BK XXVIII skyriuje, dydis. Kadangi N. K. buvo nuteistas už kvalifikuotą vagystę, o būtent, vagystę įsibraunant į patalpą, kuri numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, turto vertė įtakos nuteistojo veikos kvalifikavimui neturi. Todėl tenkinti nuteistojo N. K. prašymą ir perkvalifikuoti jo veiką pagal švelnesnį įstatymą bei sumažinti paskirtą bausmę nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis N. K. skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: vadovaujantis BPK 362¹ straipsniu, pritaikyti 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481, įsigaliojusio nuo 2015 m. sausio 1 d., nuostatas, perkvalifikuoti jo veiką ir sumažinti jam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas, atmesdamas jo prašymą dėl veikos perkvalifikavimo ir bausmės sušvelninimo, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendyje nustatyta, jog į gyvenamąją patalpą N. K. neįsibrovė, pas nukentėjusįjį jis atėjo kaip pas pažįstamą, neturėdamas tikslo įsibrauti į patalpą ir įvykdyti vagystę. Priešingas konstatavimas yra pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimas, kuris neabejotinai apsunkina jo, kaip nuteistojo, padėtį. Mano, jog yra baudžiamas už nusikaltimą, kurio nėra padaręs.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. K. skundas atmetamas.
Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė tiek baudžiamojo, tiek baudžiamojo proceso įstatymų teisės normas.
Nuteistasis siekia, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, už kurios padarymą jis yra nuteistas, būtų perkvalifikuota ir tokiu būdu sušvelninta bausmė. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 pakeitimas) nuteistasis laiko švelninančia jo padėtį ir taikytina nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.
Apeliacinio teismo nuomone, nėra pagrindo taikyti nuteistajam N. K. 2014 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-1481 nuostatų.
Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu N. K. nuteistas pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams su pusės turto konfiskavimu už tai, kad jis be leidimo, iš anksto susitaręs padaryti vagystę ir veikdamas grupėje su E. P., pakartotinai įsibrovė į miegančiojo neblaivaus G. A. kambarį ir slapta iš jo kišenės pagrobė 100 USD. Išnagrinėjęs nuteistojo N. K. prašymą dėl nuteistojo teisinę padėtį lengvinančio įstatymo taikymo, Klaipėdos apygardos teismas 2003 m. spalio 16 d. nutartimi N. K. nusikalstamą veiką, Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį, perkvalifikavo į BK 178 straipsnio 2 dalį, ir paskyrė laisvės atėmimą 2 metams. Ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis dalyje dėl N. K. padarytų veikų kvalifikavimo nebuvo skundžiama ir yra įsiteisėjusi.
Atmetamas nuteistojo N. K. skundo argumentas, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas iškraipė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Priešingai nei teigia nuteistasis, bylą išnagrinėjęs teismas jį nuteisė už kvalifikuotą vagystę – vagystę įsibrovus į patalpą, už kurią baudžiamoji atsakomybė numatyta 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalyje. Perkvalifikuojant N. K. nusikalstamą veiką į BK 178 straipsnio 2 dalį, naujų aplinkybių nebuvo nustatyta, nuteistojo N. K. nusikalstama veika taip pat kvalifikuota kaip vagystė įsibrovus į patalpą. Nuteistojo skunde pateiktas savitas bylos aplinkybių interpretavimas yra deklaratyvus ir neduoda pagrindo kitaip kvalifikuoti šią jo veiką, nei tai padarė apygardos teismas.
Aukštesnės instancijos teismas taip pat sutinka su apygardos teismo išvada dėl negalimumo N. K. taikyti naują BK 190 straipsnio redakciją. 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata dėl turto vertės išaiškinimo buvo pakeista nurodant, kad turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Palyginus ankstesnę BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją su 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująją nuostatą turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, nelaikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąją teisine prasme, t. y. nesudaro nusikalstamų veikų, numatytų XXVIII skyriuje, dalyko, o turtas, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, laikytinas nedidelės vertės.
Kadangi vagystės iš G. A. metu buvo pagrobta 400 Lt vertės 100 USD, iš skundo turinio galima spręsti, jog nuteistasis N. K., atsižvelgiant į nedidelę pagrobto turto vertę, mano, jog jo veika gali būti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 4 dalį, numatančią atsakomybę už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą, pagal kurį griežčiausia numatytą bausmė yra areštas. Kaip jau buvo minėta aukščiau, N. K. veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip vagystė įsibrovus į patalpą, kitaip kvalifikuoti N. K. veiką nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad pagrobto turto vertė kvalifikuojant nuteistojo veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, įtakos nuteistojo veikos kvalifikavimui neturi.
Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes taip pat konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo taikyti N. K. 2014 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-1481 nuostatų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją panaikinti ar pakeisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo N. K. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.