Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir konfiskuotas automobilis;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje;

T. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą, teistas keliolika kartų, paskutinius kartus:

1. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 1 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės – automobilio konfiskavimas;

2. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 4 metams uždrausta vairuoti kelių transporto priemones; turto (automobilio) vertę atitinkančios pinigų sumos (300 Eur) konfiskavimas. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš 2022 m. rugsėjo 19 d. priimto nutarimo matyti, kad juo nutarta atskirti ikiteisminį tyrimą nenustatytų asmenų atžvilgiu dėl kitų daiktų vagystės į atskirą tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

V. G. ir T. N. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla ir tam, kas pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamųjų V. G. ir T. N. kaltė, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis V. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. vasario 19 d., apie 22.25 val., jis susitiko su kitu kaltinamuoju T. N. prie Geležinkelio stoties, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą nuėjo į sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), jo durys buvo praviros, viduje stovėjo dvi kolonėlės (subuferiai). Kaltinamojo V. G. teigimu, jis su T. N. pamanė, kad kolonėles galėtų parduoti ir gauti pinigų, todėl nusprendė jas pavogti, tačiau išeinant iš sandėliuko su kolonėlėmis buvo pastebėti ir sulaikyti P. J. Iš esmės analogiškas veikos padarymo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir kaltinamasis T. N., kuris taip pat pripažino savo kaltę dėl pasikėsinimo įvykdyti kolonėlių vagystę iš minėto sandėliuko. Tokie kaltinamųjų parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo – pastato administratoriaus – P. J. duoti parodymai, iš kurių matyti, kad būtent jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pastebėjo kaltinamuosius, kurie iš sandėliuko nešė kolonėlę, ir juos sustabdė, o po to iškvietė policijos pareigūnus. Kaltinamųjų sulaikymo aplinkybės, nukentėjusiojo ir liudytojo paaiškinimai, duoti į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, užfiksuoti liudytojo (policijos pareigūno) V. K. apklausos protokole.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, jog kaltinamieji V. G. ir T. N. pasikėsino pagrobti svetimą turtą (1 500 Eur vertės), įsibrovę į patalpą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo pastebėti ir sulaikyti pastato administratoriaus, darytina išvada, jog veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas padaryti vagystę, t. y. nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamieji V. G. ir T. N. pareiškė sutinkantys su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Nukentėjusiajam išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Turimais duomenimis, skundų, prašymų negauta.

Dėl V. G. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę V. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmiausia teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam V. G., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, kartu su kitu kaltinamuoju pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. G. – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, praeityje du kartus teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo paskirtos baudos. Teismo vertinimu, piniginio pobūdžio bausmės kaltinamojo V. G. elgesiui neturėjo teigiamos įtakos, jis pakartotinai nusikalto, tik šįkart – vedamas savanaudiškų paskatų, kadangi siekė pagrobti svetimą turtą, jį realizuoti ir taip gauti pajamų, kaltinamojo veikos sunkėja. Kaltinamasis V. G. ne kartą yra baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, turi galiojančių administracinių nuobaudų, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra. Teismo vertinimu, V. G. linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, jo antivisuomeninės nuostatos yra pakankamai aiškiai susiformavusios. Visa tai rodo, kad V. G. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad V. G. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant didesnį už šios rūšies bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu V. G. taikytini BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 48 straipsnio 6 dalyje numatyti įpareigojimai.

Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė, kartu su taikomais įpareigojimais, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka nuo 2022 m. vasario 19 d. 23.20 val. iki 2022 m. vasario 21 d. 15.06 val. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl T. N. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę T. N., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pirmiausia teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam T. N., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, kartu su kitu kaltinamuoju pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį T. N. – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), užsiima individualia veikla, praeityje keliolika kartų teistas, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, tiek iki veikos padarymo, tiek ir po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas administracine tvarka, veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra. Teismo vertinimu, T. N. linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, jo antivisuomeninės nuostatos yra pakankamai aiškiai susiformavusios. Visa tai rodo, kad T. N. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad T. N. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant didesnį už šios rūšies bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu T. N. taikytini BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 48 straipsnio 6 dalyje numatyti įpareigojimai.

Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė, kartu su taikomais įpareigojimais, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam T. N. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis T. N. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2022 m. vasario 19 d. 23.20 val. iki 2022 m. vasario 21 d. 15.42 val. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam T. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, darbo paieška ar lankymusi gydymosi įstaigoje, ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. G. vienerių metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, darbo paieška ar lankymusi gydymosi įstaigoje, ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti V. G. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 19 d. 23.20 val. iki 2022 m. vasario 21 d. 15.06 val. (t. y. dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

T. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, darbo paieška ar lankymusi gydymosi įstaigoje, ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. N. vienerių metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, darbo paieška ar lankymusi gydymosi įstaigoje, ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti T. N. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 19 d. 23.20 val. iki 2022 m. vasario 21 d. 15.42 val. (t. y. dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.