Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-305/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-17
Bylos Nr.
1A-305/2014
Teisminio proceso Nr.
1-30-9-00031-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Šiukšta, Audronė Kartanienė (pran.), Laima Garnelienė
Nuteistasis
A. P.
Advokatai
Robertas Skėrys
Baudžiamoji byla Nr. 1A-305/2014Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00031-2009-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.6.2.; 2.4.6.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Audronės Kartanienės,

teisėjų Laimos Garnelienės, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,nuteistajam A. P.,jo gynėjui advokatui Robertui Skėriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Laimos Rokanskienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį – 35 MGL (4 550 Lt) dydžio bauda.

BK 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į paskirtą bausmę įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. sausio 5 d. iki 2012 m. sausio 19 d., galutinė bausmė A. P. nustatyta 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda.

A. P. dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. buvo kaltinamas tuo, jog pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą:

A. P., dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), direktoriumi, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus 2006-03-12 darbo sutartyje Nr. 4, ir užimamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tyčia pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – pinigines lėšas, minėtu laikotarpiu iš įmonės kasos paėmė 230 745,62 litus, jų panaudojimo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 230 745,62 Lt vertės turtą.

Šalies argumentai

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė L. Rokanskienė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendį pakeisti: nuosprendžio dalį, kurioje A. P. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį - A. P. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę A. P. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. sausio 5 d. iki 2012 m. sausio 19 d. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Skunde apeliantė atkreipia dėmesį į kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką turto pasisavinimo bylose (BK 183 straipsnis). Nurodo, jog šis teismas, aiškindamas turto pasisavinimo požymius, konstatavo, kad vien kaltininko parodymai, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, nepateikus konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pažymi, kad pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių negalima patikrinti procesinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012). Nagrinėjamoje byloje, kaip teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovės grynieji pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms (išmokėti komandiruotpinigiai vairuotojams, nupirktos statybinės medžiagos, įkurtas autoservisas, atlikti automobilių remonto darbai), pagrįsta vien tik kaltinamojo A. P. parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai. Kaltinamasis A. P. nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti konkrečių asmenų ar įmonių, iš kurių įsigijo prekes, negalėjo nurodyti įsigytų prekių, už jas sumokėtų pinigų sumų, asmenų, kuriems mokėjo ir kiek už paslaugas. Taip pat negalėjo nurodyti, už kurį laikotarpį jis turėjo buhalterinius dokumentus, kada ir prie kokių aplinkybių jie dingo. Mano, kad teismas, savaip interpretuodamas liudytojų L. K., A. G., V. A., R. R., R. Š., P. M. ir A. K. parodymus bei specialisto išvadą, nepagrįstai juos vertino, kaip neva patvirtinančius A. P. nurodytas aplinkybes ir paneigiančius jo kaltę.

Apeliantė pažymi, kad liudytojo P. M. parodymai jai kelia abejones. Tai prokurorė argumentuoja tuo, kad šis liudytojas prekių nepirko, pinigų nemokėjo, nurodyti asmenų, kuriems už darbą buvo mokami pinigai, negalėjo. Apeliantei kelia abejones ir P. M. nurodyta serviso įrengimui išleista suma. Pastarasis šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų neturėjo, jų nematė. Liudytojo R. Š. parodymai, sprendžiant iš kurių, pastarajam buvo žinoma, jog A. P. atidarinėjo servisą (duomenys neskelbtini), o įrengimams paėmęs paskolą, apeliantės nuomone, taipogi nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis tai, jog šis servisas buvo įrenginėjamas už bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ lėšas. Serviso įrengimas bei iš serviso veiklos gaunamos pajamos bendrovės buhalteriniuose dokumentuose neužfiksuoti, įrengimai įmonės bankroto administratoriui, neperduoti. Be to, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ už patalpų, kuriose, A. P. teigimu, buvo įrengtas servisas, nuomą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga virš 27 000 Lt, kas visete, pagal prokurorę, leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog servisas buvo įrengtas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, yra nepagrįsta.

Liudytojų V. A., A. K. ir A. G. parodymai, iš kurių matyti, kad jie, dirbdami UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo minimalų darbo užmokestį, kuris buvo pervedamas į jų asmenines sąskaitas, dienpinigius už komandiruotes, kuriuos jiems mokėjo A. P. grynais arba pavedimu, bei tai, kad kai kurie įmonės dokumentai buvo be darbuotojų parašų, patvirtinančių jiems išmokėtas sumas, prokurorės nuomone, neleidžia teigti, jog A. P. nepasisavino bendrovės pinigų, kad juos išmokėjo darbuotojams. Pažymi, jog A. P. vadovaujamos bendrovės kreditorių sąraše yra ne tik jo vairuotojas R. K., bet ir kitos bendrovės, individualios įmonės, kas, pagal apeliantę, paneigia kaltinamojo versiją, jog buvo mokami komandiruotpinigiai vairuotojams ar asmenims, dirbantiems pagal verslo liudijimą. Tai patvirtinančių dokumentų nėra. Bendrovės buhalterės Ž. B. ir J. J. patvirtino, kad įmonės direktorius A. P. buvo atsakingas už kasą ir šį darbą išmanė, reguliariai joms perduodavo tvarkingus, išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo argumentą, jog nėra nustatytas kaltinamojo A. P. padarytos žalos dydis įmonei „(duomenys neskelbtini)“, paneigia FNNT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus 2010-06-08 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog atlikus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus kasos dokumentus laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-05 šios bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentinis kasos likutis 2008-12-05 – 230 745,62 Lt grynųjų pinigų.

Prokurorės nuomone, aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina tai, kad kaltinamasis A. P. pasisavino bendrovės pinigus ir juos pavertė savo turtu, bei paneigia teismo išvadą, jog šiuos pinigus jis išleido įmonės reikmėms.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą nuteistasis A. P. prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendį.

Šalies argumentai

A. P. nesutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiuo metu formuojama teismine praktika, pagrįstai jį pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisino.

Nurodo, jog jo veiksmuose nėra subjektyviosios pusės pagrindinio požymio tiesioginės tyčios. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra nustatytas jo padarytos žalos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dydis. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet ir objektyvių aplinkybių visumą, iš kurių galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia. Taigi žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal buhalterinės apskaitos dokumentus. Šiuo atveju, pagal A. P. nuomonę, byloje neįrodyta, kad įmonė patyrė realią žalą. Byloje nustatytas tik piniginių lėšų trūkumo buhalterinis faktas. Tas faktas savaime nereiškia, kad pinigai pasisavinti. Nurodo, kad dalis šias lėšas pagrindžiančių dokumentų nebuvo išsaugota tik dėl aplaidžiai vestos buhalterinės apskaitos.

A. P. atkreipia dėmesį ir į savo parodymų nuoseklumą. Mano, kad jo nurodytas aplinkybes apie lėšų panaudojimą įmonės reikmėms patvirtina byloje apklaustų liudytojų L. K., A. G., V. A., R. K., P. M., A. K., R. Š., Ž. B., J. J. parodymai. Nurodo, jog apie 30 000 – 40 000 Lt buvo avansinės apyskaitos metams, lėšos išmokėtos vairuotojams. Tokios apyskaitos yra už du metus. Tokiu būdu susidaro apie 80 000 Lt. Avansinėmis apyskaitomis vairuotojams išmokėtas komandiruotpinigių sumas patvirtina ir bankroto administratorė L. K.. Tyrimą byloje atlikęs specialistas, nesant parašų, negalėjo užskaityti kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos kelis metus darbuotojams buvo mokami komandiruotpinigiai. Tačiau byloje liudytojais apklausti įmonės darbuotojai A. G., V. A., R. K. patvirtino, jog komandiruotpinigius gavo. Šių aplinkybių, A. P. nuomone, nepaneigia prokurorės skunde nurodoma aplinkybė, kad vienas iš darbuotojų yra kreditorių sąraše. Tai, kad R. K. kreipėsi į teismą kaip kreditorius, parodo tik tai, kad jam nebuvo pilnai sumokėtas darbo užmokestis. Apklaustas teisme R. K. patvirtino, kad komandiruotpinigius jis tikrai gavo.

Teigia, kad serviso su buitinėmis patalpomis įrengimui buvo išleista ne mažiau 50 000 Lt, ką, pagal A. P., patvirtino liudytojai P. M., R. Š. ir A. K.. Servisas buvo įrenginėjamas, jam išleista didelė dalis bendrovės lėšų, o už patalpų nuomą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaityta tik dėl bendrovės bankroto.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda už tai, kad aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau ši teismo nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. P. dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir priimtas naujas nuosprendis: A. P. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 200 MGL (26000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinus paskirtą bausmę su bausme, paskirta skundžiamu teismo nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinė subendrinta bausmė A. P. paskirta 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. sausio 5 d. iki 2012 m. sausio 19 d., galutinė bausmė A. P. nustatyta 172 MGL (22 360 Lt) dydžio bauda.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, konstatavus, kad apeliacinio teismo nuosprendis yra prieštaringas, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis A. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės L. Rokanskienės apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir A. P. dėl kaltinimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai išteisino, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai - aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, banko sąskaitos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinė nutartis Nr. 2K-138/2014).

Pažymėtina ir tai, kad kvalifikuojant fizinio asmens veiksmus pagal BPK 183 straipsnį kaip turto pasisavinimą, turi būti įvertintas ne tik tokių pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas (pvz., tai, kad jų paėmimas ir panaudojimas neparodytas įmonės apskaitos dokumentuose, kad jie, panaudoti ne tam konkrečiam tikslui, kuriam jie buvo skirti), bet ir tai, ar juos paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta reali žala. Darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, kaip pagrįstai skunde teigia apeliantė, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą (kasacinės nutartys Nr. 2K-171/2010, 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012).

Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), specialistės R. K. paaiškinimais, paties A. P., liudytojos L. L. K. parodymais) nustatyta, jog A. P., laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-05, paimdamas iš kasos, banko sąskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančias pinigines lėšas, tam tikros šių pinigų panaudojimo dalies nepagrindė atitinkamais dokumentais, neparodė jų įmonės buhalterinėje apskaitoje. Nustatyta ir tai, kad ne visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pateikti bankroto administratorei bei bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusiai specialistei, dėl ko įmonės dokumentinis kasos likutis – 230 745, 62 Lt buvo nustatytas ne iš visų, o tik iš tam tikros dalies tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentų. Dėl aplaidaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-15, A. P. kaltu prisipažino, jo atžvilgiu šioje dalyje yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Tuo tarpu kaltinimą dėl patikėto ir jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto - UAB „(duomenys neskelbtini)” specialaus tyrimo metu nustatyto dokumentinio kasos likučio 2008 m. gruodžio 5 d. – 230 745,62 Lt grynųjų pinigų pasisavinimo, A. P. viso proceso metu nuosekliai neigia ir tvirtina, kad šios piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms, t.y. vairuotojų komandiruotėms, darbo užmokesčiui, automobilių remontui, automobilių remonto dirbtuvių įrengimui (duomenys neskelbtini). Mano, kad buhalteriniai dokumentai, pagrindžiantys jam inkriminuojamą sumą, galėjo pasimesti persikraustymo metu, kai juos pastarasis vežiojosi iš vienos įmonės vietos į kitą. Pripažįsta, kad dėl darbo krūvio, buhalterinių žinių stokos, dalis dokumentų liko be parašų, laiku nebuvo perduoti į buhalteriją apskaitai.

Šių A. P. parodymų objektyviai paneigti bylos medžiaga negalima.

Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo ar nuteistojo parodymai, nežiūrint jų specifiškumo (suinteresuotas bylos baigtimi, nevaržomas priesaikos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, turi teisę laisvai rinktis gynybos taktiką), BPK 20 straipsnio prasme taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis. Todėl norint tokius parodymus atmesti, būtina nurodyti, kokie kiti savarankiški ir patikimi įrodymai paneigia kaltinamojo ar nuteistojo nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų, kaip jau minėta, byloje nėra. Priešingai, byloje užfiksuotus A. P. parodymus vienu ar kitu aspektu patvirtina liudytojų L. L. K., Ž. B., J. J., A. G., V. A., R. K., R. Š., P. M., A. K., S. K. parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie visete paneigia apeliacinio skundo argumentus.

Analizuojant liudytojomis apklaustų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterėmis dirbusių Ž. B. ir J. J. parodymus matyti, kad įmonės buhalterinę apskaitą jos tvarkė pagal direktoriaus A. P. pateiktus dokumentus. Tačiau, ar apskaitai buvo pateikiami visi buhalteriniai dokumentai, liudytoja J. J. negalėjo nurodyti. Be to, iš liudytojos Ž. B. parodymų matyti, kad yra buvę atvejų, kai direktorių reikėdavo paraginti pateikti dokumentus, dokumentus šis pateikdavo pavėluotai ir dėl to reikėdavo patikslinti apskaitą. Minėtos liudytojos patvirtino, kad už įmonės kasą, grynuosius pinigus, pavedimus buvo atsakingas įmonės direktorius A. P., jis išrašydavo ir kasos pajamų bei išlaidų orderius.

Byloje liudytoja apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. L. K. nurodė, kad A. P. bankroto administratoriui pateikė ne visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Pateikti dokumentai buvo nesutvarkyti, nesunumeruoti. Tarp pateiktų dokumentų buvo daug kasos išlaidų orderių be parašų, šiuose kasos išlaidų orderiuose nurodytos sumos bendrai galėjo siekti 80 000 – 100 000 Lt. Kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų buvo kasos išlaidų orderių be parašų, nurodyta ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 71-87). Šią aplinkybę patvirtina ir prie specialisto išvados pridėti kasos išlaidų orderiai Nr. 234, 249, 262, 286, 289, 296, 100 (2 t. b.l. 94-101). Atlikus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus kasos dokumentus ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. P.) laikotarpiu nuo 2008-01-04 iki 2008-06-30, 51 atveju kasos išlaidų orderiais pagrindė iš viso 32 942,36 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą darbuotojams. Kasos išlaidų orderiuose nepasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, grynuosius pinigus 32 942,36 Lt išmokėjęs kasininkas A. P., vyr. buhalterė Ž. B., bei, iš viso 32 942,36 Lt grynuosius pinigus gavę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (V. D. – 2380,38 Lt, V. A. – 2208,56 Lt, S. K. – 6856,72 Lt, A. G. – 5558,30 Lt, R. K. – 15938,40 Lt). Minėtuose 51 kasos išlaidų orderiuose išmokėjimo pagrindas nurodytas – pagal avanso apyskaitas, krovinio pervežimui. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. P.) laikotarpiu nuo 2008-03-15 iki 2008-11-04, pagal 8 kasos išlaidų orderius pagrindė 4101,33 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams. Kasos išlaidų orderiuose nepasirašė iš viso 4101,33 Lt darbo užmokesčio gavę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai: vadybininkas P. M. – 2407,72 Lt, pagalbinis darbininkas A. K. – 407,20 Lt, meistras – vadybininkas M. P. – 1286,41 Lt. Ir nors byloje apklausta ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė R. K. parodė, kad dalį sumų, nurodytų kasos išlaidų orderiuose ir mokėjimo žiniaraščiuose be pinigų gavėjo parašo, ji skaičiavo kaip išmokėtas, tačiau, sprendžiant iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, į bendrą 4705,76 lt darbuotojams išmokėtą darbo užmokesčio sumą, buvo įskaičiuota tik nedidelė -1580,01 Lt pinigų suma, išmokėta pagal kasos išlaidų orderius Nr. 289, 296, 303, be pinigų gavėjo parašo (2 t. b.l. 75, 78, 98, 99, 303, 3 t. b.l. 6). Kitus tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius bei avanso apyskaitas, krovinio pervežimui, kuriuose nebuvo gavėjų parašų, viso 35463,68 Lt sumai, tyrimą atlikusi specialistė vertino vienareikšmiai, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintu „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 punktą, iš kurio seka, kad „jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“ (2 t. b.l. 75, 3 t. b.l. 5). Šios savo išvados specialistė R. K. nepaneigė.

Siekiant patikrinti A. P. parodymus ir nustatyti, ar įmonės darbuotojams, t. y. vairuotojams buvo mokami komandiruotpinigiai, darbo užmokestis grynaisiais pinigais, ar jie pasirašinėjo kasos išlaidų orderiuose ar ne, ar gavo kasos išlaidų orderiuose be gavėjo parašų, nurodytas pinigų sumas, liudytoju buvo apklaustas ne vienas šios įmonės buvęs darbuotojas. Liudytojais apklausti įmonės vairuotojai R. K., A. G., V. A., S. K. patvirtino, kad jiems buvo mokami komandiruotpinigiai grynaisiais, juos mokėdavo įmonės direktorius A. P.. Liudytojas R. K. parodė, jog išvykstant į komandiruotes buvo išmokamos įvairios sumos, nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. Liudytojai R. K., A. G., V. A. patvirtino, kad kasos išlaidų orderiuose be gavėjo parašo nurodytas pinigų sumas jie gavo. Įmonės vairuotojai nurodė ir tai, kad grįžę iš reiso, A. P. pateikdavo komandiruotės išlaidas patvirtinančius dokumentus. Be to, kaip parodė liudytojas R. K., ne kartą komandiruotės metu užsienyje reikėjo remontuoti ir automobilius. Buvo atvejai, kai į užsienį (Lenkiją) atvažiuodavo A. P. ir klausimą dėl automobilio remonto išspręsdavo vietoje. Aukščiau aptarti liudytojų parodymai, vertinant juos specialisto išvados aspektu (pavyzdžiui, tyrimui buvo pateikti kasos išlaidų orderiai, avanso apyskaitos, krovinio pervežimui be pinigų gavėjų parašų, pagal kuriuos laikyta, kad pinigai nebuvo išmokėti, tuo tarpu byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog pinigus pagal tokius kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas, krovinio pervežimui, jie gavo), neleidžia abejoti A. P. parodymais, iš kurių seka, kad bendrovės grynaisiais pinigais buvo mokami komandiruotpinigiai, pavedimu arba grynaisiais pinigais sumokamas darbo užmokestis ar apmokama už automobilių remontą, to tinkamai neįforminus.

Byloje esantys įrodymai tam tikru aspektu patvirtina ir A. P. nurodytas aplinkybes dėl įmonės lėšų panaudojimo autoserviso įrengimui. Kaip matyti iš įmonės buhalterės J. J. parodymų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė krovinių Europos Sąjungoje bei Lietuvoje pervežimu, ekspedijavimo paslaugomis. Be to, (duomenys neskelbtini), nuomojamose patalpose buvo teikiamos automobilių remonto paslaugos. Liudytoju apklaustas P. M. parodė, kad 2008 m. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku pagal verslo liudijimą, buvo atsakingas už serviso (duomenys neskelbtini) gatvėje statybas ir įrengimą. Servisas buvo įrenginėjamas išnuomotose patalpose, kuriose buvo tik stogas, sienos, kiauros durys ir šiukšlės. Išvežę šiukšles, įrengė servisą, ofisus, buitines patalpas. Serviso įrengimui iš firmos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis parvežė tinką, gipsą, klijus, pagrindus vidaus darbams. Čekius atiduodavo A. P.. Medžiagas servisui jis vežė ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitų įmonių neprisimena. Serviso įrengimui medžiagas pirko A. P., arba suderinęs su A. P., tai darė jis. Pagal P. M. paskaičiavimą, vien medžiagoms buvo išleista apie 50 000 Lt, bendra suma su darbais buvo apie 80 000 Lt. Nurodė, kad servise tuo metu dirbo maždaug 10 žmonių, žmonių paieška rūpinosi A. P.. Žmonės, jo žiniomis, ten dirbo taip pat pagal verslo liudijimus. Šio liudytojo teigimu, servisas pradėjo funkcionuoti jo įrengimo metu, jame matė padangų montavimo stakles. Servisas buvo skirtas sunkvežimių remontui. Įrengęs servisą, iš darbo išėjo. Bendrovė su juo atsiskaitė. Pinigai jam buvo mokami ir per banką, ir grynais.

Abejoti šio liudytojo parodymais, priešingai nei skunde teigia apeliantė, taipogi nėra jokio pagrindo, kadangi jie pagrįsti ir kita bylos medžiaga. Iš aukščiau paminėtos specialisto išvados matyti, jog P. M. pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) už demontavimo darbus buvo sumokėta 12 000 Lt (2 t. b.l. 78, 3 t. b.l. 6). Šią aplinkybę patvirtino ir specialistė R. K.. Liudytojo R. K. teigimu, įmonėje buvo įrenginėjamas autoservisas, ten dirbo žmonės, vyko remonto darbai. Grįžęs iš reiso, palikdavo mašiną ir ją per išeigines kažkas suremontuodavo. Ar tai buvo įmonės žmonės, ar samdyti, nežino. Iš liudytojo S. K. parodymų taip pat matyti, kad komandiruotės Lenkijoje metu sugedus automobiliui, jis buvo suremontuotas (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame garaže. Iš liudytojo A. K. parodymų seka, jog jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservise, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, pagalbiniu darbininku, prie mašinų remonto ir pastato įrengimo. Liudytoju apklaustas R. Š. nors ir negalėjo patvirtinti, kad servisas veikė, tačiau nurodė, jog buvo girdėjęs tai, kad A. P., (duomenys neskelbtini) gatvėje 27a, įrenginėja servisą. Aukščiau išdėstytais liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais nustatytas aplinkybes patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai - 2007 m. gruodžio 4 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomotos 352,06 kv.m. bendro ploto negyvenamosios patalpos ir 67,42 kv.m. bendro ploto papildomos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais patvirtinta ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas šiai bendrovei susidarė dėl minėtų negyvenamųjų patalpų nuomos, komunalinių patarnavimų bei priskaičiuotų delspinigių už 2008 m. birželio – spalio mėnesių laikotarpį, kas negali būti tapatinama su bendrovės išleistomis lėšomis serviso įrengimui (6 t. b.l. 133-141, 144-156). Be to, sprendžiant iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens ataskaitos, 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašę lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis turtas, tame tarpe suvirinimo aparatas, kompresorius, elektrinis veržliasukis, padangų montavimo bei padangų balansavimo stendai. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų nevykdymo, visos lizingo sutartys vienašališkai buvo nutrauktos, o turtas grąžintas lizingo bendrovei (1 t. b.l. 5-10). Nustatytos aplinkybės kaip tik ir atsako į apeliacinio skundo argumentą, kodėl serviso įrengimai nebuvo perduoti įmonės bankroto administratoriui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose negyvenamosiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), už įmonės lėšas buvo įrengtas autoservisas ir jame buvo atliekami automobilių remonto darbai. Šios išvados negali paneigti ir apeliacinio skundo argumentas, t.y. tai, kad serviso įrengimas bei iš jo veiklos gaunamos pajamos nebuvo užfiksuoti bendrovės apskaitoje. Byloje nustatyta, jog ne visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo išsaugoti ir pateikti tyrimui. Dėl šios priežasties, kaip jau minėta, įmonės finansinės veiklos vertinimas atliktas bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentinis kasos likutis – 230 745,62 Lt grynųjų pinigų, nustatytas, tik iš dalies tyrimui pateiktų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Tuo tarpu vien pinigų paėmimo faktu ar dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą, nepateikimu, negali būti grindžiamas visos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje kvalifikavimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-831/2006, Nr. 2K-575/2010). Veikos kvalifikavimą, kaip jau minėta, lemia kaltininko veiksmų atitiktis visiems BK 183 straipsnio dispozicijos požymiams. Šiuo gi atveju, priešingai nei mano apeliantė, byloje surinkti įrodymai neleidžia padaryti vienareikšmės išvados, jog A. P., patikėtą ir buvusį jo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, neteisėtai pavertė savo turtu ir tokiais savo veiksmais bendrovei padarė realią (ne dokumentinę) turtinę žalą. Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma negali paneigti A. P. parodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog A. P. skundžiamu teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas pagrįstai, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Laimos Rokanskienės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Audronė KartanienėTeisėjai Laima GarnelienėLinas Šiukšta