Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų mechanika“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-134-227/2013 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų mechanika“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Ignika“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų mechanika“ 2013 m. balandžio 18 d. ir 2013 m. balandžio 5 d. kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo, administratoriaus darbo ataskaitos ir administravimo išlaidų patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Administratorius prašė panaikinti 2013 m. balandžio 5 d. įvykusio BUAB „Statybų mechanika“ kreditorių komiteto nutarimus, priimtus 1.2., 7.1 ir 2 klausimais, ir patvirtinti jo darbo ataskaitą. Nurodė, kad kreditorių komitetas, svarstydamas dienotvarkės tvirtinimo klausimą (1.2 p.), kreditoriaus VSDFV Panevėžio skyriaus pasiūlymu į dienotvarkę papildomai įtraukė 7 punktą „Kiti klausimai“, kurio 7.1 punktu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos patvirtino 50 000 Lt + PVM administravimo išlaidų sumą, o 2 punktu nepatvirtino administravimo išlaidų. Minėti nutarimai turi būti panaikinti dėl procedūrinių pažeidimų, kadangi susirinkime iš penkių kreditorių komiteto narių dalyvavo keturi nariai, o viena jų – L. K. – balsavo paštu. Kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius tik posėdžio metu pasiūlė į susirinkimo dienotvarkę įtraukti klausimą dėl administravimo išlaidų tvirtinimo ir kreditorių komiteto nariai priėmė šiuo klausimu nutarimą, taip pažeisdami: 1) kreditorių komiteto darbo reglamento, patvirtinto 2011 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkime, 3.8 punktą, nustatantį, kad asmenys, rengiantys klausimus kreditorių komitete, ne vėliau kaip prieš 6 darbo dienas turi pateikti administratoriui dokumentus, susijusius su ruošiamu klausimu ir sprendimo projektą; 2) kreditorių komiteto narės L. K. teisę susipažinti su dienotvarkės 1.2 ir 7.1 punkte svarstytinais nutarimų projektais, išreikšti savo nuomonę; 3) ĮBĮ 25 straipsnio 4 punktą; 4) lygiateisiškumo principą; 5) prieštarauja teismų praktikai: 3k-3-467/2008. 7.1 punkto nutarimas turi būti panaikintas ir tuo pagrindu, kad jis pažeidžia teisėtų lūkesčių, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus, prieštarauja 2011 m. lapkričio 4 d. kreditorių komiteto susirinkimo protokolu Nr. 3 patvirtintai administravimo išlaidų sąmatai, kurioje nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos buvo patvirtinta bendra 223 000 Lt + PVM administravimo išlaidų suma: administratoriaus užmokestis 126 000 Lt + PVM ir 97 000 Lt + PVM administravimo išlaidos. 2011 m. lapkričio 4 d. priimtas nutarimas nepanaikintas, galiojantis ir jo pagrindu pasirašytas priedas Nr. 2 prie pavedimo sutarties. Skundžiamu nutarimu kreditorių komitetas naujai svarstė administravimo išlaidų sąmatą ir atgaline data patvirtino ženkliai mažesnio dydžio administravimo išlaidų sąmatą. AB SEB bankas klaidingai nurodė, kad kreditorių komitetas 2013 m. kovo 5 d. nepatvirtino administravimo išlaidų sąmatos nuo 2011 m. gruodžio 1 d., todėl administratorius negalėjo naudoti lėšų įmonės administravimui ir administratoriaus atlyginimo mokėjimui. 2013 m. kovo 5 d. kreditorių komiteto nariai svarstė naują AB SEB bankas pasiūlymą patvirtinti 25 000 Lt bendrą administravimo išlaidų sumą, tačiau jis dėl balsų daugumos trūkumo nebuvo priimtas. Todėl liko galioti 2011 m. lapkričio 4 d. kreditorių komiteto nutarimas. Teigia, kad kreditorių komitetas nepatvirtino administratoriaus darbo ataskaitos, iš esmės nepateikęs jokių argumentų. Tvirtina, kad administratorius, atsižvelgęs į kreditorių komiteto narių pastabas, pateikė detalizuotą, papildytą administratoriaus darbo ataskaitą ir ją pagrindžiančius dokumentus, todėl prašė teismo ją patvirtinti. Nurodė, kad administratoriui yra priskaičiuota ir išmokėta: 205 289,37 Lt atlyginimas administratoriui, 123 673,58 Lt administravimo išlaidų ir 136 893,11 Lt administravimo išlaidų, susijusių su vykdyta ūkine veikla.

Administratorius taip pat prašė panaikinti 2013 m. balandžio 18 d. įvykusio BUAB „Statybų mechanika“ kreditorių komiteto nutarimą, priimtą 2-uoju klausimu „Netvirtinti administravimo išlaidų“. 2013 m. balandžio 5 d. nebuvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita dėl to, kad nebuvo išskirtos ūkinės-komercinės veiklos pajamos – išlaidos, sietinos su atliktais darbais. Todėl 2013 m. balandžio 18 d. kreditorių komiteto susirinkimui administratorius pateikė detalizuotą, papildytą administratoriaus darbo ataskaitą ir ją pagrindžiančius dokumentus, tačiau kreditorių komiteto nariai į tai neatsižvelgė ir nemotyvuotai nepatvirtino patirtų išlaidų. 2011 m. lapkričio 4 d. kreditorių komitetas patvirtino bendrą 223.000 Lt + PVM administravimo išlaidų sumą ir šis nutarimas galiojo iki 2013 m. balandžio 5 d. kreditorių komiteto susirinkimo nutarimų, kurie apskųsti. Kreditorių komitetas, netvirtindamas administravimo išlaidų, vilkina bankroto procesą. Be to, 2012 m. kovo 22 d. kreditorių komiteto susirinkimas nutarimo 2 punktu patvirtino administravimo išlaidų 198 786,53 Lt sumai detalizaciją už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. kovo 1 d., kurią sudaro: 112 341,49 Lt administravimo išlaidos ir 86 445,04 Lt ūkinės- komercinės veiklos išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Dėl 2013 m. balandžio 5 d. komiteto susirinkimo nutarimo

Dėl 2013 m. balandžio 5 d. komiteto susirinkimo nutarimo 1. 2 . klausimo

2013 m. balandžio 5 d. BUAB „Statybų mechanika“ kreditorių komiteto susirinkimo metu buvo siūloma tvirtinti administratoriaus pasiūlytą susirinkimo darbotvarkę pagal kreditorių komiteto nariams pateiktus pranešimus. VSDFV Panevėžio skyriaus atstovė pasiūlė į susirinkimo darbotvarkę įtraukti 7 p. „Kiti klausimai“. „Už“ balsavo 4 iš 5 kreditorių komiteto nariai, nebalsavo – L. K.. Taigi 2013 m. balandžio 5 d. BUAB „Statybų mechanika“ kreditorių komiteto susirinkimo nutarimo 1.2. klausimu buvo nutarta patvirtinti administratoriaus pasiūlytą susirinkimo darbotvarkę pagal kreditorių komiteto nariams pateiktus pranešimus su VSDFV Panevėžio skyriaus atstovės siūlymu į susirinkimo darbotvarkę įtraukti 7 p. „Kiti klausimai“. Apelianto nuomone, šis kreditorių komiteto susirinkimo nutarimas 1.2. klausimu turėtų būti panaikintas, nes ne visi kreditorių komiteto nariai turėjo galimybę pasisakyti šiuo klausimu (t. y. L. K., kuri balsavo paštu pagal bankroto administratoriaus suformuluotą kreditorių komiteto susirinkimo darbotvarkę), šiuo nutarimu buvo pažeistas kreditorių komiteto susirinkimų darbo reglamento 3.8 p., kuriame numatyta, jog asmenys, rengiantys klausimus svarstyti komiteto posėdyje, privalo ne vėliau kaip prieš 6 darbo dienas iki posėdžio dienos pateikti administratoriui dokumentus, susijusius su ruošiamu klausimu ir sprendimų projektus bei šiuo nutarimu buvo pažeistas ĮBĮ 25 str. 4 p. ir lygiateisiškumo principas.

ĮBĮ 25 str. 4 p. (ĮBĮ redakcija, galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2011 m. spalio 1 d.; ši įstatymo redakcija taikytina atsižvelgiant į tai, jog UAB „Statybų mechanika“ bankroto byla yra iškelta 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 14 d.) numato, jog kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu jo posėdžiuose dalyvauja daugiau nei pusė narių. Vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą. Kreditorių komitetas priima nutarimus paprasta balsų dauguma.

Iš bylos medžiagos (b. l. 35-37, t. 10) matyti, kad 2013 m. balandžio 5 d. BUAB „Statybų mechanika“ kreditorių komiteto susirinkime dalyvavo 4 iš 5 kreditorių komiteto narių, t. y. AB SEB banko atstovas M. B., VĮ „Turto bankas“ atstovė R. L., AB „SEB lizingas“ atstovas A. B., VSDFV Panevėžio skyriaus atstovės A. S. ir L. S.. Taigi BUAB „Statybų mechanika“ kreditorių komiteto susirinkime dalyvavo daugiau nei pusė kreditorių komiteto narių. Šiuo požiūriu ginčijamas kreditorių komiteto susirinkimo nutarimas laikytinas teisėtu ir atitinkančiu anksčiau nutartyje nurodytą teisinį reglamentavimą.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad už ginčijamo kreditorių komiteto susirinkimo nutarimo 1.2. klausimą balsavo 4 iš 5 kreditorių komiteto nariai, nebalsavo – L. K.. Kaip minėta, kreditorių komitetas priima nutarimus paprasta balsų dauguma. Šiuo atveju už 1.2. klausimą balsavo didžioji dalis kreditorių komiteto narių. Atitinkamai tai leidžia teigti, kad ginčijamas kreditorių komiteto susirinkimo nutarimas laikytinas teisėtu ir šiuo požiūriu.

Vertinant, ar buvo pažeista kreditorių komiteto narės L. K. teisė būti išklausytai ir kreditorių lygiateisiškumo principas, yra svarbi pačios L. K. pozicija. Atsiliepime į skundą (b. l. 45-46, t. 10) ji nurodo, kad dėl galimybės susipažinti su 1.2. punkte ir 7.1. punkte svarstytais nutarimų projektais kreditorė pretenzijų neturi ir prašo skundą šioje dalyje atmesti. L. K. pažymi, jog jos teisės nebuvo pažeistos. Esant tokiai L. K. pozicijai, konstatuoti, jog buvo pažeistos jos teisės ir kreditorių lygiateisiškumo principas, nėra pagrindo.

Kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra pagrindo pripažinti, jog L. K. teisės buvo pažeistos dar ir todėl, kad ji žinojo apie susirinkimą, priimtų kreditorių komiteto susirinkimo nutarimų neginčijo, o, be to, jos dalyvavimas bei balsavimas „prieš“ nebūtų nulėmęs kitokio kreditorių komiteto susirinkimo nutarimo priėmimo.

Atskirajame skunde nurodoma, kad ginčijamu nutarimu buvo pažeistas kreditorių komiteto susirinkimų darbo reglamento 3.8 p., kuriame numatyta, jog asmenys, rengiantys klausimus svarstyti komiteto posėdyje, privalo ne vėliau kaip prieš 6 darbo dienas iki posėdžio dienos pateikti administratoriui dokumentus, susijusius su ruošiamu klausimu ir sprendimų projektus. Teismas sutinka su apelianto pozicija, jog šiuo atveju buvo pažeista minėta kreditorių komiteto susirinkimų darbo reglamento nuostata, tačiau vertina, jog šiuo atveju šis pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėto kreditorių komiteto susirinkimo nutarimo. Pažymėtina, jog kreditorių komiteto susirinkimo nutarimo panaikinimas formaliais pagrindais nepagrįstai užvilkintų BUAB „Statybų mechanika“ bankroto procesą, pažeistų šios įmonės kreditorių interesus bei paneigtų viešąjį interesą, kuris neabejotai egzistuoja nagrinėjamoje byloje.

Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog 2013 m. balandžio 5 d. komiteto susirinkimo nutarimas 1. 2 . klausimu atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisėtas, o jo naikinti nėra pagrindo.

Dėl 2013 m. balandžio 5 d. komiteto susirinkimo nutarimo 2 . klausimo

ĮBĮ 23 str. 4 p. įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. ĮBĮ 25 str. 2 d. numato, jog kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų. Dėl šios priežasties pripažintina, kad kreditorių komitetas turi tapačias teises kaip ir kreditorių susirinkimas. Jei kreditorių susirinkimas ar kreditorių komiteto susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas.

Atsižvelgiant į tai, kad administratorius yra atskaitingas kreditorių susirinkimui ir vykdo šio susirinkimo sprendimus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p.), kad administratoriaus ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas tvirtinti kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 4 p.), kad kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimami kreditorių balsų, priklausančių nuo patvirtintų jų reikalavimų sumos, dauguma (ĮBĮ 24 str. 1 d.), darytina išvada, kad administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi susiklosto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 str. prasme. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kol prievolės įvykdymas nepriimtas, pareigą įrodyti, kad prievolė įvykdyta ir įvykdyta tinkamai, turi skolininkas (CK 6.123 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Import Export Nord“, bylos Nr. 3K-3-444/2005). Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas šioje byloje reiškia tai, kad būtent atsakovui (bankroto administratoriui) tenka pareiga įrodyti, jog jis tinkamai įvykdė pavedimo sutartyje nustatytas pareigas.

Nagrinėjamoje byloje kreditorių komitetas nepatvirtino administratoriaus darbo ataskaitos įvertinęs tai, kad, nors administratoriaus ataskaitoje detaliai išvardinti atlikti darbai, tačiau nėra pakankamai aiškios administravimo išlaidos bei ūkinės-komercinės veiklos pajamos. Kreditorių komiteto nuomone, nesant aiškios informacijos, negalima tinkamai įvertinti administravimo išlaidų poreikio ir būtinumo. Kreditorių komitetui taip pat kėlė abejonių poreikis naudotis UAB „Finresta“ ir advokatų profesinės bendrijos KSP Group paslaugomis bei UAB „Finresta“, UAB „Ignika“ ir advokatų profesinės bendrijos KSP Group išlaidos. Administratoriaus veiklos ataskaitoje nepateikta išsami informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuris atliekamas dėl lėšų panaudojimo teisėtumo, kas neabejotinai yra svarbu kreditoriams, 2012 m. kovo 22 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolas surašytas neteisingai, jame neteisingai užfiksuoti priimti nutarimai, kreditoriai administratorių įpareigojo tai ištaisyti, įtraukti klausimo nagrinėjimą į 2013 m. balandžio 5 d. kreditorių komiteto susirinkimo darbotvarkę bei administratoriaus veiklos ataskaitą, tačiau to padaryta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog savo veiksmais pats administratorius pripažino, jog minėtos kreditorių komiteto pastabos yra pagrįstos, t. y. administratorius 2013 m. balandžio 18 d. teikė kreditorių komitetui atskirai ūkinės-komercinės veiklos ir administravimo išlaidas. Duomenys, tikslinantys administratoriaus veiklos ataskaitą, buvo teikiami ir teismui. Taigi nagrinėjamu atveju vertintina, kad administratoriaus pateikta darbo ataskaita buvo ydinga ir kad administratorius neįrodė, jog jis tinkamai įvykdė pavedimo sutartyje nustatytas pareigas. Šios aplinkybės patvirtina, jog 2013 m. balandžio 5 d. kreditorių komiteto susirinkimo metu jo nariai turėjo pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos. Kartu teismas vertina, kad šiuo atveju teismas taip pat negali patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos, nes teismui nebuvo pateikta susisteminta ataskaita, iššifruotos sumos ir nebuvo paaiškintas jų panaudojimas.

Dėl 2013 m. balandžio 5 d. komiteto susirinkimo nutarimo 7. 1. klausimo

Byloje nustatyta, kad 2011 m. sausio 14 d. nutartimi teismas patvirtino 10 000 Lt per mėnesį dydžio administravimo išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo. 2011 m. gegužės 31 d. kreditorių komiteto susirinkimas protokolu Nr. 2 nuo bankroto bylos iškėlimo (t. y. nuo 2010 m. gruodžio 14 d.) iki 2011 m. gruodžio 1 d. patvirtino 2 200 Lt per mėnesį (neįskaitant mokesčių) dydžio administratoriaus atlyginimą ir 12 507,23 Lt per mėnesį (neįskaitant mokesčių) administravimo išlaidas. 2011 m. lapkričio 4 d. kreditorių komiteto susirinkimas nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro patvirtino 223 000 Lt + PVM dydžio administravimo išlaidas, iš kurių 126 000 Lt + PVM sudaro administratoriaus darbo užmokestis. 2013 m. balandžio 5 d. kreditorių komiteto susirinkimas nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro patvirtino 50 000 Lt + PVM dydžio administravimo išlaidas, iš kurių 20 000 Lt + PVM sudaro administratoriaus darbo užmokestis.

Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo tenkintas jo prašymas panaikinti 2013 m. balandžio 5 d. kreditorių komiteto susirinkimo nutarimą 7.1. klausimu, kuriuo nepatvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Apeliantas prašo patvirtinti šią administravimo išlaidų sąmatą.

ĮBĮ 23 str., apibrėžiančio kreditorių susirinkimo kompetenciją, 5 p. nustatyta kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti administravimo išlaidų mokėjimų eilę, tvarką. Ši nuostata detalizuota ĮBĮ 36 str. 2 d., nustatančioje, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Pagal ĮBĮ 36 str. 1 d. pirmiausia apmokamos įmonės administravimo išlaidos. Tačiau atlyginamos ne visos administratoriaus nurodomos, o tik faktiškai bankrutavusios įmonės administravimo veikloje turėtos išlaidos, kurios atitinka ĮBĮ nurodytą paskirtį ir rūšis bei dėl kurių buvo susitarta. Administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi taupiai ir efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų gali būti skundžiamas teismui. Kadangi įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, tai teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta UAB ,,Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010).

Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus paneigtini apelianto teiginiai, jog teismas neturi teisės šį klausimą perduoti spręsti kreditorių komitetui. Kaip minėta, ĮBĮ suteikia kompetenciją būtent kreditoriams tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Teismas galėtų nepaisyti šios kreditorių kompetencijos tais atvejais, kai yra nustatytas kreditorių piktnaudžiavimas savo teisėmis. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Jų nenurodoma ir atskirajame skunde. Priešingai, šiuo atveju kreditorių komitetas aktyviai domisi BUAB „Statybų mechanika“ bankroto procesu, administratoriaus veikla, administravimo išlaidų racionaliu panaudojimu. Bylos medžiaga patvirtina, kad dalis administravimo išlaidų kelia abejonių savo skaidrumu, t. y. už advokatų profesinės bendrijos KSP Group teisines paslaugas išieškant skolą iš UAB „Utenos lytagra“ ir D. K. įmonės buvo sumokėta 2 700 Lt, o išieškota skola sudarė tik 308,55 Lt, UAB „Finresta“ direktorę ir bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį sieja artimi giminystės ryšiai, kas kelia abejonių mokėjimų už UAB „Finresta“ paslaugas dydžio ir t. t. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą perdavė spręsti kreditorių komitetui. Atitinkamai yra netenkintinas apelianto prašymas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą.

Sutiktina su apelianto pastebėjimu, jog nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo grąžinta kreditoriams spręsti administravimo išlaidų patvirtinimo klausimą būtent nuo 2011 m. vasario 14 d. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, administratoriaus ir kreditorių komiteto nesutarimai yra kilę dėl administravimo išlaidų už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis yra keistina, nurodant, jog kreditorių komitetui yra perduotinas iš naujo spręsti klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

Atskirajame skunde nurodoma, kad kreditoriai 2012 m. kovo 22 d. patvirtino administravimo išlaidų detalizaciją 198 786,53 Lt sumai nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. vasario 29 d., todėl kreditoriai turi teisę spręsti dėl administravimo išlaidų patvirtinimo nuo atitinkamai 2012 m. kovo mėnesio. Visų pirma, pažymėtina, kad šia detalizacija nėra pagrindo remtis kaip įrodymu, nes yra abejotina jos patikimumu. Teismo yra nustatyta, jog ši detalizacija nesutampa su 2012 m. kovo 22 d. kreditorių komiteto darbotvarkėje nustatytais klausimais ir balsavimo rezultatais, nes tik vienas kreditorių komiteto narys balsavo „už“ šią detalizaciją (b. l. 146-148, t. 12). Antra, remiantis teismų praktika, kuria, beje remiasi ir pats apeliantas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-618/2012), kreditorių susirinkimas turi teisę keisti administravimo išlaidų sąmatą ne tik į ateitį, tačiau ir retrospektyviai. Atitinkamai kreditoriai turi teisę peržiūrėti administravimo išlaidas nuo 2011 m. gruodžio 1 d.

Dėl 2013 m. balandžio 18 d. komiteto susirinkimo nutarimo

Šiame kreditorių komiteto susirinkime taip pat buvo svarstomas klausimas dėl administravimo išlaidų patvirtinimo. Iš protokolo (b. l. 87-91 t. 10) matyti, kad administratorius nesuteikė kreditoriams informacijos, kodėl patirtos išlaidos advokatams nebuvo priteistos iš atsakovų, taip nukrypstant nuo įprastos ginčų sprendimo teismuose tvarkos. Taip pat kreditorių komitetas atkreipė dėmesį į tai, jog vis dar turi abejonių dėl advokatų profesinei bendrijai KSP Group ir UAB „Finresta“ išmokėtų sumų pagrįstumo. Kreditorių komiteto susirinkimo metu administratorius nepateikė paaiškinimų, kurie paneigtų kreditorių abejones, ir nurodė, jog paaiškinimus pateiks vėliau. Taigi administratorius pripažino, jog jo pateikta administravimo išlaidų sąmata nebuvo išsami ir pagrįsta. Dėl šios priežasties vertintina, kad kreditorių komitetas pagrįstai nepatvirtino administravimo išlaidų sąmatos. Tai teisingai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Dėl teismo kompetencijos įpareigoti bankroto administratorių pakeisti įgaliotą asmenį

Apeliantas teisingai nurodo, jog ĮBĮ suteikia teismui prerogatyvą paskirti įmonės bankroto administratorių. Akivaizdu, jog, jei įstatymas suteikia teisę teismui paskirti bankroto administratorių, tai atitinkamai teismas turi teisę vertinti ir bankroto administratoriaus įgalioto asmens tinkamumą administruoti bankrutuojančią įmonę. Pažymėtina, kad bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, kurį teismas gina būdamas aktyvus, nuosekliai tirdamas visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, šalindamas visas kliūtis skaidriam bankroto procesui. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti ir apeliantas to neneigia, kad V. S., bankroto administratoriaus UAB „Ignika“ įgalioto asmens administruoti BUAB „Statybų mechanika“, atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla dėl jo neteisėtų veiksmų. Ši aplinkybė neabejotinai kelia grėsmę skaidriam BUAB „Statybų mechanika“ bankroto procesui. Dėl šios priežasties vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo UAB „Ignika“ pakeisti BUAB „Statybų mechanika“ administruoti įgaliotą asmenį.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes jo atžvilgiu priėmė atskirąją nutartį. Šiuo atveju sutiktina su atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, jog CPK 229 str. numato teismo pareigą priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuojant juos apie bylos nagrinėjimo metu nustatytus įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimus, todėl atskirojoje nutartyje padaryta teismo išvada dėl galimai bankroto administratoriaus įgalioto asmens neteisėtų veiksmų negali būti pagrindu konstatuoti teismo šališkumą. Juo labiau, kad teismo šališkumo klausimas yra sprendžiamas atskira tvarka, bet ne paduodant atskirąjį skundą. Atitinkamai visi atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo yra vertintini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį pakeisti ir teismo nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„I. Administratoriaus skundus tenkinti iš dalies.

1. Panaikinti 2013-04-05 kreditorių komiteto (protokolas Nr.11) nutarimą, priimtą dienotvarkės 7.1 punktu ir perduoti kreditorių komitetui/ susirinkimui iš naujo nagrinėti administravimo išlaidų sąmatos nuo 2011-12-01 iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos tvirtinimo klausimą.

Likusią skundo dalį atmesti.

2. Atmesti skundą dėl 2013-04-18 kreditorių komiteto (protokolas Nr.12) skundžiamo nutarimo, priimto dienotvarkės 2 punktu.

II. Įpareigoti administratorių UAB „Ignika“ pakeisti įgaliotą asmenį V. S. kitu įgaliotu asmeniu atlikimui veiksmų, susijusių su UAB „Statybos mechanika“, likvidavimu.

Nutarties nuorašą išsiųsti Įmonių bankroto departamentui“.