Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas – R.P., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui Danui Česnauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R.P. skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno m. CPK Aleksoto PN (toliau ir Institucijos) pareigūno 2009-03-25 nutarimu R.P. paskirta administracinė nuobauda – 100 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 287 str. 1 d., padarymą.

R.P. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2009-03-13 apie 17.20 val. namo, adresu Piliakalnio g. 11, Kaune, laiptinės pirmajame aukšte ties liftu neteisėtai iššovė iš šaunamojo ginklo dujinio pistoleto „Olimpas 38“ į pilietį H.K., tuo savo veiksmais pažeidė LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002-01-15 Nr.IX705) 34 straipsnio 5 punktą.

R.P. prašė nutarimą panaikinti, bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad gynėsi nuo iš pasalų užpuolusio asmens, todėl veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Posėdžio metu R.P. palaikė savo skundą. Paaiškino, kad laiptinėje buvo S. ir K., abu neblaivūs. Pareiškėjui įėjus, K. priėjo prie jo iš nugaros ir griebė už kaklo. Pareiškėjas nevaldo vienos rankos, jau yra nukentėję nuo užpuolikų, todėl kišenėje nešiojasi dujinį pistoletą. Užpuolus K., R.P. iš dujinio pistoleto iššovė į viršų. Parašė policijos komisariatui pareiškimą dėl K. veiksmų, tačiau jam pačiam buvo skirta nuobauda dėl ginklo panaudojimo.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovė posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog nesutinka su R.P. teiginiu, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Tvirtino, kad asmuo įvairiose situacijose elgiasi neadekvačiai, yra grasinęs policijai, sveikatos priežiūros įstaigai, administracinių ginčų komisijai, prieš keletą mėnesių kieme pagaliu sumušė anūkę, kuri iškvietusi policijos pareigūnus, o pastarieji taip pat buvo sumušti R.P..

Liudytojas A.R. posėdžio metu nurodė, jog su R.P. yra kaimynai, pareiškėją pažįsta nuo vaikystės. Pastarasis yra labai konfliktiškas asmuo. Girdėjo šūvį, tačiau įvykio nematė.

Liudytojas H.K. posėdžio metu paaiškino, kad su S. kalbėjosi, kai priėjo R. P.. H.K. tvirtino, jog paklausęs ko pastarasis vaikšto į jų namą, o R.P. iššovė iš dujinio pistoleto.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 176 str. 1 d. už tai, jog pažeidė LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 34 straipsnio 5 punktą.

LR ATPK 176 str. 1 d. numatyta, jog neteisėtas šaudymas iš šaunamojo ginklo gyvenamosiose vietovėse bei šaudymui neskirtose vietose, taip pat šaudymui skirtose vietose pažeidžiant nustatytą tvarką, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki keturių šimtų litų su ginklo konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 str. 1 d. (2005-05-28 redakcija) Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis šiems tikslams: 1) medžioklei; 2) sportui; 3) savigynai; 4) profesinei veiklai; 5) kolekcijoms sudaryti; 6) mokymui; 7) moksliniam tyrimui; 8) kitiems tikslams, jei tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 34 str. asmuo turi teisę ginklą ir šaudmenis naudoti 11 straipsnyje numatytiems tikslams. Ginklo panaudojimas nelaikomas prieštaraujančiu žmogaus teisėms, jeigu tai įvyko neviršijant tokio jėgos panaudojimo, kai tai buvo neišvengiamai būtina. Bet kurį ginklą asmuo gali panaudoti gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Draudžiama panaudoti ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 34 str. 5 d.).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas tvirtina, kad R.P. 2009-03-13 apie 17.20 val. namo, adresu Piliakalnio g. 11, Kaune, laiptinės pirmajame aukšte ties liftu neteisėtai iššovė iš šaunamojo ginklo dujinio pistoleto „Olimpas 38“ į pilietį Henriką Kripavičių.

R.P. kaltė, padarius ATPK 287 str. 1 d. numatytą pažeidimą, įrodyta remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 32, 33), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 23, 24), paaiškinimais (b.l. 20-22), liudytojų parodymais.

Pareiškėjas tvirtina panaudojęs ginklą savigynai, nes H.K. jį suėmė už kaklo.

LR ATPK 17 str. sakoma, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teismų praktikoje būtinasis reikalingumas apibūdinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žalos įstatymų, kitų normatyvinių aktų saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gręsiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta.

Iš liudytojų parodymų spręstina, kad R.P. yra ūmaus charakterio, linkęs grasinti, kartais net smurtauti, todėl ir situaciją su H.K. galėjo įvertinti neadekvačiai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad R.P. tiesiogiai grėsė pavojus, arba jis siekė pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R.P. neteisėtai iššovė iš šaunamojo ginklo gyvenamojoje zonoje, šaudymui neskirtoje vietoje, todėl buvo pagrįstai nubaustas pagal LR ATPK 176 str. 1 d.

Aptartų aplinkybių pagrindu laikytina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1d. 1p., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno m. CPK Aleksoto PN pareigūno 2009-03-25 nutarimą, kuriuo R.P. paskirta administracinė nuobauda – 100 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.