- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-12
- Bylos Nr.
- 2YT-1400-1040/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Vaišvilienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, A. S.
- Kategorijos
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, A. S., A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo mama E. S. priėmė palikimą po sutuoktinio P. S. mirties (duomenys neskelbtini), bei, kad jis, pareiškėjas V. S. priėmė palikimą po motinos E. S. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (b. l. 54 – 55).
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo tėvai P. S. ir E. S. turėjo tris vaikus – pareiškėją bei jo brolius suinteresuotus asmenis byloje A. S. ir A. S.. Po P. S. mirties (duomenys neskelbtini) notarų biure paveldėjimo byla neužvesta. Jo palikimą priėmė sutuoktinė E. S., kuri pradėjo faktiškai valdyti savo sutuoktiniui P. S. priklausantį turtą. Ji liko toliau gyventi savo sutuoktiniui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už namų valdos žemę po gyvenamuoju namu ir kitus žemės mokesčius, priėmė gyvenamojo namo ir priklausinių kadastrinių matavimų bylą bei kitus dokumentus. Pareiškėjo motina E. S. iki pat mirties (duomenys neskelbtini) valdė gyvenamąjį namą su priklausiniais ir namų valdos žemės sklypą, jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po E. S. mirties notarų biure paveldėjimo byla neužvesta. Jos palikimą priėmė pareiškėjas V. S., pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Jis priėmė po mamos mirties likusį gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, namų vados žemės sklypą, baldus, namų apyvokos daiktus, dokumentus. Pareiškėjas gyvena po mamos mirties likusiame name, prižiūri tiek namą, tiek ir ūkinius pastatus, juos remontuoja, tvarko namų valdos žemės sklypą. Be to, jis priėmė po mamos mirties likusį 5,01 ha žemės sklypą. Šį sklypą prižiūri, juo rūpinasi. Nors laiku nesikreipė į notarų biurą priimti palikimą po mamos mirties, tačiau faktiškai jį priėmė. Paveldėtu turtu rūpinasi kaip savu.
Kadangi iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo V. S. motina E. S. po sutuoktinio P. S. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą bei, kad pareiškėjas V. S. po motinos E. S. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 533 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimo patenkinimui neprieštarauja, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra (b. l. 95 – 96).
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimo patenkinimui neprieštarauja, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra (b. l. 103 – 104).
Suinteresuoti asmenys A. S. ir A. S. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Teismo pranešimai dėl atsiliepimų į pareiškimą pateikimo jiems buvo įteikti asmeniškai (b. l. 111, 112).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. S. ir suinteresuoti asmenys A. S. bei A. S. yra E. S. ir P. S. sūnūs (b. l. 12). Iš mirties liudijimo, įrašo Nr. 10, matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvas P. S. (b. l. 8). Iš mirties liudijimo, įrašo Nr. 514, matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų mama E. S. (b. l. 7). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Veprių seniūnijos pažymos patvirtina, kad gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiti kiemo įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini), pagal namų ūkio knygą Nr. 1, priklauso P. S.; P. S. ir jo sutuoktinės E. S. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 13, 14, 15, 16). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad E. S. nuosavybės teise priklauso 5,01 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 19 – 20). Iš Ukmergės rajono 3-iojo notaro biuro pranešimo matyti, kad po P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir po E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo bylos nėra užvestos (b. l. 4). Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro pranešimas patvirtina, kad mirus P. S. paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b. l. 5). Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija, mokėjimo kvitas, taupomasis pranešimas (b. l. 9, 10, 17) patvirtina, kad E. S. po P. S. mirties mokėjo mokesčius už namų valdos žemę ir kitus žemės mokesčius. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių darbų atlikimo sutartis (b. l. 21 – 22), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (b. l. 23 – 46), žemės sklypo planas (b. l. 18) patvirtina, jog pareiškėjas V. S. po mamos E. S. mirties rūpinasi nekilnojamojo turto įregistravimu įstatymų nustatyta tvarka, priėmė šiuos dokumentus po savo motinos mirties.
Dėl palikimo priėmimo po P. S. mirties (duomenys neskelbtini), taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo.
Ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo V. S. motina E. S. po savo sutuoktinio P. S. mirties (duomenys neskelbtini), likusi gyventi sutuoktiniui priklausančiame name, juos naudodama, valdydama ir jais rūpindamasi, prižiūrėdama namų priklausinius, žemės sklypus bei mokėdama už juos mokesčius, saugodama dokumentus, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė sutuoktinio palikimą po jo mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Tuo tarpu dėl palikimo priėmimo po E. S. mirties (duomenys neskelbtini), taikomos šiuo metu galiojančios teisės normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas V. S. po savo motinos E. S. mirties 2015 m. lapkričio 9 d., likęs toliau gyventi savo tėvų namuose, juos naudodamas, valdydamas ir jais rūpindamasis, naudodamasis namų apyvokos bei mamos asmeniniais daiktais, rūpindamasis žemės sklypais, mokėdamas mokesčius, saugodamas dokumentus, rūpindamasis namo teisinio įregistravimo klausimais, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė palikimą po motinos mirties pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Esant tokioms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos byloje esančiais įrodymais, ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškimas tenkintinas CK 5.51 straipsnio pagrindu bei palikimo po P. S. mirties atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Šioje byloje teismas patyrė 11,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo V. S. motina E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), per 6 (šešis) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Priteisti iš pareiškėjo V. S. 11,48 Eur (vienuolikos eurų 48 centų) pašto išlaidų valstybės naudai.
Informuoti pareiškėją, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.