- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- ATP-1365-290/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūno 2014-08-18 nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūno 2014-08-18 nutarimu V. G. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., 124¹ str. 2 d. numatytus pažeidimus ir nubaustas 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams. Jis nubaustas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d., apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), sankryžoje su keliu (duomenys neskelbtini), lenkė kitą ta pačia eismo juosta važiavusį automobilį kirsdamas ištisinę siaurą kelio ženklinimo liniją ir sudarė kliūtį priešais atvažiuojančiam automobiliui, kuris turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.3, 8 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi V. G. skundo, dėl Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūno 2014-08-18 nutarimo, netenkino.
Šalies argumentai
V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti šią Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-11-10 nutartį ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas savo nutartį grindė liudytojų J. U., A. B., E. R. parodymais. Vienintelis J. U. nurodė, kad jis matė, kaip jį, važiuojantį keliu aplenkė automobilis, tačiau kurioje vietoje apelianto vairuojamas automobilis kirto ištisinę liniją, jis nenurodo. Teismas nesiaiškino kurioje vietoje buvo J. U. vairuojamas automobilis ir ar ten buvo ištisinė ženklinimo linija. J. U. paaiškino, kad jį aplenkė esant 800 metrų iki sankryžos. Kaip matyti iš eismo įvykio schemos ir byloje esančios nuotraukos, ištisinė ženklinimo linija yra tik prieš pat sankryžą ji prasideda už paskutinės triukšmo juostos prieš sankryžą, jos ilgis 28 metrai. Liudytojai R. B. ir E. R. nenurodė aplinkybių, kad kai buvo lenkiamas patrulių automobilį, būtų buvę kokie kiti automobiliai.
Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime skirti nuobaudą nurodoma tokia pažeidimo esmė, kad V. G. kelyje (duomenys neskelbtini), sankryžoje su keliu (duomenys neskelbtini), lenkė kitą automobilį, kirsdamas ištisinę baltą liniją ir sudarė kliūtį priešais atvažiuojančiam automobiliui, kuris turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl to darytina išvada, kad pažeidimai turėjo būti padaryti sankryžoje. Šių aplinkybių nepatvirtina įrodymai, nes nėra duomenų, kad sankryžoje būtų buvę kitų automobilių, bei ištisinė linija. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuo ištisinės linijos pabaigos iki sankryžos dar yra apie 20 metrų. Patrulių automobilį jis lenkė nepažeisdamas ištisinės linijos, nes toje vietoje iki triukšmo juostų buvo punktyrinė linija.
Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 124 str. 1 d., reikia konstatuoti, kad vairuotojas vienu metu ar paeiliui padaro kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, arba sukelia pavojingą situaciją. Sutinkamai su ATPK 260 str. 1 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti be kita ko nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta. Šiuo atveju protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo vieta - kelių (duomenys neskelbtini)i ir (duomenys neskelbtini) sankryža. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 54 p. apibrėžia sankryžos sąvoką - tai kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta. Bylos duomenys nepatvirtina, kad sankryžoje apeliantas lenkė kitą automobilį ar kitaip sukėlė grėsmę eismo saugumui. J. U. paaiškinimai prieštarauja liudytojų R. B. ir E. R. parodymams, kurie patvirtina, kad sankryžoje kitų automobilių nebuvo. Todėl teigti, kad sankryžoje jis kirto ištisinę liniją nėra pagrindo, nes ten jos nėra. Nėra pagrindo teigti, kad sankryžoje sudarė kliūtį priešais atvažiuojančiam automobiliui, kuris turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismas, nurodydamas motyvus dėl kurių laiko, kad jis padarė veiką numatytą ATPK 124¹ str. 2 d., vertina aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime skirti administracinę nuobaudą. Lietuvos Respublikos Administracinio teisės pažeidimų kodekso 256 str., nustato, kad įrodymai byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kurie nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, liudytojų parodymais ir kt. Šiuo atveju, duomenys užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokolu prieštarauja liudytojų parodymams, šie prieštaravimai nepašalinti, todėl negali būti įrodymais, pagrindžiančiais jo kaltę.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepimu į V. G. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o nutarimą palikti galioti nepakeistą.
V. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apylinkės teismas pakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamoje nutartyje argumentuotai pateikė savo išvadas, su kuriomis aukštesnysis teismas sutinka. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. apeliaciniame skunde iš esmės neigia padaręs pažeidimus numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje argumentuodamas tuo, kad patrulių automobilį lenkė nepažeisdamas ištisinės linijos, o sankryžoje nebuvo kitų automobilių, todėl jis nesutrukdė kitiems automobiliams.
Nors apeliantas nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, teigdamas, kad teismas vertina aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime skirti nuobaudą, tačiau apygardos teismas konstatuoja, kad teismas nagrinėdamas apelianto skundą rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Ir nors pažeidėjas skunde ginčija, jog nagrinėjamo įvykio metu jis pažeidė paženklintą ištisinę kelio liniją ir sudarė kliūtį kitam automobiliui, tačiau šie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš pateiktos eismo įvykio vietos schemos matyti, kad 28 metrai iki sankryžos yra siaura ištisinė linija, kurią kirsti draudžiama. Liudytojai R. B. ir E. R. patvirtino, kad aplenkęs valstybės sienos apsaugos tarnybinį automobilį V. G. nesugrįžo į savo eismo juostą ir pasuko į kairę pusę link (duomenys neskelbtini) miestelio. Liudytojas R. B. patvirtino matęs, kaip pažeidėjas važiavo ištisine kelio linija, t.y. likus penkiems metrams iki sankryžos pradėjo lenkimo manevrą. Tokiu būdu V. G. pažeidė reikalavimą kelio ruože pažymėtame siaura ištisine linija nevažiuoti priešpriešinio eismo juosta, ir tokiu būdu nesilaikė kelio ženklinimo. V. G. veiksmuose ATPK 124¹ str. 2 d. numatytas pažeidimas nustatytas teisingai. Pažeidimo padarymo vieta nustatyta - sankryža, tai būtent kirtus ištisinę juostą, prie sankryžos, pažeidėjas iš priešpriešinės juostos (negrįžęs į jo važiavimo krypties juostą) sankryžoje suko į kairę pusę.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su liudytojo J. U. paaiškinimais, teigiant jog byloje nustatyta, kad ištisinė linija iki sankryžos yra 28 metrai, o liudytojas nurodė, kad pažeidėjas liudytoją aplenkė likus 800 metrų iki sankryžos. Aukštesnysis teismas pažymi, jog V. G. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl šių jo skunde dėstomų aplinkybių, t.y. dėl ištisinės kelio ženklinimo juostos kirtimo liudytojo nurodomu 800 metrų atstumu iki sankryžos. O liudytojo J. U. paaiškinimus teismas vertino, kaip pagrindžiančius kad pažeidėjas jį aplenkęs, pažeidė KET 141.3. t.y. neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms lenkė ir sukliudė vairuotojams dėl ko jie turėjo stabdyti ir keisti kryptį. Liudytojas J. U. būtent taip ir paaiškino aplinkybes apylinkės teisme, nurodęs, kad pažeidėjas sutrukdė liudytojui ir priešais atvažiuojančiam automobiliui, liudytojas pamatęs, kad yra lenkiamas, ir priešais atvažiuoja kitas automobilis, pristabdė ir teko važiuoti kelkraščiu, kad tilptų kelyje trys automobiliai ir kad lenkiantis automobilis spėtų grįžti į savo juostą, priešais važiuojantis automobilis pristabdė taip pat. Pažeidėjo automobilis ir toliau pilnai negrįždamas į savo važiavimo krypties juostą lenkė kitus automobilius, bei važiuodamas priešinga kryptimi įvažiavo į sankryžą važiuodamas prieš eismą ir suko į kairę. Nors apeliantas nesutinka su šio liudytojo paaiškinimais, tačiau teismo vertinimu jie yra nuoseklūs, nėra jokio pagrindo jais abejoti.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi pažeidėjui nesilaikant kelio ženklinimo, kirtus ištisinę juostą prieš sankryžą, neįsitikinus, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės, bei iš lenkimo pozicijos negrįžus į jo važiavimo krypties eismo juostą, sukant sankryžoje į kairę pažeidėjas sudarė pavojingą situaciją. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas R. B. tarnybiniame pranešime nurodęs, kad kirtęs ištisinę kelio ženklinimo juostą prieš pat sankryžą pažeidėjas sudarė avarinę situaciją. Šis liudytojas teismo posėdžio metu paaiškino, kad matė per galinio vaizdo veidrodėlį, lenkimo momentą likus penkiems metrams iki sankryžos, liudytojas taip pat ketino sukti į kairę iš šalutinio kelio į pagrindinį, todėl žiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlį, kad nesudarytų kliūties.
Pažymima, jog iš karto po įvykio pažeidėjas sutiko su padarytu pažeidimu, neneigė padaręs pažeidimą, atvykęs pas pareigūną S. J. taip pat sutiko su pažeidimu, tačiau sužinojęs gręsiančią atsakomybę, pakeitė poziciją, sakė jog ištisinės linijos nebuvo, jog kito automobilio taip pat nebuvo. Todėl daroma išvada, jog pažeidėjas siekdamas išvengti administracinės atsakomybės kelia įvairias gynybines versijas, kurias teismas vertina kritiškai.
Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta.
Remdamasis šiais išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.